Šeimos ir vaiko reikalų komisija 2006
m. rugsėjo 20 d. posėdyje svarstė klausimą dėl naujai rengiamos Vaiko laikino
išvykimo į užsienio valstybes tvarkos. Šį klausimą įtraukti į darbotvarkę
paskatino informacija žiniasklaidoje, kad yra siūloma atsisakyti į užsienį
nevykstančio kartu su vaiku vieno iš tėvų sutikimo ir tai, jog yra sudaryta
darbo grupė, kuri rengia naują Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes
tvarką. Posėdyje dalyvavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios
specialistės Asta Jurkėnaitė ir Agnė Sakalauskaitė. Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės informavo, kad Tarnyba gauna daug
paklausimų dėl Vaiko laikino išvykimo tvarkos taikymo, galiojant šiai Tvarkai
yra susiduriama su daugeliu problemų, todėl ir buvo nuspręsta inicijuoti darbo
grupę kylančioms problemoms spręsti bei Tvarkai tobulinti. Į darbo grupę
įtraukti Tarnybos specialistai, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo,
Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento bei Valstybinės sienos
apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai, Vaiko teisių
apsaugos kontrolieriaus patarėja, Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacijos atstovai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos atstovės paaiškino, kad pagal šiuo metu galiojančią Vaiko
laikino išvykimo tvarką vaikui vykstant į užsienį tik su vienu iš tėvų Lietuvos
Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas antrojo
iš vaiko tėvų sutikimas. Tačiau tokiu būdu nuo tėvų nuimama ne tik pareiga ir
atsakomybė tarpusavyje susitarti dėl vaikų auklėjimo ir priežiūros, tuo pačiu
ir dėl vykimo į užsienį, bet ir apsunkinamas vaiko išvykimas į užsienio
valstybes, vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pasienio kontrolės punktai
apkraunami daug laiko atimančiu papildomu darbu. Vienas iš pagrindinių šios
Tvarkos tikslų sudaryti kliūtis galimam vaikų grobimui, tačiau, kaip rodo
praktika, tokia prevencija vis dėlto neatliekama. Vienam iš tėvų davus sutikimą
vaikui laikinai išvykti, daugeliu atveju jis laiku negrįžta. Lietuvai
prisijungus prie plačiai taikomų tarptautinių dokumentų, dabar tėvai, kurių
vaikai buvo išvežti be sutikimo ar pažeidžiant globos ir bendravimo teises, turi
galimybę ginti savo pažeistas teises teisinėmis priemonėmis, pvz. pagal 1980 m.
Hagos Konvenciją dėl vaikų grobimo civilinių aspektų ar Europos Tarybos (EB)
reglamentą Nr. 2201/2003. Dėl vaiko kelionių į užsienį turi susitarti abu
tėvai. Tais atvejais, kai kyla ginčas, jį spręsti turėtų ne vaiko teisių
apsaugos tarnyba, o teismas. Todėl skyrium gyvenantys tėvai turi būti skatinami
kreiptis į pastarąją instituciją dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų
nustatymo, nes vaikui vykstant į užsienio valstybę su tuo iš tėvų, kito tėvo
sutikimo nereikia.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
įstaiga šiuo metu atlieka tyrimą apie užsienio valstybių praktiką šioje
srityje. Iš gautų duomenų aišku, kad tokios Vaiko vykimo į užsienio valstybes
tvarkos daugelyje ES narių nėra, išskyrus Lietuvą ir Latviją. Lietuvos ketinimas prisijungti prie Šengeno
erdvės taip pat apsunkins Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes
tvarkos taikymą. Todėl jau dabar tikslinga informuoti tėvus apie jų pareigą
visais atvejais tartis dėl vaiko vykimo į užsienio valstybes, nepriklausomai
nuo to, ar pasienyje tikrinami išvykimo dokumentai, ar ne. Atsižvelgdami į
šiuos argumentus, darbo grupės nariai pirmojo posėdžio metu priėjo išvados, kad
Tvarka turėtų būti supaprastinta, atsisakant pasienio kontrolės punktuose tėvų
sutikimo vaikui išvykti tikrinimo.
Šeimos ir vaiko reikalų komisijos
nariai, išklausę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
atstovių paaiškinimų, nutarė raštu kreiptis į Valstybės vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos, prašant darbo grupės parengtą Vaiko
laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos projektą pristatyti Komisijos
posėdyje, prieš pateikiant jį tvirtinti Vyriausybei.
Antruoju posėdžio darbotvarkės
klausimu aptarta susidariusi padėtis Lietuvos vaikų globos namuose. Pastaruoju
metu žiniasklaidoje pasirodė informacija apie vaikų globos namuose iškylančias
problemas. Komisija, norėdama plačiau pasidomėti, su kokiomis problemomis
susiduria vaikų globos namų auklėtiniai ir jų auklėtojai, nusprendė tai aptarti
posėdyje su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais ir kartu
pagalvoti, ką galima padaryti, siekiant išspręsti šias problemas.
Audra Mikalauskaitė,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktoriaus pavaduotoja
Komisijai pateikė dvi Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM
parengtas apžvalgas apie vaikų globos įstaigas 2005 metais, trumpai jas
pristatydama - šiuo metu Lietuvoje gyvena virš 700 tūkst. vaikų, tai sudaro 21
% visų šalies gyventojų. Įvairiose vaikų globos institucijose, šeimose,
šeimynose yra globojama virš 13 tūkst. be tėvų globos likusių vaikų, tai sudaro
1,8 % visų Lietuvos vaikų, pusė jų, arba 0,9 % vaikų, gyvena vaikų globos
namuose. Iš tų 0,9 % dominuojanti yra laikinoji globa, tai reiškia, kad
pagrindinės problemos kyla šeimoje arba po to jos gali tapti kompleksinėmis,
tad sprendžiant šeimos problemas reikalinga psichologo, socialinio darbuotojo
ar pan. pagalba. Bendroje imtyje yra 0,1 % vaikų, gyvenančių valstybinėse vaikų
globos institucijose.
A. Mikalauskaitė pabrėžė, kad dalis vaikų globos įstaigų buvo
Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje ir tik nuo 2005 metų Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai yra pavestas metodinis vadovavimas valstybinėms
socialinėms įstaigoms, tame tarpe vaikų globos namams. Kaip vieną esminių vaikų
globos įstaigų problemų A. Mikalauskaitė įvardijo faktą, kad didžioji šių
įstaigų personalo dalis pedagogai, pabrėždama, jog čia ypatingai trūksta
psichologų, dirbančių su globojamais vaikais. Šiandien egzistuojanti valstybės
išlaikoma infrastruktūra krizių centrai arba psichologinės pedagoginės
tarnybos, priklausomybių ligų centrai turėtų plėsti funkcijas ir imtis
konsultacijų teikimo vaikams globos įstaigose.
A. Mikalauskaitė paaiškino, kad valstybinės vaikų globos
įstaigos yra pavaldžios apskritims, pridurdama kad yra Vyriausybės nutarimas
dėl vaikų globos namų, esančių apskričių pavaldume, decentralizavimo, siekiama,
kad šios įstaigos būtų perduotos savivaldybių žiniai, iki 2007 m. pabaigos turi
būti pateikti konkretūs pasiūlymai šiuo klausimu. Pažymėta, kad Lietuvoje nuo
1998 m. buvo pradėta kurti alternatyvi globa institucinei globai per tą
laikotarpį atsirado šeimos, šeimynos, laikinos globos grupės ir laikinos globos
namai, kurių steigėjais yra savivaldybės, fiziniai arba privatūs asmenys ar
nevyriausybinės organizacijos - struktūros požiūriu, šiai dienai yra didelė
vaikų globos įstaigų įvairovė.
A. Mikalauskaitė supažindino su Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos veikla vaikų, gyvenančių globos namuose, padėties gerinimo
srityje. Prieš dvejus metus patvirtinta Valstybinė našlaičių ir be tėvų globos
likusių vaikų socialinės integracijos programa. Tuo remiantis siekiama ruošti
programas, kurių pagalba vaikai būtų rengiami savarankiškam gyvenimui, būtų
keičiamas globos institucijų vadovų ir personalo požiūris į darbą su
globojamais vaikais. Vaikai popamokinėje veikloje dažniausia užsiima mezgimu,
nėrimu, dainavimu, šokimu, tačiau jie retai mokomi kaip pasikloti lovą,
pasigaminti valgį, išsiskalbti drabužius, numatyti savo išlaidas, t.y. pačiam
ar su personalo pagalba mokytis planuoti savo buitį. Negalima teigti, jog nėra
gerų pavyzdžių yra tokių globos namų (tai daugiausia priklauso nuo vadovo),
kur tomis pačiomis lėšomis ir sąlygomis yra daug nuveikta dėl vaikų gerovės.
Kaip sektinas pavyzdys paminėti Zarasų rajone esantys Antazavės vaikų globos
namai.
A. Mikalauskaitė išsakė nuomonę, kad reiktų iš esmės keisti vaikų globos
namų finansavimo mechanizmą, t.y. atskirti tas lėšas, kurios turi būti skirtos
vaiko poreikiams ir lėšas, susijusias su personalu, pastatų išlaikymui ir pan.
Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, Socialinių paslaugų priežiūros
departamentui prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos bus pavesta
licencijuoti, akredituoti, vertinti visa tai, kas vyksta globos institucijose.
Plačiau šio departamento veiklą pristatė Vykintas
Bagdonas, Socialinių paslaugų priežiūros departamento
prie SADM, Socialinių paslaugų priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas. Viena
departamento funkcijų investicinių projektų, kuriuos teikia apskritys,
vertinimas. Departamentas šiuos projektus apibendrina, vertina, važiuoja į
vietas, stebi vaikų gyvenimo sąlygas, žiūri globos įstaigos perspektyvas, ar
verta į ją investuoti lėšas. Taip pat yra rengiami pasiūlymai Finansų
ministerijai dėl projektų įtraukimo į valstybės investicijų programą. V.
Bagdonas paminėjo, kad iki 2005 m., prieš vaikų globos įstaigoms pereinant SADM
žinion, šios įstaigos praktiškai negaudavo finansavimo remontams. 2005 m.
buvo skirta apie 5 mln. litų apskričių pavaldumo vaikų globos namams, 2006 m.
bus panaudota virš 11 mln. litų remontams, gyvenimo sąlygų gerinimui,
ilgalaikio turto įsigijimui šiose institucijose. Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija Finansų ministerijai pateikė siūlymą dėl 15 mln. litų skyrimo vaikų
globos namams 2007 metais iš valstybės investicijų programos.
R. Baškienė apibendrindama diskusiją pasakė, kad šio pokalbio metu
išryškėjo kryptys, kurlink Komisija toliau turi gilintis - rinkti daugiau
informacijos, į posėdžius kviestis Sveikatos apsaugos ministerijos, Visuomenės
sveikatos centro atstovus - kalbėtis apie higienos normas, taikomas vaikų
globos įstaigoms, nes tų normų laikymasis kartais stabdo valstybinėse globos
institucijose gyvenančių vaikų savarankiškų įgūdžių ugdymą.
Komisijos
nariai nutarė kreiptis į savivaldybę, prašant pateikti nuomonę apie
žiniasklaidoje nuskambėjusią informaciją dėl probleminės
situacijos labdaros ir paramos fondo Visos Lietuvos vaikai vaikų sodyboje.
Šeimos
ir vaiko reikalų komisijos nariai posėdžio metu dar aptarė įstatymų projektus,
kurie numatyti Seimo Rudens sesijos darbų programoje, yra
susiję su Šeimos ir vaiko reikalų komisijos veikla ir siūlomi svarstyti
Komisijoje Rudens sesijos metu bei susipažino su Komisijoje gautais raštais.
