1.SVARSTYTA:
SEIMO NUTARIMO "Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos
patvirtinimo" PROJEKTAS XP-1419(2)
NUSPRĘSTA:
Pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimui "Dėl Lietuvos policijos
sistemos plėtros programos patvirtinimo" PROJEKTUI XP-1419(2)
2.SVARSTYTA: Seimo Teisės
departamento pastabos dėl LR Įstatymų ir
kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12
straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3(1) straipsniu įstatymo projekto
XP-1549(2)
NUSPRĘSTA: Pritarti iš
dalies Seimo Teisės departamento
pastaboms.
Pritarti komiteto patobulintam
Lietuvos Respublikos Įstatymų ir kitų
teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių
pakeitimo ir įstatymo papildymo 3(1) straipsniu įstatymo projektui XP-1549(2)
3.SVARSTYTA:
Europos Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos
ir Socialinių Reikalų Komitetui bei Regionų Komitetui
“2007 m.
Komisijos teisėkūros ir darbo programa”
NUSPRĘSTA:
Bendru sutarimu pritarti Europos Komisijos Komunikatas
Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų
Komitetui bei Regionų Komitetui
“2007 m.
Komisijos teisėkūros ir darbo programai.
4.SVARSTYTA: Baudžiamojo kodekso XI skyriaus pavadinimo ir 42, 67,
72, 77, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 97, 149,
150, 151, 261, 264, 307, 308 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo
projektas XP-1515
Pateikė Vincė Vaidevutė Margevičienė
(darbo gr.)
NUSPRĘSTA: Baudžiamojo kodekso XI skyriaus pavadinimo ir 42, 67, 72, 77, 80, 81, 82,
83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 97, 149, 150, 151, 261, 264,
307, 308 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XP-1515 atmesti,
Siūlomo sprendimo pagrindiniai
motyvai:
1)
Jungtinių tautų vaiko konvencija neįpareigoja valstybių visoje nacionalinėje
teisinėje sistemoje vartoti „vaiko“ sąvokos. Tarptautinėse konvencijose,
kurias Lietuvos Respublika ratifikavo, plačiai vartojama sąvoka “nepilnametis”:
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje;
Konvencijoje dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės
nepilnamečių apsaugos srityje; Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų;
Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje; Konvencijoje dėl elektroninių
nusikaltimų ir kt., Konvencija dėl vaiko grobimo civilinių
aspektų apibrėžia vaiką kaip asmenį iki 16 metų (4 straipsnis). Todėl įvedus „vaiko" sąvoką Baudžiamajame
kodekse galima kolizija tarp paminėtų
tarptautinių teisės aktų.
Todėl palikus vien “vaiko” sąvoką, atsirastų prieštaravimų ir kolizijų ne tik tarp nacionalinių teisės
aktų bet ir ratifikuotų konvencijų. Pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės
aktuose, kaip ir tarptautiniuose teisės aktuose, yra vartojama ir „vaiko“
sąvoka, ir „nepilnamečio“ sąvoka. Siekiant išvengti sąvokų interpretavimo bei
pabrėžti tolygią abiejų požymių, susijusių su „vaiko“ sąvoka, svarbą, yra
vartojama sąvoka „nepilnametis vaikas“, „nepilnamečiai vaikai“, pavyzdžiui,
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 39 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad
nepilnamečius vaikus gina įstatymas; Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1
dalyje numatoma, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai;
3.192 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti
savo nepilnamečius vaikus ir kt.
SVARSTYTA: Švietimo įstatymo 49 ir 61 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymo projektas XP-1516
NUSPRĘSTA: Bendru sutarimu atmesti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 ir 61
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-1516.
Pagrindiniai komiteto sprendimo motyvai: Įstatymo projektas atmestinas, kadangi:
1) juo siūloma įteisinti papildomą pareigą mokytojams nemažiau
kaip vieną kartą per dvi savaites informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie
jų vaikų ugdymosi poreikius, pažangą, pamokų lankymą ir elgesį, tačiau nėra
numatytas konkretus šios pareigos vykdymo mechanizmas. Be to, toks informavimas
(tėvų paieška, susisiekimas su jais techninėmis priemonėmis) ne tik padidins
mokytojų darbo krūvį, bet ir
pareikalaus iš mokyklų papildomų lėšų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad
Švietimo įstatyme vartojama sąvoka “mokykla” apima ne tik bendrojo lavinimo
mokyklas, bet ir neformalaus švietimo mokyklas, kurių mokytojams vargu ar
turėtų būti taikomi tokio pobūdžio įpareigojimai.
2) juo siūloma įpareigoti mokyklos vadovą skirti ir prižiūrėti minimalios
priežiūros priemones, tačiau tokiam siūlymui motyvuotai nepritaria valstybės
institucijos, vykdančios valstybės politiką švietimo ir vaikų srityse –
Švietimo ir mokslo ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, o
taip pat šiam siūlymui nepritaria ekspertinės institucijos – Teisės institutas
ir Mykolo Romerio universitetas. Pagrindinė nepritarimo priežastis – minimalių
priežiūros priemonių skyrimas ir jų priežiūra yra funkcijos, kurios nebūdingos
mokyklos vadovui. Mokykla yra įstaiga, kurios pagrindinė
veikla yra švietimas. Švietimo įstatymas įpareigoja mokyklos administraciją
užtikrinti vaikui informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės,
specialios pedagoginės pagalbos teikimą. Ši pagalba yra grindžiama mokyklos,
vaiko ir jo tėvų bei kitų institucijų, specialistų geranorišku tarpusavio
bendradarbiavimu. Mokykla, siekdama užtikrinti pagalbos teikimo veiksmingumą,
turi sudaryti sutartis su policijos, sveikatos, socialinėmis, vaiko teisių
apsaugos ir kitomis institucijomis, dirbančiomis su vaikais. Darytina
prielaida, kad viena iš priežasčių skirti vaikui minimalios ar vidutinės
priežiūros priemonę yra Švietimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose
aptartos mokyklos privalomos teikti pagalbos vaikui nesuteikimas, nekokybiška
ar neefektyvi pagalba ir kt. Sprendžiant klausimą dėl minimalios ar vidutinės
priežiūros priemonės skyrimo ar pakeitimo, turi būti įvertintos visų pagalbą
vaikui teikusių institucijų (tame tarpe ir mokyklos), specialistų suteiktų paslaugų ir pagalbos kokybė,
poveikis vaikui ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybė yra
pateikusi Seimui Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros
įstatymo projektą (Nr. XP-933), kuriame numatytos specialiosios priverčiamojo
pobūdžio priemonės, kurios pradėtų veikti tada, kai pagalba mokykloje,
reglamentuojama Švietimo įstatyme, vaikui nebuvo veiksminga ir jo elgesys
nesitaiso, tačiau pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Baudžiamąjį
kodeksą juos traukti administracinėn ar atitinkamai baudžiamojon atsakomybėn
dar nėra pagrindo.
SVARSTYTA Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 21, 21(1),
24, 31, 32, 37(1), 44, 175, 176, 178, 180, 181, 181(1), 181(2), 182(1), 183,
185(4), 196, 214(19), 265, 274, 281, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo
bei Kodekso papildymo 21(2), 21(3), 21(4), 21(5), 21(6), 21(7) straipsniais
įstatymo projektas XP-1517
NUSPRĘSTA: atmesti Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso 13,
21, 21(1), 24, 31, 32, 37(1), 44, 175, 176, 178, 180, 181, 181(1), 181(2),
182(1), 183, 185(4), 196, 214(19), 265, 274, 281, 313, 314 straipsnių
pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 21(2), 21(3), 21(4), 21(5), 21(6), 21(7) straipsniais
įstatymo projektą Nr. XP-1517.
Projektas atmestinas, kadangi:
1) juos siūloma sąvoką “nepilnametis” pakeisti sąvoka “vaikas”, tuo
suvienodinant nuostatas, liečiančias vaikus iki 18 metų.
Nekvestionuojant, kad viename pagrindinių tarptautinių vaiko teisių apsaugos srities
teisės aktų – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra pateikta ir
vartojama vaiko sąvoka, atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinėse konvencijose,
ratifikuotose Lietuvos Respublikos Seimo, yra plačiai vartojama ir
„nepilnamečio“ sąvoka, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijoje; Konvencijoje dėl valdžios institucijų įgaliojimų
ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje ir kt. Pažymėtina, kad
nacionaliniuose teisės aktuose, kaip ir tarptautiniuose teisės aktuose, yra
vartojama ir „vaiko“ sąvoka, ir „nepilnamečio“ sąvoka. Lietuvos Respublikos
Aukščiausiojo Teismo nutarimuose, apžvalgose, konsultacijose ir kituose
dokumentuose itin dažnai ne tik „vaiko“ sąvoka, bet ir „nepilnamečio“ sąvoka.
Pažymėtina, kad sąvoka „vaikas“ teisės aktuose nėra vartojama, siekiant
pažymėti abu šiuos požymius: parodyti kilmės ryšį tarp asmens ir jo tėvų bei
parodyti asmens ribotą veiksnumą (nesuaugęs). Kalbant apie asmenų santykius, jų
tarpusavio teises ir pareigas, sąvoka „vaikas“ neretai yra vartojama, siekiant
išimtinai pabrėžti asmens kilmės, giminystės ryšį (pavyzdžiui, paveldėjimo
santykiuose, gyvenamosios patalpos nuomos santykiuose ir kt.) ir siejama su
asmens amžiumi, jo veiksnumo ribomis. Taip pat manytina, kad siekiant išvengti
sąvokų interpretavimo bei pabrėžti tolygią abiejų požymių, susijusių su „vaiko“
sąvoka, svarbą, yra vartojama sąvoka „nepilnametis vaikas“, „nepilnamečiai
vaikai“, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 39 straipsnio 3 dalyje
numatoma, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas; Civilinio kodekso 3.163
straipsnio 1 dalyje numatoma, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą
užtikrina tėvai; 3.192 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad tėvai privalo
materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; kt.
2) juo siūloma
įteisinti administracines sankcijas (auklėjamojo pobūdžio poveikio priemones),
tapačias sankcijoms, įteisintoms Baudžiamajame kodekse. Kita vertus, šių
priemonių įteisinimas yra neišbaigtas, nes projekte nenumatyta šių priemonių
skyrimo procesinė tvarka, jas skirianti institucija, šias priemones vykdanti
institucija, šių priemonių vykdymo ir atlikimo tvarka, ir t.t. Pastebėtina, kad
projekte nustatytos šių priemonių nevykdymo teisinės pasekmės sunkiai
pritaikomos administracinėje teisėje.
3) nėra
numatytas naujų sankcijų – auklėjamojo poveikio priemonių – įgyvendinimo
mechanizmas, be to, nenumatytas finansavimas šių priemonių įgyvendinimui.
4) šiuo metu
Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos vaiko
minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projektas (Nr. XP-933), kuriame numatytos specialiosios priverčiamojo pobūdžio priemonės, kurios pradėtų
veikti tada, kai pagalba mokykloje, reglamentuojama Švietimo įstatyme, vaikui
nebuvo veiksminga ir jo elgesys nesitaiso, tačiau pagal Administracinių teisės
pažeidimų kodeksą ar Baudžiamąjį kodeksą juos traukti administracinėn ar
atitinkamai baudžiamojon atsakomybėn dar nėra pagrindo. Pritarus
Vyriausybės pateiktai Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo
projekto Nr. XP-933 redakcijai, nereikėtų keisti Administracinių teisės
pažeidimų kodekso.
SVARSTYTA:
Seimo Pirmininko raštas 2006-11-24 Nr.010-S346/450-S196/17 “ Dėl atstovavimo
Konstituciniame Teisme” Vadovaudamasis Seimo Statuto 67 str.11p.Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetas išnagrinėjo Seimo Pirmininko raštą 2006-11-24
Nr.010-S346/450-S196/17“ Dėl atstovavimo Konstituciniame Teisme nagrinėjant
bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 2 dalis neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui”
NUSPRĘSTA:
Komitetas bendru sutarimu nusprendė deleguoti Vidmantą Žiemelį, Vladimirą
Volčioką, Aldoną Staponkienę atstovauti
Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo
prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425
straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29
straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui.
Parengė
Komiteto
padėjėja
B.Kovalenkienė
