Sveiki atvykę į suaugusiųjų pasaulį
2006-11-24 vyko Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus spaudos konferencija: Po egzaminų skandalo: be kaltės kalti. Konferencijoje dalyvavo advokatas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas Kęstutis Čilinskas ir buvusi moksleivė Tautvilė Šliažaitė. Buvo aptartas Valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduočių paviešinimas šių metų gegužės mėn. vykusių brandos egzaminų metu ir įvykiai po to. Spaudos konferencijos temą išprovokavo šiomis dienomis priimtas teismo sprendimas atmesti abiturientų, dėl to apskundusių Švietimo ir mokslo ministeriją ir reikalavusių pripažinti padarytą jiems moralinę žalą, skundus.
Teisme atsakovai teigė, kad pareiškėjos neįrodė joms padarytos neturtinės žalos, be to, nėra įrodyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra kalta už informacijos nutekėjimą. Sprendimas teisingas, bet teisingumo nematyti, vadinasi, problema slypi kitur, greičiausiai teisinėje bazėje, įstatymuose. Atrodo, jog anuliuotas lietuvių kalbos egzaminas tėra tik netyčiomis išlindusi aisbergo viršūnė, po kuria slepiasi kur kas didesnis ne tik korupcijos, bet ir sisteminių ydų ledkalnis, sakė R. Garbaravičius. Nors problema iškilo tik per lietuvių kalbos egzaminą, vis tiek galime sau likti įtarūs. Dabartiniai pirmakursiai (buvę abiturientai) iki šiol kalba, kad matematikos valstybinio egzamino užduotis kai kuriose Vilniaus ir Kauno mokyklose taip pat buvo galima gauti dar prieš egzaminą.
Seimo nario nuomone, šioje istorijoje labiausiai pažeisti liko teisieji mokiniai, kurie įpratę savarankiškai, sąžiningai siekti tikslo, kurių pasigendama visose Lietuvos gyvenimo srityse. Sveiki atvykę į suaugusiųjų pasaulį, retoriškai teigė R. Garbaravičius. Po incidento tikėjimas sąžiningu darbu kaip vertybe gali gerokai susvyruoti ne tik jaunam žmogui. Kiek įtikinamos paskui gali būti kalbos, apie savo jėgomis susikurtą saugią aplinką? sakė jis, apibendrinęs, kad tokie nesprendžiami korupciniai faktai žemina asmens orumą, neskatina pareigūnų atsakomybės, bet didina jaunimo nusivylimą valstybe, prisideda prie bendrojo nesaugumo jausmo Lietuvoje, tokiu būdu skatinant gal ne ekonominę, o socialinę migraciją.
Egzaminų metu nukentėję 25 000 vaikų, jaunuolių buvo netiesiogiai apkaltinti nesąžiningumu ir nubausti jie turėjo perlaikyti egzaminą. 25000 vaikų, jaunuolių suabejojo savo šalies teisingumu ir sugebėjimu apginti juos, jų orumą. 25 000 vaikų, jaunuolių užgniaužė savyje nuoskaudą. Kai kas tiesiog susitaikė su likimu, kai kas bandė ginti savo teises teisme, kai kas pradėjo planuoti emigravimą, dauguma paslėpė nuoskaudą širdyje ir pradėjo suaugusiųjų gyvenimą ciniškesni ir nelaimingesni, sakė R. Garbaravičius ir apgailestavo, kad suaugusieji valdžios atstovai ne tik nerado kaltųjų, bet net nesugebėjo atsiprašyti tų, kuriuos nuvylė ir kuriuos jau šią žiemą agituos balsuoti.
Pasisakęs advokatas ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas K. Čilinskas kalbėjo apie tai, kad švietimo sistema ir Švietimo įstatymas nemoko ir neskatina mokinių ginti savo teisių ir nesuteikia teisės į psichologinę pagalbą, ką įstatymas netgi numato. Egzaminų skandalo metu nebuvo ginamas viešasis interesas, jį gynė tik patys moksleiviai. Į teismą nebuvęs iškviestas nė vienas tarnautojas, atsakingas už egzaminų užduočių paviešinimą. Šį atvejį advokatas palygino su vokelių skandalo atveju.
Tautvilė Šliažaitė, buvusi abiturientė ir viena iš grupelės moksleivių, kurie teisme bandė ginti savo teises, paneigė teisme nuskambėjusį teiginį, jog užduočių pardavinėjimo faktas fiksuotas pirmą kartą. Abiturientės nuomone, ir anksčiau egzaminų užduotys buvo pardavinėjamos, tai liudija ankstesnių laidų abiturientai, tik niekas to nebuvo iškėlęs viešumon.
