2006-04-26 d. posėdyje

EN  FR

2006-04-26 dienos komiteto posėdyje buvo svarstomas Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas. Įstatymo projekto tikslas – papildyti atmintinų dienų sąrašą Saugaus eismo, Klaipėdos, Tuskulėnų aukų atminimo bei Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienomis. Posėdžio metu pasiūlymų autoriai išsakė argumentus, kodėl reikėtų įtraukti šias dienas į Atmintinų dienų įstatymą. Komiteto nariai pritarė, kad balandžio 6-oji diena būtų paskelbta Saugaus eismo diena, o rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Dėl sausio 15-osios dienos paskelbimo Klaipėdos diena bei spalio 16-osios paskelbimo Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena Komitetas nusprendė kreiptis į Istorijos institutą dėl istorinių faktų išaiškinimo. Komitetas taip pat pritarė visuomeninių organizacijų siūlymui balandžio 15-tą paskelbti Kultūros diena.

 

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Teisės departamento pastabas dėl nutarimo “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 metų veiklos ataskaitos” projekto bei nutarimo projektą “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus paskyrimo.” Buvo nuspręsta pritarti Teisės departamento pastaboms, taip pat pritari R. Gudaičio kandidatūrai į Žurnalistų etikos inspektorius.

 

Komiteto posėdyje buvo išsamiai aptartos aukštojo mokslo problemos:

·        Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas informavo apie Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 patvirtintą Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planą. Šis planas turės būti įgyvendinamas dviem etapais. Per pirmąjį etapą (2006–2007 metai) bus parengiami ir priimami teisės aktai, kurių reikia šiam planui įgyvendinti. Per antrąjį etapą (2008–2010 metai) plano nuostatos turės būti įgyvendinamos vadovaujantis pakeista teisine baze.

·        Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus pažymėjo, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas yra labai nugludintas siekiant kompromisų. Labai svarbu parengti tinkamą jo įgyvendinimo strategiją. Pirmiausia būtina įsteigti Aukštojo mokslo finansavimo tarybą. Tam reikėtų reorganizuoti Lietuvos mokslo tarybą, kuri šiuo metu neturi galimybės įsikišti į biudžeto lėšų skirstymą mokslo ir studijų institucijoms. Rektoriai, E.Butkaus nuomone, galėtų būti tvirtinami Seime. Būtina universitetų restruktūrizacija – pirmiausia būtina panaikinti universitetų filialus, esančius kituose miestuose. Keičiant aukštojo mokslo teisinę bazę tikslinga pagalvoti apie Aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo sujungimą.

·        Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Antanas Kulakauskas kalbėjo apie tai, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas nebuvo teikiamas demokratiniam akademinės bendruomenės aptarimui – neužtenka Ministerijos ir Rektorių konferencijos sutarimo tokiais kiekvienam dėstytojui ir moksliniam darbuotojui svarbiais klausimais. Labai apgailestaudamas A.Kulakauskas konstatavo, kad į Lietuvos universitetus sugrįžo administracinė komandinė valdymo sistema.

·        Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje per 16 nepriklausomybės metų nepavyko pabaigti aukštojo mokslo reformos. Štai estai, 1990 metais pradėjo ir pabaigė savo šalies aukštojo mokslo reformą, gal todėl Estijos mokslo pasiekimai labiau pastebimi Europos Sąjungoje. Rektorius pažymėjo, kad galiojantys įstatymai neleidžia universitetams kurti inovacinių įmonių, nesudaromos sąlygos universitetams pritraukti privatų kapitalą.

·        Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų profesinės sąjungos pirmininkas Rūstis Kamuntavičius pažymėjo, kad universiteto dėstytojai dažnai jaučiasi dirbantys kaip samdiniai – universiteto vadovams visiškai nesvarbi eilinių dėstytojų nuomonė. Siūloma mažinti laiką rektoriaus pareigoms eiti.

·        Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Liutauras Kazlavickas atkreipė dėmesį į tai, jog niekas negali paveikti universitetų net ir tais atvejais, kai juose daromi akivaizdūs įstatymų pažeidimai, pvz., Kauno technologijos universiteto rektoriaus rinkimų atveju. Studentų atstovas siūlė rengti Aukštojo mokslo įstatymo naują redakciją visų suinteresuotų pusių sutelktomis pastangomis.

·        Komiteto nariai: Gintaras Steponavičius, Julius Dautartas, Aušrinė Pavilionienė, Audronė Pitrėnienė, Roma Žakaitienė išsakė savo nuomonę diskusijos dalyvių keliamais klausimais. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė pasiūlė po 3 savaičių grįžti prie aukštojo mokslo problemų aptarimo ir galvoti apie esmines Aukštojo mokslo įstatymo pataisas.

 

Komitetas išklausė Klaipėdos universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus universiteto 2005 metų veiklos ataskaitą. 

 

 

 



 
 © Seimo kanceliarija, 2008