Šiandien, 2006-11-15, vyko Seimo nario Ryto Kupčinsko spaudos konferenciją apie nekilnojamojo turto grąžinimo problemas. Spaudos konferencijoje dalyvavo buvęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius bei buvęs tremtinys Antanas Žilėnas.
Seimo narys R. Kupčinskas kalbėjo apie problemas ginant teisingumą ir žmogaus orumą bei žemą pasitikėjimą teismais, norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į konkretų atvejį, kai kartą jau grąžinta nuosavybė vėl gali būti atimta. Tuo norima užkirsti kelią kitiems panašiems atvejams.
Pastaruoju metu reiškiama daug kritinių pastabų dėl teisingumo vykdymo mūsų valstybėje. Pagal LR Konstituciją teisingumą mūsų valstybėje vykdo teismai, tačiau dabar susiklostė tokia situacija, kad visuomenė labai kritiškai vertina teismų darbą. Įvairių tyrimų duomenimis, teismais pasitiki apie 15 proc. gyventojų. Tą patį patvirtina šiomis dienomis išplatintos Žmogaus teisių stebėjimo instituto išvados, padarytos atlikus tyrimą kelių miestų ir rajonų teismuose. Kaip teigiama, teismuose dar gyvas sovietinis mechanizmas, stinga objektyvumo nagrinėjant bylas, sakė R. Kupčinskas.
Spaudos konferencijos dalyvis buvęs tremtinys Antanas Žilėnas, šiuo metu pensininkas, papasakojo apie žmonai Aldonai Žilėnienei atkurtą nuosavybės teisę į jos įtėvių turėtą nuosavybę gyvenamąjį namą Kaune, Pažangos g. 6 (1994.12.27 d. ir 1998.11.17 d.), 1993.05.11 Kauno apylinkės teisme nustačius jos įvaikinimo faktą. 2000 m. šiame name gyvenantys nuomininkai užginčijo įvaikinimą, ir Žilėnams prasidėjo teismų maratonas, fiziškai ir finansiškai išsekinęs senyvo amžiaus žmones, kurie į namo remontą sudėjo visas savo santaupas. Anot spaudos konferencijos dalyvių, galima prognozuoti, kad Žilėnai praras atkurtą nuosavybę, net negaudami galimybės privatizuoti butą, kuriame jie gyvena.
Buvęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G. Dalinkevičius, artimas A. Žilėnienę įvaikinusio mokytojo S. Dalinkevičiaus, giminaitis, 1993 m. liudijęs savo dėdės šeimoje įvykusį įvaikinimo faktą, išreiškė nusistebėjimą, kad teismas šiuo atveju ignoruoja liudytojų parodymus ir remiasi tik tuo, kad įvaikinimo dokumentų nėra, jie II Pasaulinio karo metu yra dingę.
