NSGK tyrimo išvados patvirtina Tėvynės sąjungos nuogąstavimus, kad VSD galimai įtrauktas į politinius procesus, kuriais siekiama nekonstitucinėmis priemonėmis daryti įtaką Lietuvos užsienio ir vidaus politikai.
Instituciškai ir teisiškai nepriklausoma turėjusi būti VSD veikla tapo priklausoma nuo įvairių interesų grupių ir net, kaip teigiama komiteto išvadose, nuo verslo bendrovės, galimai susijusios su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, interesų. Literatūroje apie korupcijos reiškinius tokia padėtis vadinama institucijos užvaldymu.
Matydama tokią grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią padėtį VSD, kuri lygintina su R.Pakso apkaltos metu išaiškėjusiomis grėsmėmis, Tėvynės sąjunga sieks atskleisti visas neskaidrias įtakas ir atkurti konstitucinę VSD vietą valdžios sistemoje. Šiandien šį uždavinį Tėvynės sąjunga laiko svarbiausiu politikos prioritetu.
Tėvynės sąjunga neabejoja, kad atsakomybę dėl VSD veiklos politizavimo turi prisiimti departamento vadovybė. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog grėsmę nacionaliniam saugumui galimai kelianti VSD vadovų veikla susijusi ir su kitų asmenų, atstovaujančių tiek valstybinėms institucijoms, tiek verslo bendrovių, valdančių svarbius energetikos ir žiniasklaidos segmentus, interesams.
Paaiškėjusios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad interesų grupės, galimai veikiančios Rusijos politinių-energetinių užmojų naudai, mėgina daryti įtaką ne tik per Lietuvos partijas ir politikus, bet ir per nepolitines arba nepartines valstybės valdžios grandis bei žiniasklaidą.
Idant parlamentarai turėtų išsamesnę informaciją ir galėtų matyti platesnį su NSGK tyrimo objektais susijusį neskaidrių interesų ir įtakų vaizdą, būtina ir po išvadų paskelbimo toliau aiškintis nustatytas bei kitas susijusias problemas.
Šiomis aplinkybėmis neabejotina, kad parlamentarizmo principų gynimas ir parlamentinės kontrolės stiprinimas šiandien yra pirminis uždavinys. Tolydžio aiškėja, jog kai kurios palyginti uždaros ar visuomenei tiesiogiai neatskaitingos valstybinės institucijos tvarkosi neatsižvelgdamos į viešą interesą ir nepaisydamos tautos atstovų prerogatyvų.
Todėl šiandien kaip niekad būtina preciziškai vadovautis Konstitucijos nuostatomis, pagal kurias suverenitetas priklauso tautai, savo suverenią galią vykdančiai tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Kartu tai įpareigoja ir tautos atstovus, ir jų rinkėjus jausti didesnę atsakomybę dėl parlamentinės demokratijos ir šalies nepriklausomybės likimo.
Apie bendradarbiavimą su socialdemokratais
Tėvynės sąjungos frakcija Seime pateikė Socialdemokratų frakcijai susitarimo projektą, kurio vienas iš punktų apie numatomus darbus skelbia: Bendromis pastangomis ieškoti efektyviausių sprendimų stiprinant valstybės saugumą, nuodugniai ištirti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, kurias atskleidė NSGK tyrimas, ir užkirsti kelią institucijų užvaldymui.
Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti veiksmingą parlamentinę kontrolę, tiriant ir vertinant VSD veiklą. Kaip ir prezidentinio skandalo metu, šiuo atveju, jei socialdemokratai pritartų, atsirastų galimybė objektyviai įvertinti parlamentinės tyrimo komisijos padarytas išvadas nepaisant priklausomybės tradiciškai oponuojančioms viena kitai partijoms. Galimų grėsmių nacionaliniam saugumui nustatymas ir pašalinimas yra bendras politinis reikalas, grindžiamas ne partinės priklausomybės, o viešo intereso principu.
Tėvynės sąjungai ypač svarbu, kad susitarimas su socialdemokratais būtų grindžiamas valstybės politikos prioritetais. Nacionalinio saugumo klausimai šiuo atžvilgiu laikytini pirminiu prioritetu. Tėvynės sąjungos atstovams būtų sunkiai įsivaizduojamas bendradarbiavimas su politinėmis jėgomis, abejingomis nacionaliniam valstybės saugumui grėsmę keliančiomis tendencijomis.
NSGK tyrimo atskleidžiamos grėsmės valstybės saugumui
Vytautas Pociūnas maždaug pusantro mėnesio iki žūties pasakė frazę: ...daugiau netylėsiu ir padarysiu, kad visi viską žinotų.... Įvertinęs turimos informacijos visumą, NSGK daro prielaidą, kad V. Pociūnas buvo pašalintas iš atsakingų VSD pareigų ir išsiųstas į Baltarusiją, siekiant pristabdyti jo atliekamus svarbius tyrimus transporto ir energetikos sektoriuose nacionalinio saugumo aspektu.
NSGK turimos informacijos visuma leidžia teigti, kad dėl nesklandumų, kilusių VSD valdybos veikloje, kuriai vadovavo V. Pociūnas, didelę dalį atsakomybės turėtų prisiimti VSD generalinio direktorius pavaduotojas D. Jurgelevičius, kuravęs šią valdybą, bei VSD generalinis direktorius A.Pocius.
Komitetas, kaip teigiama jo išvadose, gavo liudijimų, kurie kelia įtarimų, jog kai kurie VSD tyrimai gali būti realizuojami atsižvelgiant į politinę konjunktūrą, kitaip tariant politizuoti.
Komiteto išvadose atkreipiamas dėmesys į Albino Januškos, ėjusio Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus pareigas, abejotinus valstybės pareigūnui ryšius. Kai kurie VSD pareigūnai Komitetui teigė, kad A.Januškos itin glaudūs ryšiai su viena verslo bendrove viršijo tarnybines pareigūnų santykių su verslo atstovais ribas.
Pagal kai kurių asmenų liudijimus informacija apie tokius ryšius buvo VSD parengtoje medžiagoje. VSD generalinis direktorius A.Pocius šią medžiagą pateikti Komitetui atsisakė.
Nustatyta, kad vienos VSD valdybos vykdytas tyrimas dėl verslo bendrovių galimų sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir galimos įtakos valstybės pareigūnams bei politikams VSD vadovybės buvo palaikytas neatitinkančiu šios valdybos kompetencijos. Tokią nuomonę vadovai pareiškė po to, kai Komitetui apie minėtą tyrimą paliudijo valdybos viršininkas, jo pavaduotojas ir skyriaus viršininkas.
Tyrimo metu Komitetas informuotas apie verslo bendrovės, galbūt susijusios su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, siekius daryti įtaką tyrimo eigai, bandymą kompromituoti tiek atskirus Komiteto narius, tiek patį procesą per žiniasklaidą, ypač per du dienraščius ir vieną komercinę televiziją.
Stebėdamas ir vertindamas tyrimo metu vykusius įvykius, kai kurių žiniasklaidos priemonių laikyseną, dirbtinai keltą ir patirtą spaudimą, Komitetas mano, kad Komitetui liudijusių pareigūnų pateikta informacija apie siekius daryti įtaką tyrimui pasitvirtino.
A.Pociaus atsisakymas pateikti svarbią analitinę pažymą apie bandymus daryti įtaką parlamentinam tyrimui suteikė pagrindo manyti, kad pats VSD generalinis direktorius gali būti susijęs su šiais procesais, ir tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Šališkos versijos ir TS požiūris
Tėvynės sąjungos atstovai Seime NSGK tyrimą vertina kaip normalų ir būtiną parlamentinės kontrolės darbą. Šio darbo tikslas išsiaiškinti tiesą ir atkurti pažeista tvarką, įvardijus jos pažeidėjus ir pareikalavus jų atsakomybės.
Dalis žiniasklaidos paskubėjo paskelbti versiją, esą konservatoriai grasinasi neberemti keturių partijų sudarytos mažumos vyriausybės, jei valdantieji neparemtų NSGK išvadų.
Tokia A. Kubiliaus spaudos konferencijoje pasakytų žodžių interpretacija prasilenkia su tikrove tai parodė ir balsavimas dėl 2007 m. biudžeto projekto Seime.
Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius viešai paragino vyriausybės vadovą ir valdančiosios koalicijos partijas remti VSD veiklą tyrusio NSGK išvadas. Į rengiamą naują susitarimą dėl paramos socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei TS atstovai pasiūlė įrašyti nuostatą, kad abi pusės nuodugniai aiškinsis nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, kurias atskleidė NSGK tyrimas, bei sieks užkirsti kelią institucijų užvaldymui.
Socialdemokratų derybininkai tokiam siūlymui iš esmės pritarė, taigi pritarė ir NSGK išvadų principinėms nuostatoms.
Atsakydamas į klausimą, ar Tėvynės sąjunga toliau rems Vyriausybę, jei valdantieji nepritars NSGK išvadoms, A. Kubilius teigė tikįs, jog premjeras geba suvokti valstybės prioritetus ir elgsis, kaip reikalauja šiandienė situacija. Paklaustas, kas bus, jei valdantieji neparems NSGK išvadų, A. Kubilius atsakė, jog tai bus svarstoma.
Dalis žiniasklaidos šį atsakymą interpretavo savaip esą konservatoriai daro spaudimą premjerui ir valdantiesiems. Kai kurių televizijos laidų žiūrovams buvo peršama mintis, esą konservatoriai užsiima politiniu turgumi, siekdami paramos savo pozicijai dėl NSGK atlikto tyrimo.
Remdamosi šia versija, kai kurios žiniasklaidos priemonės įvertino konservatorių elgesį kaip savanaudišką ir žalingą valstybei. Esą vienintelis Tėvynės sąjungos tikslas nuversti Arvydą Pocių ir taip atkeršyti VSD vadovybei už tariamas reformas, dėl kurių Tėvynės sąjunga esą prarado galimybe naudotis iš VSD nutekinama informacija.
Šiuo atžvilgiu ieškantieji tariamai savanaudiškų Tėvynės sąjungos parlamentarų motyvų nukrypsta nuo parlamentinio tyrimo esmės ir, užuot objektyviai gynę viešąjį interesą, prisiima esą nevalstybinius Tėvynės sąjungos motyvus gvildenančių detektyvų vaidmenį.
Tokiems detektyvams galima atsakyti jų pačių argumentais. Kodėl pasitikėjimas NSGK išvadomis yra šališkas ir motyvuotas grupinių, nevalstybinių interesų, o nepasitikėjimas nešališkas ir valstybiškas?
Maža to, į Tėvynės sąjungos slaptų motyvų tyrėjų vaidmenį įsijautę detektyvai patys serga liga, kurią pripaišo kitiems mat jie patys arba jų ginamieji įvardijami NSGK sukauptoje medžiagoje. Nereikėtų pamiršti, kad trys žiniasklaidos priemonės, tarp jų ir vienas aršus detektyvų dienraštis, įvardijamos kaip su VSD vadovybe susijusios verslo bendrovės klientės, mitusios tos bendrovės skirtais pinigais.
Tėvynės sąjungai, be kita ko, prikišamas noras kontroliuoti VSD per naują vadovą, jei A. Pocius būtų atstatydintas, skamba absurdiškai, nes Tėvynės sąjunga nėra valdančioji partija ir, kita vertus, VSD vadovą skiria Prezidentas, kuris prasidėjusiame VSD skandale į konservatorių poziciją atsižvelgti nelinkęs. Tad konservatorių įtaka galimai keičiant VSD generalinį direktorių būtų minimali. Galiausiai Tėvynės sąjunga ir nepretenduoja siūlyti į šį postą savo kandidatus.
Viešojoje erdvėje nuskambėjo vertinimai, esą NSGK išvados esančios silpnai pagrįstos, kupinos tariamųjų nuosakų, paremtos prielaidomis, o ne patvirtintais faktais.
Tokie vertinimai tik liudija, jog nesuvokiama arba veikiau nenorima pripažinti akivaizdaus dalyko kad parlamentinė komisija nėra teisminė institucija, kad jos darbas yra politinio proceso dalis. Maža to, net ir teismuose kaltinimai grindžiami remiantis būtent prielaidomis, kurios gali būti labiau ar mažiau tikėtinos. Prielaidų pagrįstumą liudija įrodymų visuma. Lygiai taip pat ir komisijos nustatomos prielaidos įrodomąją galią įgyja, kai vertinamos visumos požiūriu.
Jeigu NSGK išvados kam nors atrodo stokojančios visumos vaizdui susidaryti reikiamų argumentų, esama galimybės susipažinti su visa NSGK turima medžiaga. Tai gali padaryti Seimo nariai, o visuomenė tokią galimybę turėtų, jei Seimas nuspręstų NSGK medžiagą išviešinti.
Tėvynės sąjungos atstovus Seime stebina kai kurių NSGK išvadomis nepatenkintų politikų priekaištai dėl išvadų neapibrėžtumo ir aptakumo. Nes padaryti išvadas aptakias komitete ragino atstovai kaip tik tų Seimo frakcijų, kurios, paskelbus išvadas, labiausiai reiškė nepasitenkinimą dėl jų aptakumo.
Kritikuojantieji NSGK išvadas kartais demonstruoja nekonstitucinį arba/ir analfabetinį požiūrį į parlamentinės veiklos principus. Antai televizijos laidoje niekindamas NSGK atlikto tyrimo rezultatus Seimo narys Artūras Paulauskas pareiškė, jog šitas Seimas politizuotas. Kyla paprastas klausimas: kaip A. Paulauskas įsivaizduoja depolitizuotą Seimą?
TS vadovybės nuomone, nacionalinio saugumo problemos yra svarbesnės nei biudžeto ar aukštojo mokslo reformos klausimai, kuriuos spręsti numatoma šiuo metu svarstomame susitarime. Būtų keista, jei, nesusitarus dėl nacionalinio saugumo problemų sprendimo, TS remtų socialdemokratus. Valstybė yra svarbiau nei Vyriausybė.
