Seimo Užsienio reikalų komitetas
apsvarstė
Šiaurės Europos dujotiekio poveikį aplinkai ir energetiniam saugumui
Užsienio reikalų komiteto posėdyje svarstyta:
Uždarame Komiteto posėdyje buvo išklausyta Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Žygimanto Pavilionio pristatyta ataskaita po Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžio, vykusio 2007 m. sausio 22-23 d.
Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis taip pat pristatė Lietuvos Respublikos pozicijas vykstant į Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdį 2007 m. vasario 12-13 d. Išklausę Komiteto nariai pritarė pristatytoms pozicijoms.
Užsienio reikalų ministerijos teikimas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Bulgarijos Respublikoje steigimo. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ambasados steigimui Bulgarijos Respublikoje.
Pastaraisiais metais Lietuvos ir Bulgarijos santykiai tampa vis aktyvesni: plėtojamas dvišalis, regioninis ir daugiašalis bendradarbiavimas politikos, ekonomikos, energetinio saugumo, gynybos, kultūros srityse, taip pat auga Lietuvos kapitalo investicijos Bulgarijoje. Bulgarijai tapus Europos Sąjungos nare atsirado akivaizdus poreikis koordinuoti bendrus veiksmus bei diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti augančius Lietuvos ekonominius interesus šioje šalyje.
Šiaurės Europos dujotiekio poveikis aplinkai ir energetiniam saugumui. Klausimą Komiteto nariams pristatė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys, Užsienio reikalų ministro patarėjas Česlovas Stankevičius, Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. Komiteto nariai, susipažinę su klausimu, nutarė atidėti jo svarstymą kitam posėdžiui.
Šiaurės Europos dujotiekį planuojama tiesti per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos išskirtinę ekonominę zoną, taip pat Rusijos ir Vokietijos teritorinius vandenis. Pagal JTO Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO) konvencijos nuostatas didelio skersmens naftotiekių ir dujotiekių įrengimas gali turėti reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį poveikį, todėl bus atliekamas tarpvalstybinis projekto poveikio aplinkai vertinimas pagal minėtos konvencijos nuostatas. Dabartiniais duomenimis šis projektas turės itin neigiamą poveikį Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimui, kadangi jūros dugno kasimo ir valymo darbai gali pakeisti jūros dugno biologines sąlygas. Baltijos jūros biologinė sistema yra labai trapi dėl joje nuskandintų daugybės Antrojo pasaulinio karo cheminių ginklų.
Lietuvos Respublikos pozicijos dėl Europos Komisijos iniciatyvos dėl strateginės Europos Sąjungos energetikos politikos peržiūros (“Energetikos paketo”) pristatymas. Klausimą Komiteto nariams pristatė Užsienio reikalų ministro patarėjas Česlovas Stankevičius, Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. Išklausę Komiteto nariai nutarė pateikti Komiteto išvadą kitame Komiteto posėdyje vasario 14 d.
Europos energetikos politikos pagrindiniai tikslai yra šie: užkirsti kelią klimato kaitai, apriboti ES pažeidžiamumą dėl dujų ir naftos importo iš užsienio ir skatinti konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Valstybės narės turi patvirtinti strateginę viziją ir veiksmų planą ateinančių trejų metų laikotarpiui.
Dabartiniame Strateginės Europos energetikos peržiūros kontekste Lietuva išskiria šiuos prioritetus: 1. Funkcionalios vidaus rinkos sukūrimas; 2. Izoliuotų energijos rinkų integracija į vieningą ES rinką. Prioritetinio jungčių plano įgyvendinimas, tolimesni žingsniai dujų sektoriuje; 3. Bendro ir efektyvaus ES reagavimo į galimus energijos tiekimo sutrikimus mechanizmo sukūrimas; 4. Bendros išorės ES energetikos politikos plėtojimas.
