Komitetas, kaip papildomas, apsvarstė Gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo, Pelno mokesčio
įstatymo 5, 31, 33, 34, 35, 41 straipsnių pakeitimo, Laikinojo socialinio
mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios, Gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo
netekusiu galios bei Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektą Nr. XP-1376. Įstatymo projektu siūloma, nustatant vieningą 18
proc. tarifą, nuo 2007 m. sausio 1 d. sulyginti pelno, pajamų bei pridėtinės
vertės mokesčių tarifus Nutarta pasiūlyti pagrindiniam
Biudžeto ir finansų - komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į
LR Seimo narės Virginijos Baltraitienės pasiūlymą (kuriam komitetas pritarė).
Antru klausimu komitetas svarstė Seimo narės R. Juknevičienės pateiktą
Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo
projektą Nr. XP-1020. Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje žodžiai šiame įstatyme
numatytomis sąlygomis nėra tikslūs ir aiškūs. Dažnai kreipiasi žmonės,
pateikdami faktus, kaip ši įstatymo formuluotė skirtingai taikoma Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) skyriuose. Siūlomu projektu
siekiama tai ištaisyti. Komitetas nutarė atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę, Seimo kanceliarijos Teisės
departamento bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pastabas, įstatymo projektą
atmesti. Pasiūlyti Vyriausybei parengti
ir pateikti Seimui naują Valstybinių pensijų įstatymo redakciją, kurioje būtų
tinkamai, logiškai ir aiškiai
sureglamentuoti valstybines pensijas reglamentuojantys teisiniai
santykiai.
Komitetas pakartotinai svarstė Valstybinio socialinio
draudimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą
Nr. XP-713. Šio įstatymo projekto tikslas - suteikiant Lietuvos nacionaliniam laivynui
valstybės paramą (pagalbą) padidinti šio laivyno konkurencingumą laivų su
patogiomis vėliavomis atžvilgiu. Šiuo tikslu siūloma sudaryti galimybę dalį
darbdavio už jūrininkus mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau
įmokos) kompensuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Buvo
nuspręsta projektą atmesti, nes priėmus teikiamą įstatymą, pagal
kurį iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama draudėjo įmokų suma, apskaičiuota
nuo jūrininko darbo užmokesčio, viršijančio einamųjų metų draudžiamųjų pajamų
1,5 dydžio sumą iki 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų sumos, būtų padarytas
precedentas valstybinio socialinio draudimo sistemoje, kai sumokėjus mažesnę,
palyginus su kitų apdraustųjų asmenų, valstybinio socialinio draudimo įmokų
sumą, būtų galima įgyti teisę gauti viso dydžio (o ne minimalią) valstybinę
socialinio draudimo pensiją;
-
Valstybinio socialinio draudimo sistemoje, grindžiamoje solidarumo
principu, nėra pateisinama nustatyti specialias sąlygas vienos profesinės
grupės dirbantiems asmenims. Galiojančio Valstybinio socialinio draudimo
įstatymo nustatyta tvarka valstybės lėšomis pagrindinei socialinio draudimo
pensijos daliai arba pagrindinei ir papildomai socialinio draudimo pensijos
dalims, nurodytų kategorijų asmenys draudžiami tik tuo atveju, jeigu jie tuo
laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų;
-
projekte siūloma valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka
būtų taikoma tik už jūrininkus dirbančius Lietuvos laivuose plaukiojančiuose
tarptautiniais maršrutais, diskriminuojant jūrininkus, kurie neplaukioja
tarptautiniais maršrutais dėl vykdomos veiklos specifikos (pavyzdžiui, žvejams);
- pagal projekto nuostatas nustačius
maksimalią darbo užmokesčio ribą 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio,
kurią viršijus nebebūtų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už
jūrininkus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas netektų tam tikros dalies pajamų, kuriomis yra
finansuojamos visų rūšių valstybinio socialinio draudimo išmokos. Kadangi
siūlymų nustatyti maksimalią darbo užmokesčio ribą, kurią viršijus nebūtų
skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, komitetas yra gavęs ir
daugiau, sprendimą dėl šio klausimo reikėtų priimti kompleksiškai;
- priėmus teikiamą įstatymą, dalis
jūrininkų, pasirinkusių dalyvavimą pensijų kaupime (II pensijų sistemos
pakopoje), galėtų dalyvauti pensijų kaupime lėšomis dengiamomis iš valstybės biudžeto, tuo tarpu kiti
apdraustieji tokios galimybės neturėtų;
- Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme
jau yra nustatyta gyventojų pajamų mokesčio lengvata jūrininkų pajamoms,
gautoms už darbą laivo reiso metu. Pagal šį įstatymą nustatytos jūrininkų už
darbą laivo reiso metu gautos pajamos, yra neapmokestinamos gyventojų pajamų
mokesčiu.
Taip pat komitetas išklausė Lietuvos darbo biržos, Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos ir Neįgalių reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos atstovų pateiktą informaciją dėl socialinių įmonių statusų
suteikimą pagal Socialinių įmonių
įstatymą.
