Apie Ekonomikos komiteto 2006-12-13 posėdį

Eil. Nr.

2007 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programoje numatyto parengti dokumento pavadinimas

Teisiškai privalomas dokumentas (T) / Teisiškai neprivalomas dokumentas (N)

Trumpas dokumento esmės aprašymas

Komiteto siūlomas aktualumo įvertinimas

Aktualumo pagrindimas

Komiteto nariai, atsakingi už dalyvavimą Lietuvos Respublikos pozicijos rengimo ir derinimo procese[1]

1.

Strateginė Europos energetikos politikos peržiūra

N

Siekiama nustatyti pagrindinius Europos energetikos politikos elementus, apimančius 3 pagrindinius energetikos politikos tikslus: tvarumą, konkurencingumą ir tiekimo patikimumą. Turėtų būti pasiūlyta nauja ilgalaikė strategija, įvertintos ir pasiūlytos geriausios politikos galimybės ir jų poveikis pagrindiniams tikslams. Viena tokių galimybių turėtų nustatyti tam tikrą anglies dvideginio neišskiriančių energijos šaltinių naudojimo lygį. Bus parengtas veiksmų planas 3 metams.

Labai aktualu.

Nuosekliai kylantis iš Žaliosios knygos apie tvarią, konkurencingą ir patikimą energetiką Europai dokumentas; siejasi su Lietuvos strateginiais interesais energetikos srityje.

B.Vėsaitė,

R.Garbaravičius.

2.

Priemonės, užtikrinančios elektros energijos ir dujų vidaus rinkos sukūrimą
(III paketas)

T

Atlikus poveikio vertinimą, bus svarstomos ir pasiūlytos šios priemonės:

Direktyvos 2003/54 peržiūra

Direktyvos 2003/55 peržiūra

Reglamento 1228/03 peržiūra/praplėtimas, įskaitant naujas gaires

Reglamento 1775/05 peržiūra/praplėtimas, įskaitant naujas gaires

Direktyvų 2004/67 ir 2005/89 peržiūra

Direktyva/Reglamentas dėl dujų saugojimo (gali būti įtraukta į Direktyvos 2003/55 peržiūrą)

Šiais pakeitimais siekiama gerinti priėjimą prie energijos tinklų sustiprinant sistemų operatorių nepriklausomumą, geriau derinant energetikos reguliavimą nacionaliniu ir ES lygiu, didinant skaidrumą, stiprinant rinkos priežiūrą ir vartotojų apsaugą.

Aktualu.

Aktualu stiprinant energijos tiekimo patikimumą; svarbu užtikrinti visavertį dalyvavimą ES energetikos vidaus rinkoje.

P.Vilkas,

V.Orechov.

3.

Komunikatas dėl bendrosios rinkos peržiūros

N

Komunikate dėl piliečių darbotvarkės numatyta į ateitį orientuota bendrosios rinkos peržiūra, siekiant įvertinti bendrosios rinkos kūrimo patirtį nuo 1992 metų, įvertinti laimėjimus ir esamus trūkumus, identifikuoti priemones, kurios padėtų užtikrinti bendrosios rinkos funkcionavimo efektyvumą, leistų piliečiams veiksmingai naudotis jos teikiama nauda. Komunikate turėtų būti nustatyta aiški ir nuosekli vidaus rinkos ateities vizija ir aiškiai apibrėžtos artimiausių metų politikos kryptys. Peržiūra turėtų tapti naudinga priemone, leidžiančia atkurti glaudų ES piliečių ir bendrosios rinkos sąryšį.

Labai aktualu.

Siekiant efektyvios bendrosios rinkos funkcionavimo, bus apibrėžti tolesni veiksmai ES mastu.

S.Girdauskas,

S.Lapėnas.

4.

Komunikatas dėl atnaujintos Patekimo į rinką strategijos

N

Įgyvendinant Strategiją, reikės pakeitimų, leidžiančių ES, kaip ir trečiosioms šalims, lengviau patekti į pasaulio rinkas. Kartu turi būti naudojamos ir prekybos politikos priemonės. Pagrindiniai tikslai – palengvinti prekių bei paslaugų eksportą ir investavimo galimybes, ypač besivystančiose šalyse, šalinti kliūtis, trukdančias patekti į rinkas, padėti didžiausių galimybių sektorių įmonėms pasinaudoti pasaulinės sektorių specializacijos teikiama nauda.

Aktualu.

Numatomi Strategijos pakeitimai, kurie palengvintų prekių bei paslaugų eksportą ir investavimo galimybes, ypač besivystančiose šalyse.

Lietuvos įmonėms svarbu patekimo į trečiųjų šalių rinkas kliūčių (arba ribojimo) mažinimas.

B.Vėsaitė,

V.Karbauskis.

5.

Žalioji knyga dėl miesto transporto

N

Žaliojoje knygoje bus įvertinta Europos miesto transporto politikos nauda. Taip pat bus nustatyti problemos ir sunkumai, (galimi) nauji veiksmai, įskaitant „ankstyvuosius veiksmus“, (galimi) įsipareigojimai, pasiūlyti ES lygiu įgyvendinami veiksmai, padedantys sukurti pridėtinę vertę, pateikiamas tolesnėms konsultacijoms skirtas klausimų sąrašas.

Aktualu.

Dokumentas gali turėti poveikį miesto transporto plėtrai.

V.Škil,

R.Garbaravičius.

6.

Direktyvos dėl koncesijų suteikimo tvarkos derinimo projektas

T

Viešos konsultacijos dėl Žaliosios knygos dėl viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių ir Bendrijos teisės aktų, susijusių su viešaisiais pirkimais ir koncesijomis, parodė, kad būtina nustatyti stabilias ir nuoseklias koncesijų suteikimo sąlygas ES lygiu. Nepaisant ekonominės koncesijų reikšmės, tik keliose Bendrijos antrinės teisės aktų nuostatose numatyta darbų koncesijų suteikimo tvarka. Be šių nuostatų, perkančiosios institucijos savo nuožiūra sprendžia, kaip pasirinkti privačiojo sektoriaus partnerį, nors tai darydamos jos privalo visiškai laikytis iš Sutarties išplaukiančių principų ir taisyklių. Paslaugų koncesijų suteikimą reglamentuoja tik EB sutarties principai.

Aktualu.

Koncesijų suteikimo tvarką derinant ES lygiu bus geriausiai užtikrinamas būtinas teisinis tikrumas, suderintas su būtinybe suteikti daugiau lankstumo valdžios institucijoms, taip pat sukuriamos vienodos sąlygos ūkio subjektams.

J.Veselka,

S.Lapėnas.

7.

Komunikatas dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo: 2007–2013 metų sanglaudos politikos programos

N

Komunikate bus analizuojamas 2007–2013 metų sanglaudos politikos programų poveikis patikslintos Lisabonos strategijos įgyvendinimui (vertinant bendrų tikslų finansavimą, ypač išlaidas inovacijoms). Dokumentas taip pat bus reikšmingas rengiant trečiąją kasmetinę Lisabonos pažangos ataskaitą.

Labai aktualu.

Bus įvertintas ES struktūrinės paramos panaudojimas Lisabonos strategijos tikslams, finansavimo efektyvumas ir pasiekta pažanga.

B.Vėsaitė,

J.Veselka.

8.

Strateginis energijos technologijų planas

N

Planu siekiama paspartinti perspektyvių energijos technologijų vystymąsi, sukurti sąlygas, kad šios technologijos patektų į rinką.

Labai aktualu.

Perspektyvių energijos technologijų plėtotė yra Lietuvos prioritetas.

P.Vilkas,

V.Orechov,

J.Veselka.

9.

Komunikatas dėl krovinių vežimo geležinkeliais tinklo

N

Komunikate bus išdėstytas veiksmų planas, kaip plėtoti krovinių vežimo geležinkeliais tinklą, siekiant ateityje sukurti tik kroviniams vežti skirtą geležinkelių tinklą.

Aktualu.

Lietuvoje krovinių vežimas geležinkelių transportu yra gana išplėtotas. Krovinių vežimo geležinkeliais apimtis didėja, pagrindiniai krovinių srautai eina Rytų–Vakarų kryptimi. Todėl svarbu turėti gerą sąveiką su trečiųjų šalių geležinkelių tinklu.

V.Škil,

R.Garbaravičius.

10.

Krovininio transporto logistikos veiksmų planas

N

Komunikatas nustatys veiksmus, kurie užtikrins racionalesnį transporto infrastruktūros panaudojimą ir geresnę krovinių vežimo logistiką. Numatoma nustatyti tiek rekomendacines, tiek teisinę galią turinčias priemones.

Komunikatas yra 2006 metų birželio mėnesio komunikato dėl transporto logistikos tąsa, juo siekiama pagerinti intermodalinio transporto kokybę.

Aktualu.

Logistikos vaidmuo tampa labai svarbus. Lietuvai įstojus į ES, padidėjo logistinių paslaugų paklausa, suintensyvėjo transporto srautai. Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje numatyta steigti 3 viešuosius logistikos centrus – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

S.Girdauskas,

R.Garbaravičius.

11.

Komunikatas dėl NAIADES veiksmų programos, skirtos vidaus vandens kelių transportui, įgyvendinimo.

N

Komunikate bus apsvarstyta pažanga įgyvendinant2006 metų sausio mėn. Komisijos priimtą NAIADES veiksmų programą. Šioje veiksmų programoje numatomi veiksmai, kurių būtina imtis Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Komunikate bus apibendrintas šių veiksmų įgyvendinimas. Taip pat bus nagrinėjama vidaus vandens kelių transporto teisinio reglamentavimo ir finansavimo sąlygos.

Aktualu.

Aktualu stiprinant Lietuvos vidaus vandens kelių transportą, tokio susisiekimo infrastruktūrą. 

S.Lapėnas,

V.Škil.

12.

Komunikatas dėl Europos uostų politikos

N

Komunikate bus pateiktos konsultacijų su suinteresuotomis šalimis išvados ir siūlomos galimos priemonės. Nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. planuojama surengti šešis konsultacinius seminarus su suinteresuotomis šalimis. Bus aptarti šie klausimai: ryšiai su paslaugų tiekėjais (sąžininga konkurencija, koncesijos, uostų administracijų padėtis), uostų vidaus darbo silpnosios vietos (gabenamų krovinių tvarkymas ir kiekis, techninės jūrų transporto paslaugos), tvarus uosto pajėgumų vystymasis ir aplinkos klausimai, bendrieji transporto politikos klausimai, uostų bendradarbiavimas, uostų finansavimas (valstybės pagalba, ataskaitų skaidrumas ir finansinis uostų savarankiškumas), uostų išorės darbo silpnosios vietos (uostų ryšiai su vidaus kaliais, muitinės, logistika), ES nepriklausančių uostų konkurencija, uostų sektoriaus aktyvumas ir teigiamas jūrų uostų įvaizdis.

Aktualu.

Lietuvai tikslinga dalyvauti visuose renginiuose, kuriuose nagrinėjami klausimai susiję su jūrų uostų konkurencingumo, administracinių gebėjimų didinimu, logistika ir kitais su jūrų uostais susijusiais klausimais.

S.Lapėnas,

V.Škil.

13.

Tarybos reglamentas, kuriuo taikoma bendrųjų tarifų lengvatų sistema antrajame Bendrijos bendrosios lengvatų sistemos (BPS) galiojimo etape (2009–2011 metais)

T

Antrasis Bendrijos bendrosios lengvatų sistemos (BPS) galiojimo etapas (2009–2011 metai) bus įgyvendinamas pagal dešimtmečiui nustatytas gaires, nustatančias tinkamas sąlygas prekėms iš besivystančių šalių patekti į ES rinką.

Aktualu.

Lietuva nuo narystės ES datos perėmė ES BPS taikymą. Tai skatina prekybą su trečiosiomis šalimis (pvz., Rusija, Ukraina, Baltarusija). Kita vertus, vienpusis ES rinkos atvėrimas trečiosioms šalims gali kelti grėsmę jautriems šalies ūkio sektoriams.

B.Vėsaitė,

J.Veselka.