Apie 2006-12-15 posėdį

EN  FR

1.SVARSTYTA: SEIMO NUTARIMO "Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo" PROJEKTAS XP-1419(2)

 

NUSPRĘSTA: Pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimui "Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo" PROJEKTUI XP-1419(2)

 

2.SVARSTYTA: Seimo Teisės departamento pastabos dėl LR Įstatymų ir  kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3(1) straipsniu įstatymo projekto XP-1549(2)

 

NUSPRĘSTA: Pritarti iš dalies  Seimo Teisės departamento pastaboms.

Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Įstatymų ir  kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3(1) straipsniu įstatymo projektui XP-1549(2)

 

3.SVARSTYTA: Europos Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui bei Regionų Komitetui

“2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programa”

 

NUSPRĘSTA: Bendru sutarimu pritarti Europos Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui bei Regionų Komitetui

“2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programai.

           

 

4.SVARSTYTA: Baudžiamojo kodekso XI skyriaus pavadinimo ir 42, 67, 72, 77, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 97, 149, 150, 151, 261, 264, 307, 308 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-1515

Pateikė Vincė Vaidevutė Margevičienė (darbo gr.)

 

NUSPRĘSTA: Baudžiamojo kodekso XI skyriaus pavadinimo ir 42, 67, 72, 77, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 97, 149, 150, 151, 261, 264, 307, 308 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XP-1515  atmesti,

  Siūlomo sprendimo pagrindiniai motyvai:

1) Jungtinių tautų vaiko konvencija  neįpareigoja valstybių visoje nacionalinėje teisinėje sistemoje vartoti „vaiko“ sąvokos. Tarptautinėse konvencijose, kurias Lietuvos Respublika ratifikavo, plačiai vartojama sąvoka “nepilnametis”: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje; Konvencijoje dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje; Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų; Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje; Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų ir kt., Konvencija dėl vaiko grobimo civilinių aspektų apibrėžia vaiką kaip asmenį iki 16 metų (4 straipsnis). Todėl įvedus „vaiko" sąvoką Baudžiamajame kodekse galima kolizija tarp paminėtų tarptautinių teisės aktų.  Todėl palikus vien “vaiko” sąvoką, atsirastų prieštaravimų ir  kolizijų ne tik tarp nacionalinių teisės aktų bet ir ratifikuotų konvencijų. Pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose, kaip ir tarptautiniuose teisės aktuose, yra vartojama ir „vaiko“ sąvoka, ir „nepilnamečio“ sąvoka. Siekiant išvengti sąvokų interpretavimo bei pabrėžti tolygią abiejų požymių, susijusių su „vaiko“ sąvoka, svarbą, yra vartojama sąvoka „nepilnametis vaikas“, „nepilnamečiai vaikai“, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 39 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas; Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai; 3.192 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir kt.

 

SVARSTYTA: Švietimo įstatymo 49 ir 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-1516

 

NUSPRĘSTA: Bendru sutarimu atmesti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 ir 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-1516.

 Pagrindiniai komiteto sprendimo motyvai: Įstatymo projektas atmestinas, kadangi:

1) juo siūloma įteisinti papildomą pareigą mokytojams nemažiau kaip vieną kartą per dvi savaites informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius, pažangą, pamokų lankymą ir elgesį, tačiau nėra numatytas konkretus šios pareigos vykdymo mechanizmas. Be to, toks informavimas (tėvų paieška, susisiekimas su jais techninėmis priemonėmis) ne tik padidins mokytojų darbo krūvį, bet ir pareikalaus iš mokyklų papildomų lėšų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatyme vartojama sąvoka “mokykla” apima ne tik bendrojo lavinimo mokyklas, bet ir neformalaus švietimo mokyklas, kurių mokytojams vargu ar turėtų būti taikomi tokio pobūdžio įpareigojimai.

2) juo siūloma įpareigoti mokyklos vadovą skirti ir prižiūrėti minimalios priežiūros priemones, tačiau tokiam siūlymui motyvuotai nepritaria valstybės institucijos, vykdančios valstybės politiką švietimo ir vaikų srityse – Švietimo ir mokslo ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, o taip pat šiam siūlymui nepritaria ekspertinės institucijos – Teisės institutas ir Mykolo Romerio universitetas. Pagrindinė nepritarimo priežastis – minimalių priežiūros priemonių skyrimas ir jų priežiūra yra funkcijos, kurios nebūdingos mokyklos vadovui. Mokykla yra įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra švietimas. Švietimo įstatymas įpareigoja mokyklos administraciją užtikrinti vaikui informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialios pedagoginės pagalbos teikimą. Ši pagalba yra grindžiama mokyklos, vaiko ir jo tėvų bei kitų institucijų, specialistų geranorišku tarpusavio bendradarbiavimu. Mokykla, siekdama užtikrinti pagalbos teikimo veiksmingumą, turi sudaryti sutartis su policijos, sveikatos, socialinėmis, vaiko teisių apsaugos ir kitomis institucijomis, dirbančiomis su vaikais. Darytina prielaida, kad viena iš priežasčių skirti vaikui minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę yra Švietimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose aptartos mokyklos privalomos teikti pagalbos vaikui nesuteikimas, nekokybiška ar neefektyvi pagalba ir kt. Sprendžiant klausimą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pakeitimo, turi būti įvertintos visų pagalbą vaikui teikusių institucijų (tame tarpe ir mokyklos), specialistų  suteiktų paslaugų ir pagalbos kokybė, poveikis vaikui ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projektą (Nr. XP-933), kuriame numatytos specialiosios priverčiamojo pobūdžio priemonės, kurios pradėtų veikti tada, kai pagalba mokykloje, reglamentuojama Švietimo įstatyme, vaikui nebuvo veiksminga ir jo elgesys nesitaiso, tačiau pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Baudžiamąjį kodeksą juos traukti administracinėn ar atitinkamai baudžiamojon atsakomybėn dar nėra pagrindo.

 

 

SVARSTYTA Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 21, 21(1), 24, 31, 32, 37(1), 44, 175, 176, 178, 180, 181, 181(1), 181(2), 182(1), 183, 185(4), 196, 214(19), 265, 274, 281, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 21(2), 21(3), 21(4), 21(5), 21(6), 21(7) straipsniais įstatymo projektas XP-1517

 

NUSPRĘSTA: atmesti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 21, 21(1), 24, 31, 32, 37(1), 44, 175, 176, 178, 180, 181, 181(1), 181(2), 182(1), 183, 185(4), 196, 214(19), 265, 274, 281, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 21(2), 21(3), 21(4), 21(5), 21(6), 21(7) straipsniais įstatymo projektą Nr. XP-1517.

Projektas atmestinas, kadangi:

1) juos siūloma sąvoką “nepilnametis” pakeisti sąvoka “vaikas”, tuo suvienodinant nuostatas, liečiančias vaikus iki 18 metų. Nekvestionuojant, kad viename pagrindinių tarptautinių vaiko teisių apsaugos srities teisės aktų – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra pateikta ir vartojama vaiko sąvoka, atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinėse konvencijose, ratifikuotose Lietuvos Respublikos Seimo, yra plačiai vartojama ir „nepilnamečio“ sąvoka, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje; Konvencijoje dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje ir kt. Pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose, kaip ir tarptautiniuose teisės aktuose, yra vartojama ir „vaiko“ sąvoka, ir „nepilnamečio“ sąvoka. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutarimuose, apžvalgose, konsultacijose ir kituose dokumentuose itin dažnai ne tik „vaiko“ sąvoka, bet ir „nepilnamečio“ sąvoka. Pažymėtina, kad sąvoka „vaikas“ teisės aktuose nėra vartojama, siekiant pažymėti abu šiuos požymius: parodyti kilmės ryšį tarp asmens ir jo tėvų bei parodyti asmens ribotą veiksnumą (nesuaugęs). Kalbant apie asmenų santykius, jų tarpusavio teises ir pareigas, sąvoka „vaikas“ neretai yra vartojama, siekiant išimtinai pabrėžti asmens kilmės, giminystės ryšį (pavyzdžiui, paveldėjimo santykiuose, gyvenamosios patalpos nuomos santykiuose ir kt.) ir siejama su asmens amžiumi, jo veiksnumo ribomis. Taip pat manytina, kad siekiant išvengti sąvokų interpretavimo bei pabrėžti tolygią abiejų požymių, susijusių su „vaiko“ sąvoka, svarbą, yra vartojama sąvoka „nepilnametis vaikas“, „nepilnamečiai vaikai“, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 39 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas; Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai; 3.192 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; kt.

2) juo siūloma įteisinti administracines sankcijas (auklėjamojo pobūdžio poveikio priemones), tapačias sankcijoms, įteisintoms Baudžiamajame kodekse. Kita vertus, šių priemonių įteisinimas yra neišbaigtas, nes projekte nenumatyta šių priemonių skyrimo procesinė tvarka, jas skirianti institucija, šias priemones vykdanti institucija, šių priemonių vykdymo ir atlikimo tvarka, ir t.t. Pastebėtina, kad projekte nustatytos šių priemonių nevykdymo teisinės pasekmės sunkiai pritaikomos administracinėje teisėje.

3) nėra numatytas naujų sankcijų – auklėjamojo poveikio priemonių – įgyvendinimo mechanizmas, be to, nenumatytas finansavimas šių priemonių įgyvendinimui.

4) šiuo metu Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projektas (Nr. XP-933), kuriame numatytos specialiosios priverčiamojo pobūdžio priemonės, kurios pradėtų veikti tada, kai pagalba mokykloje, reglamentuojama Švietimo įstatyme, vaikui nebuvo veiksminga ir jo elgesys nesitaiso, tačiau pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Baudžiamąjį kodeksą juos traukti administracinėn ar atitinkamai baudžiamojon atsakomybėn dar nėra pagrindo. Pritarus Vyriausybės pateiktai Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto Nr. XP-933 redakcijai, nereikėtų keisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso.

 

SVARSTYTA: Seimo Pirmininko raštas 2006-11-24 Nr.010-S346/450-S196/17 “ Dėl atstovavimo Konstituciniame Teisme” Vadovaudamasis Seimo Statuto 67 str.11p.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinėjo Seimo  Pirmininko raštą 2006-11-24 Nr.010-S346/450-S196/17“ Dėl atstovavimo Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui”

 

NUSPRĘSTA: Komitetas bendru sutarimu nusprendė deleguoti Vidmantą Žiemelį, Vladimirą Volčioką, Aldoną Staponkienę  atstovauti Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 

 

 

 

Parengė

Komiteto padėjėja

B.Kovalenkienė

 

 

 



 
 © Seimo kanceliarija, 2008