Seimo Užsienio reikalų komitetas
pritarė įstatymo “Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo
ir kontrolės sistemos plėtojimo ir Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos
Respublikos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl bendro valdymo ir
pranešimų centro Karmėlavoje ir jo personalo statuso ratifikavimo” projektui
Nr. XP-2335
Užsienio reikalų komiteto posėdyje svarstyta:
Įstatymo “Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės,
Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo
dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos plėtojimo ir Estijos
Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės protokolo dėl bendro valdymo ir pranešimų centro Karmėlavoje ir jo
personalo statuso ratifikavimo” projektas Nr. XP-2335. Klausimą Komiteto
nariams pristatė Komiteto išvadų rengėjas Henrikas Žukauskas ir Krašto apsaugos
ministro patarėjas teisininkas Dainius Žalimas. Po svarstymo Komiteto nariai
pritarė patobulintam ratifikavimo įstatymo projektui.
Teikiamo įstatymo projekto
tikslas – ratifikuoti Susitarimą ir Protokolą. 1998 m. įsteigiant Baltijos oro
erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą (toliau – BALTNET) siekta Regioniniame
oro erdvės stebėjimo koordinavimo centre (toliau – ROESKC) sukurti vientisą oro
erdvės virš Baltijos valstybių regiono vaizdą ir perduoti apdorotą informaciją
į nacionalinius centrus Lietuvos Respublikoje, Latvijos Respublikoje ir Estijos
Respublikoje. 2004 m., Baltijos valstybėms tapus NATO narėmis, BALTNET buvo
įjungta į integruotą NATO oro gynybos sistemą ir keitėsi regiono oro erdvės
vaizdu su NATO. Siekiant iki galo
integruoti BALTNET į Aljanso karinę struktūrą būtina, kad BALTNET vykdytų ne
tik oro erdvės stebėjimo, bet ir kontrolės funkciją, kuri apima vadovavimą,
kontrolę (pvz., teisė priimti sprendimą dėl naikintuvų pakėlimo) ir ginklų
kontrolę (pvz., karinių techninių pajėgumų pakelti naikintuvus turėjimas). NATO
valstybėse oro erdvės stebėjimo ir kontrolės funkcijas praktiškai atlieka
valdymo ir pranešimų centrai (toliau – CRC), todėl Susitarime numatyta, kad
šalys įsteigia Baltijos valstybių bendrą CRC (jis pakeičia ROESKC).
Studija „Airijos, Izraelio ir Lenkijos
santykių su išeivija ir emigracijos modelių analizė“. Studiją Komiteto nariams pristatė
Demokratinės politikos instituto prezidentas Mantas Adomėnas. Išklausę
studijos pristatymą, Komiteto nariai priėmė sprendimą supažindinti su studija
Seimo narius, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Tautinių mažumų ir išeivijos
departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitas valstybines
institucijas, kurių veikla susijusi su emigracijos ir imigracijos klausimais. Taip
pat nuspręsta sulaukus iš kompetentingų institucijų nuomonės studijoje
nagrinėjamų klausimų tematika rugsėjo mėnesį surengti atskirą Užsienio reikalų
komiteto posėdį, kurio metu būtų priimti politiniai sprendimai dėl konkrečių
veiksmų lietuvių bendruomenės užsienyje
konsolidavimo klausimu.
Studija siekiama išryškinti paskirų šalių
emigracinės politikos bruožus, kurie gali būti vertingi kuriant Lietuvos
politiką emigracijos ir išeivijos atžvilgiu. Studijoje nuodugniai nagrinėjami
Airijos Respublikos, Izraelio ir Lenkijos Respublikos emigracijos procesai ir
jų analogija su Lietuvoje šiuo metu vykstančiu emigracijos procesu.
Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tvarka:
problemos ir galimi sprendimų būdai. Su klausimu Komiteto narius supažindino Užsienio reikalų ministerijos
sekretorius Oskaras Jusys ir Užsienio reikalų ministerijos laikinai einantis
Konsulinio departamento direktoriaus pareigas Tauras Pajaujis.
Komiteto nariai susipažino su techniniu Lietuvos
pasirengimu įsijungti į bendrą Šengeno erdvę, su konsulinio atstovavimo
užsienyje problemomis ir perspektyvomis.
Susitikimas su Lietuvos Respublikos
ambasadoriumi Egipto Arabų Respublikoje, Jordanijos Hašemitų Karalystei,
Sirijos Arabų Respublikai, Libano Respublikai, Kuveito Valstybei ir Saudo
Arabijos Karalystei Ginučiu Dainiu
Voveriu. Posėdžio metu
buvo pasikeista nuomonėmis dėl Lietuvos užsienio politikos Artimųjų Rytų
regiono atžvilgiu.
Užsienio reikalų komiteto padėjėja Vaida Tupčiauskaitė
