Politikos aktualijos
Andrius Kubilius
Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas
JAV rinkimuose respublikonai pralaimėjo
Tokio rezultato buvo galima tikėtis ir demokratus tenka sveikinti. Man gaila respublikonų ir neokonservatorių, kuriems jaučiu idėjinę ir ideologinę simpatiją ir kurie, savo nelaimei, nevengė atsakomybės už pasaulio reikalus. Ar demokratai sugebės ką nors nauja ir vertinga pasiūlyti neramiajam pasauliui, kol kas sunku pasakyti. Pirmieji demokratų užsienio politikos lyderių pareiškimai, kad JAV per kitus 4-6 mėnesius turėtų pradėti išvesti kariuomenę iš Irako, verčia su nerimu žiūrėti į galimus JAV užsienio politikos pasikeitimus. Ir ne tik Irake. Jeigu demokratai pasirinks JAV pasitraukimo iš pasaulio reikalų ir didesnės saviizoliacijos kelią, tai Lietuvai ir visai Europai nieko gero nežada, ypač kai matome vis didėjantį Rusijos užsienio politikos agresyvumą. Ne vieną kartą esu kartojęs, kad kuo Europoje yra mažiau Amerikos, tuo Europoje yra daugiau Rusijos. Šiuo požiūriu ypač pastaruoju laikotarpiu yra svarbus Europos Sąjungos ir JAV bendradarbiavimas stiprinant energetinį Europos saugumą. Tai galima pasiekti tik abiem Vakarų pasaulio ašims intensyviai bendradarbiaujant, taip pat ir dėl energetiniais resursais gausių Centrinės Azijos regionų, kur tenka rungtis su Rusijos pastangoms, perėmimo savo žinion. Rusija be Centrinės Azijos energetinių resursų bus priversta galvoti ne apie politinę įtaką Europai, o apie Rusijos apsirūpinimą dujomis.
Giminingos partijos pergalė municipaliniuose rinkimuose Lenkijoje
Nors rinkimai dar nesibaigė ir nors nestipriai lyderiauja opozicinė Piliečių platforma, bet galime pasveikinti dabartinę Lenkijos vyriausybę, ir ypač brolių Kačinskių Teisės ir teisingumo partiją su gana sėkmingais rinkimais, kurie Teisės ir teisingumo partijai buvo tam tikras pasitikėjimo referendumas. Mums tai ypač svarbu, nes galime drąsiai pasakyti, kad, nepaisant ironijos brolių Kačinskių atžvilgiu, strateginė mūsų partnerystė dabartinės Lenkijos valdžios dėka tapo realybe, o ne vien tik deklaracijomis, ką matydavome iki tol. Taip yra todėl, kad dabartinė Lenkijos valdžia energetinio saugumo Europos santykiuose su Rusija reikalus supranta taip pat, kaip ir mes. Mums, konservatoriams, tenka daug konsultuotis su Teisės ir teisingumo lyderiais dėl Lietuvai ir Lenkijai svarbių bendrų reikalų, ypač energetikoje. Todėl galiu sakyti, kad reikia tikėtis, jog Orlen pavyks užbaigti Mažeikių naftos pirkimo reikalus iki gruodžio vidurio. Lygiai taip pat galime su viltimi tikėtis, kad artimiausiu metu bus pasirašyti susitarimai dėl elektros tilto statybos. Būtų gerai, kad tai taptų dar intensyvesnės partnerystės elektros energetikoje pradžia. Manau, labai svarbu būtų lenkus įtraukti į Ignalinos naujo bloko statybą. To galima pasiekti siūlant lenkams lygiavertę partnerystę su kitais projekto dalyviais (tai yra, partnerystę dalintis tarp keturių, o ne tarp trijų,) o ne kokius nors atliekamus 10 proc. Lietuvai energetinė partnerystė su Lenkija turi ypatingos svarbos, nes tik ši partnerystė gali Lietuvai ir visam Baltijos regionui duoti realų energetinį saugumą.
Pastabos dėl Vyriausybės strategijos projekto
Šią savaitę Seimas svarstys ES struktūrinės paramos Lietuvai strategijos reikalus, kam ir kaip panaudosime europinius pinigus Lietuvoje 20072013 metais. Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui Strategijos projektą. Europos reikalų komitetas jį svarstys 2006-11-15. Pritariant pačiam Strategijos tekstui reikia pasakyti keletą pastabų, kurias siūlysiu Seimui patvirtinti ir paraginti Vyriausybę:
1. Pripažinti pačiomis svarbiausiomis tas Strategijoje numatytas veiksmų programas, kurios yra susijusios su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimu. Šių programų įgyvendinimui Seimas turėtų skirti ypatingą dėmesį, ir todėl prašyti Vyriausybės:
- įgyvendinant Strategiją, kiekvienais metais pateikti Seimui išsamią ataskaitą apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas (Konkurencingumo ataskaita). Tokia ataskaita turi būti sudėtinė Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos dalis;
- iki 2007-01-01 parengti ir pateikti Seimui patvirtinti Strategijos įgyvendinimo 10-15 sėkmės rodiklių(statistinių duomenų) sąrašą, kurio duomenys būtų skelbiami kiekvienais metais kartu su Konkurencingumo ataskaita. Sėkmės rodikliai turi atspindėti svarbiausius šalies ūkio konkurencingumą lemiančius statistinius duomenis (šalies ūkio produktyvumas; aukštųjų technologijų pramonės dalis šalies ūkyje ir šalies eksporto struktūroje; užsienio kapitalo investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui; lėšų kiekis, skiriamas moksliniams tyrimams; tarptautinių patentų skaičius; interneto skverbtis ir kompiuterinis raštingumas; užsienio kalbų (anglų) žinojimas; mokymosi visą gyvenimą parametrai ir kt.). Statistiniai duomenys turi būti palyginami su kitomis ES ir pasaulio šalimis.
- iki 2007-03-01 parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Strategijos įgyvendinimui reikalingų Nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimu, sąrašą, už kurio įgyvendinimą būtų atsakinga Vyriausybė ir kurio įgyvendinimui ES struktūrinės paramos pinigai būtų skiriami prioritetine tvarka. Ataskaita apie šių projektų įgyvendinimą būtų sudėtinė kasmetinės Konkurencingumo ataskaitos dalis.
2. Seimas, būdamas įsitikinęs, kad Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvos darbo rinkoje vyraus ne bedarbystės, bet darbo jėgos trūkumo tendencijos, siūlo Vyriausybei galutiniame Strategijos derinimo etape sumažinti lėšų, skiriamų darbo rinkos institucijų vystymui, procentinę dalį ir atitinkamai padidinti lėšas skiriamas kelių infrastruktūros vystymui. Apie šio Seimo siūlymo įgyvendinimą informuoti Seimą iki 2007-01-01.
3. Įvertinant esamus Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo trūkumus ir rengiant 20072013 m. paramos administravimo schemą bei taisykles užtikrinti nuoseklumą, skaidrumą bei efektyvumą, laikantis tokių principinių nuostatų:
- prioritetas turi būti skiriamas viešosios infrastruktūros projektų, o ne privataus verslo projektų finansavimui;
- nacionalinės svarbos projektai finansuojami Vyriausybei arba jos įgaliotoms institucijoms prisiimant atsakomybę už tokių projektų parengimą ir jų realizavimą;
- tos pačios srities viešosios infrastruktūros (mokyklų, ligoninių renovacija) finansuojamos ne konkurso tvarka, o regionams apsisprendžiant dėl jiems svarbių prioritetų;
- administravimo schema ir taisyklės priartinamos prie Lietuvoje galiojančių viešojo pirkimo taisyklių, atsisakant perdėto biurokratizmo bei popierizmo ir nuo visuotinės kontrolės pereinant prie atrankinės kontrolės.
Tikiuosi, kad Seimas tokiems siūlymams pritars.
Opozicinis PUPos blokas kuriamas kritikuoti konservatorius
Negaliu susilaikyti nepakomentavęs besiformuojančio Darbo partijos, Liberalų demokratų ir Naujosios sąjungos opozicinio bloko, kurį mes sutrumpintai vadiname PUPos bloku ypač po jų iš esmės svarbaus veiksmo išėjimo iš Seimo posėdžio. Tai, kad vienijasi Paulauskas, Uspaskichas ir Paksas, nėra nuostabu šaknys, matyt, yra tos pačios. Tik keista, kad būdami opozicijoje jie yra tokie neveiksnūs. Kokios nors realios ir turiningos valdžios kritikos iš tokios opozicijos netenka girdėti. Vienintelis dalykas, ką tenka girdėti, tai kritika konservatorių atžvilgiu, kad ir mes esame opozicija. Todėl mums tenka valdžią ir remti, ir reikalauti iš jos, ir ją kritikuoti, kad neliktų visai be kritikos. Pavyzdžiui, galiu pažadėti Vyriausybei didelę dozę kritikos, jeigu ji artimiausiu metu nesiims veiksmų, kurie buvo įrašyti į mūsų susitarimą dėl esminių permainų paramos šeimai politikoje. Ta pačia proga tenka kolegoms opozicijoje priminti, kad, norint būti realia opozicija, gebančia kritiškai vertinti Vyriausybės veiklą, reikia pastangų ir išminties, o ne vien tik liežuviu plakti. Mažumos vyriausybės veikimas reikalauja iš opozicijos konstruktyvumo ir bent šlakelio atsakomybės, kurios paprasčiausiai reikia išmokti. Linkiu PUPos blokui greičiau išaugti iš vaikiško amžiaus.
Negarbingas Prezidentūros kancleris per brangus Lietuvai
Po pastarųjų pareiškimų ir interviu tenka nustebus stebėti, kad Prezidentūros kancleris vis dar neatsistatydino iš pareigų. Garbingas vyras pradžioje atsistatydintų, tik po to galėtų sau leisti kalbėti tokius niekus. Deja, ir politikoje, ir valstybės tarnyboje garbingumas ir padorumas nėra dažna savybė. Jeigu Lietuvos įstatymai leidžia kancleriui po tokių pareiškimų dar ir teisiškai ginti savo kėdę, tai kažkas blogai yra su Lietuvos įstatymais. Lietuvai yra per brangus malonumas stebėti tokį negarbingą Prezidentūros kanclerio elgesį, kartu diskredituojant visą Prezidento instituciją.
Viešosios opinijos spaudimas teismui A. Petrusevičiaus byloje buvo milžiniškas
Apie garbę taip pat tenka kalbėti ir minint Algirdą Petrusevičių. Niekas neginčija, kad A. Petrusevičius, parduodamas ginklą padarė klaidą ir kriminalinį nusikaltimą, už kurį turėjo būti baudžiamas. Tačiau kai kalbame apie A. Petrusevičiaus teismą, kyla klausimas, ar teismas galėjo kitaip baigtis, kai viešojoje opinijoje A. Petrusevičius jau buvo nuteistas, kai iš vakaro Seime buvo sudaroma komisija jo tariamiems nusikaltimams tirti. Viešosios opinijos spaudimas teismui buvo milžiniškas kažkam tai buvo būdas šmeižti konservatorius, o žmogus niekam nerūpėjo. Taip sakant, mišką kertant skiedros lekia. Ar gali kas patarti, kaip A. Petrusevičiui apsiginti nuo viešai skelbiamų įtarimų, kad J. Abromavičiaus nužudymo byloje yra A. Petrusevičiaus kaltės įrodymų, kai prokurorai sako, jog jie tokių neturi, o A. Petrusevičius su byla negali susipažinti, nes tokie yra Lietuvos įstatymai.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2006-11-13
