2005-03-23

 

2005-03-23

 

1. Išklausiusi Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų informaciją apie Seimo 2002-01-17 nutarimu Nr. IX-711 patvirtintos Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimą 2002-2004 metais ir apibendrindama ankstesnių šios programos vykdymo svarstymų Komisijoje rezultatus, 2005-03-23 posėdyje Antikorupcijos komisija priėmė išvadą “Dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo”. Pateikiama Komisijos išvada.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ANTIKORUPCIJOS KOMISIJA

IŠVADA

DĖL NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

2005-03-23

 

Komisija yra svarsčiusi Seimo 2002-01-17 nutarimu Nr. IX-711 patvirtintos Nacionalinės kovos su korupcija programos (toliau – Programos) įgyvendinimą 2002-2004 metais ir nustačiusi, kad nebuvo įvykdyta, nepilnai arba netinkamai įvykdyta dalis Programos Įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių, dalis priemonių buvo įgyvendinamos vėliau nei nustatyta. Komisijos 2002-10-14, 2003-02-24, 2003-06-30, 2004-03-17 išvadose buvo aptarta Programos Įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių, kurios turėjo būti įgyvendintos 2002-2003 m., vykdymas, surinkus informaciją iš atsakingų už priemonių įvykdymą institucijų, buvo analizuotas konkrečių priemonių įgyvendinimas ir pateiktas Komisijos vertinimas dėl kiekvienos iš nagrinėtų priemonių vykdymo, suinteresuotoms institucijoms pateiktos pastabos ir pasiūlymai.

Atsižvelgiant į tai, kad baigėsi daugelio Programos priemonių įvykdymo terminas, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) koordinuoja ir kontroliuoja Programos įgyvendinimą, šios institucijos prašyta pateikti informaciją apie visų Įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių, kurios turėjo būti įgyvendintos iki 2005-01-01, vykdymą. Šiuo metu analizuojant visos Programos vykdymą svarbu nustatyti ne tik, ar tam tikros priemonės buvo vykdytos nustatytais terminais, bet tai, ar jos apskritai buvo įgyvendintos.

STT jau yra parengusi naujos redakcijos Programos projektą, kurį pateikė svarstyti Tarpžinybinei komisijai kovai su korupcija koordinuoti, todėl Komisija, skirtingai nei 2002-2004 m., nerinko detalios informacijos apie konkrečių priemonių vykdymą ir pati nevertina atskirų priemonių įgyvendinimo.

***

2005-02-23 posėdyje išklausiusi Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų informaciją, susipažinusi su STT direktoriaus P.Malakausko 2005-02-17 raštu Nr. 4-1-554 pateikta Programos įgyvendinimo analize bei apibendrindama ankstesnių Programos vykdymo svarstymų Komisijoje rezultatus (žr. Komisijos 2002-10-14, 2004-03-17 ir kt. išvadas), Komisija daro šias  i š v a d a s:

 

1. Programos parengimas ir dalinis įgyvendinimas apskritai vertintinas pozityviai dėl to, kad Lietuvoje pirmą kartą bandyta sistemiškai, kompleksiškai šalinti korupcijos priežastis nustatytu periodiškumu įgyvendinant numatytas korupcijos prevencijos, teisės pažeidimų tyrimo ir antikorupcinio visuomenės švietimo priemones, šiam tikslui suvienyti daugelio valstybės institucijų ir netgi nevyriausybinių organizacijų pastangas.

Nors didžioji dalis Programoje numatytų priemonių įgyvendinta, korupcijos mastams tai nepadarė ženklios įtakos, todėl po trejų metų nuo Programos priėmimo tebelieka aktualūs jos priėmimo tikslai: būtina ir toliau vykdyti nuoseklias, visapusiškas ir ilgalaikes kovos su korupcija priemones, stiprinti teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų sistemą, skatinti glaudesnį jų bendradarbiavimą su visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ugdyti visuomenės nepakantumą korupcijai ir remtis jos parama, sujungti visų institucijų pastangas vykdant antikorupcinę veiklą, stengiantis užtikrinti pažeidėjų nebaudžiamumą nepažeisti žmogaus teisių ir nekaltumo prezumpcijos.

Manytina, kad rengiant naujos redakcijos Programos projektą reikėtų į jį įtraukti neįgyvendintas, bet vis dar aktualias korupcijos prevencijos bei korupcinių teisės pažeidimų tyrimo priemones, o naujas numatyti įvertinus visuomenės reiškinių, turinčių reikšmės korupcijos lygiui, pokyčius ir nustačius korupciniu požiūriu šiuo metu labiausiai pažeidžiamas sritis, įvertinus aptariamos Programos vykdymo trūkumus.

 

2. STT buvo paskirta koordinuoti ir kontroliuoti Programos vykdymą, tačiau neturėjo realių svertų užtikrinti visų Programos priemonių įvykdymą, nes neturi įgaliojimų įpareigoti nepavaldžias institucijas atlikti tam tikrus veiksmus. Savo kompetencijos ribose STT vykdė jai pavestas priemones, rinko informaciją apie visos Programos vykdymą, atkreipdavo institucijų, nevykdančių tam tikrų priemonių, dėmesį, rengė Programos pakeitimus.

2003-02-24 išvadoje Komisija yra atkreipusi dėmesį, kad siūlymai atsakinga už teisės aktų rengimą skirti STT, nepriimtinas, kadangi STT, kaip teisėsaugos institucijai (nors ir su specifinėmis funkcijomis korupcijos prevencijos srityje), neturėtų būti “permetama” vykdomosios valdžios funkcija – rengti teisės aktų projektus. STT, vykdydama korupcijos prevenciją, analizuoja ir teikia pasiūlymus teisės aktų projektams, tačiau organizacinio ir techninio darbo, rengiant teisės aktų projektus, perdavimo teisėsaugos institucijai praktika, iškreiptų pačią valstybės valdžios mechanizmo esmę, kadangi kiekviena valdžia ir kiekviena institucija turi jai būdingas funkcijas ir vietą kitų valstybės valdžios institucijų tarpe, jos sąveikauja bendradarbiaudamos, o ne keisdamosi funkcijomis.

 

3. Apsvarsčiusi Programos įgyvendinimą, 2002-10-14 ir 2004-03-17 Komisija buvo prašiusi Vyriausybės, kaip Programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą organizuojančios institucijos, administracinėmis priemonėmis paveikti už Programos plano vykdymą atsakingas ministerijas ir Vyriausybės įstaigas, kad antikorupcinės priemonės būtų pradėtos įgyvendinti realiai, nuosekliai, pagal Programoje numatytus tikslus. Tenka konstatuoti, kad Vyriausybė, kuri turėjo realius svertus administracinio poveikio priemonėmis paveikti Programos priemonių nevykdančias institucijas, neišnaudojo šių galimybių, Programos vykdymo organizavimo pareigas institucijos vykdė gana nerezultatyviai, dalis priemonių, kurios nebuvo įvykdytos nustatytu laiku, taip ir liko neįgyvendintos.

 

4. Pastabas ir pasiūlymus dėl priemonių įgyvendinimo, Komisija pateikinėjo ir atsakingoms už Programos priemonių įvykdymą institucijoms, prašydama priemones įgyvendinti realiai, nuosekliai, atsižvelgiant į suformuluotus tikslus, siūlė argumentuotai inicijuoti Programos pakeitimus, kai tam tikrų priemonių įgyvendinimas netikslingas arba siekiant numatytų tikslų tikslinga pakeisti ar numatyti papildomas priemones. Vykdomosios valdžios institucijos (išskyrus Teisingumo ministeriją), atsakingos už Programos priemonių, kurios nebuvo įgyvendintos laiku, vykdymą, neatsižvelgė į Komisijos prašymą įgyvendinti Programos nuostatas, nepateikė pasiūlymų dėl Programos ir jos Įgyvendinimo priemonių plano keitimo, nors posėdžiuose ir raštuose ir išdėstė argumentus dėl Programos keitimo būtinybės.

 

5. STT vertinimu, 2002-2004 m. iš numatytų 89 priemonių (be tęstinių) visiškai įgyvendintos 55 priemonės (62 procentai), 28 priemonės (31 procentas) įvykdytos iš dalies, neįvykdytos 6 priemonės (7 procentai). 2002-2004 inicijuota 40 Programos pakeitimų: 3 priemonės pripažintos netekusiomis galios, 1 įtraukta papildomai, pakeistas 36 priemonių turinys arba įvykdymo terminas.

 

6. STT nuomone, prie blogiausiai Programą vykdžiusių institucijų galima būtų priskirti Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Finansų ministerijas, Teismų tarybą, Muitinės departamentą ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

STT vertinimu, neefektyviausiai Programą įgyvendino Sveikatos apsaugos ministerija (įvykdyta 40 procentai, iš dalies įvykdyta 50 procentų jai pavestų priemonių) ir Teisingumo ministerija (įvykdyta 67 procentai, iš dalies įvykdyta 33 procentai priemonių). Tačiau Teisingumo ministerija, negalėdama įvykdyti priemonių dėl objektyvių priežasčių, inicijavo 5 Programos pakeitimus, o Sveikatos apsaugos ministerija nesiėmė jokių priemonių. Neefektyviai Programą įgyvendino, tačiau Programos pakeitimų neinicijavo, taip pat ir Teismų taryba (iš 6 priemonių neįvykdė 3, vieną įvykdė iš dalies) bei Finansų ministerija (iš 6 priemonių neįgyvendino 1, iš dalies įgyvendino 3 priemones). Muitinės departamentas iš dalies įgyvendino 2 iš 3 priemonių, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – 2 iš 4 priemonių.

 

7. Nors STT padarė išvadą, kad 2002-2004 m. įgyvendinta 62 procentai nustatytu laiku turėtų įgyvendinti priemonių, manytina, kad neįvykdytų priemonių skaičius ne tik nustatytu terminu, bet ir apskritai gali būti didesnis, nes kai kurias neįvykdytas priemones STT įvertino kaip vykdomas arba iš dalies įvykdytas, nes jas įtraukė į naujos redakcijos Programos projektą (pavyzdžiui, dėl informavimo apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir savininkus; dėl sprendimų (ypač strateginių, rengiamų kolegialiai), kuriuos priima įvairūs valstybės tarnautojai ar institucijos, autorių paviešinimo visuomenei) arba neįvykdytas priemones įvertino kaip įvykdytas (pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų ir kitų teisės aktų antikorupcinio vertinimo sistema nebuvo sukurta dėl objektyvių priežasčių - nepriimti Teisėkūros tobulinimo metmenys, tačiau dėl to šios priemonės negalima laikyti įvykdyta). Taip pat galima pastebėti, kad STT, atlikdama visos Programos įgyvendinimo analizę, iš naujo nesidomėjo visų neįvykdytų arba iš dalies įvykdytų priemonių įgyvendinimu, nes Komisijai pateiktame Įgyvendinimo priemonių plane prie daugelio priemonių pateikė tuos pačius senus duomenis apie jų vykdymą.

Nors formaliai vertinant liko neįgyvendinta gana daug priemonių, jos nėra visos vienodai aktualios antikorupciniu požiūriu.

 

8. 2002-2004 m. nebuvo įvykdyta, nepilnai arba netinkamai įvykdyta dalis Programos Įgyvendinimo priemonių plane numatytų svarbių priemonių korupcijos prevencijos bei korupcinių teisės pažeidimų tyrimo srityse, pavyzdžiui, politinės ir administracinės korupcijos ribojimo srityse, neparengtas naujas teisėjų etikos kodeksas; siekiant informuoti apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus, savininkus ir veiksmingiau kontroliuoti rengiamos ar skleidžiamos viešosios informacijos pobūdį nebuvo parengtas teisės akto, nustatančio privalomojo duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus, savininkus pateikimo ir viešo paskelbimo tvarką, projektas; nepatvirtinus Teisėkūros tobulinimo metmenų nebuvo sukurta ir Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų ir kitų teisės aktų antikorupcinio vertinimo sistema, netobulintas teisėkūros procesas rengiant ir priimant šiuos teisės aktus; neužtikrinta, kad sprendimų (ypač strateginių, rengiamų kolegialiai), kuriuos priima įvairūs valstybės tarnautojai ar institucijos, autoriai būtų žinomi visuomenei; buvo parengta tik 11 ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikų projektų; ne visuose pagrindiniuose sienos kirtimo postuose įrengtos mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos ir kt.

 

9. Kai kurios institucijos, atsakingos už Programos Įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, jas įgyvendino formaliai, nesistengė atlikti detalesnės konkretaus klausimo analizės ir išsiaiškinti konkrečiose srityse egzistuojančių problemų, neatsižvelgė į įstatymų leidėjo suformuluotus priemonių tikslus (pavyzdžiui, dėl parengimo teisės aktų, nustatančių aiškius politikų sprendimo priėmimo kriterijus dėl valstybės ir savivaldybių turto naudojimo, valdymo ir disponavimo tokiu turtu). Kai kurios Programos priemonės liko deklaratyvaus pobūdžio, nes už konkrečių priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos jų nevykdymą teisino argumentais, kad tam tikrų numatytų priemonių įgyvendinimas nėra tikslingas arba numatytus tikslus galima realizuoti kitu būdu ir manė, kad dėl šių priežasčių tos priemonės turi būti laikomos įvykdytomis (dėl informacijos apie rizikingas įmones sistemos, kurios duomenimis galėtų naudotis vykdomosios valdžios institucijos). Tokiais atvejais Komisija atkreipdavo jų dėmesį, kad tokiais atvejais jos turėtų argumentuotai inicijuoti Programos ir jos Įgyvendinimo priemonių plano pakeitimus, o ne nevykdyti įstatymų leidėjo suformuluotų pavedimų.

 

10. Kai kurios institucijos priemonių įgyvendinimą grindė kitus santykius reguliuojančiais teisės aktais, kurie neatitiko Programoje suformuluotų tikslų (pavyzdžiui, dėl politikų sprendimų priėmimo kriterijų naudojant, valdant valstybės ir savivaldybių turtą ir juo disponuojant; dėl valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarkos parengimo siekiant sumažinti korupcinę riziką priimant sprendimus ir užtikrinti, kad jų autoriai būtų žinomi visuomenei).

 

11. Komisija yra atkreipusi dėmesį į tai, kad įgyvendindamos Programos priemones institucijos turėtų bendromis pastangomis siekti rezultato, nes paaiškėjo atvejai, kai rengti net keli alternatyvūs projektai, atitinkantys Nacionalinės kovos su korupcija programoje numatytas priemones (pavyzdžiui, dėl Politinių partijų, politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projekto parengimo).

 

12. Kai kurias priemones įgyvendino ne įgaliotos, o kitos institucijos (pavyzdžiui, siekiant panaikinti galimybę eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, buvo numatyta parengti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, tačiau atsakingos institucijos nusprendė, kad projektą rengti netikslinga, o priemonę įgyvendino Seimo narys P.Papovas, įregistravęs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35, 86, 88(1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-3277 – įstatymas priimtas 2004 m. kovo 25 d.).

 

13. Nors kai kurios priemonės vertinant formaliai buvo įgyvendintos, toje srityje egzistuojančios problemos liko neišspręstos (pavyzdžiui, pagal Programą buvo įgyvendinta politinės korupcijos ribojimo priemonė - parengtas Lobistinės veiklos elgesio kodekso projektas ir tobulintas Lobistinės veiklos įstatymas, tačiau nelegalaus lobizmo problema tebelieka itin aktuali antikorupciniu požiūriu).

 

***

Vadovaudamasi Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 8 straipsniu, Komisija

 

NUSPRENDĖ:

1. Informuoti Vyriausybę, kaip Programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą organizuojančią instituciją, kad neefektyviausiai Programą įgyvendino Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir Teismų taryba. Vykdomosios valdžios institucijos (išskyrus Teisingumo ministeriją), atsakingos už Programos priemonių, kurios nebuvo įgyvendintos laiku, vykdymą, neatsižvelgė į Komisijos prašymus priemones įgyvendinti realiai, nuosekliai ir atsižvelgiant į numatytus tikslus arba argumentuotai inicijuoti Programos pakeitimus, kai tam tikrų priemonių įgyvendinimas netikslingas arba siekiant numatytų tikslų tikslinga pakeisti ar numatyti papildomas priemones, ir neinicijavo Programos pakeitimų.

 

2. Atkreipti Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip Programą koordinuojančios ir kontroliuojančios institucijos, bei Vyriausybės, kaip Programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą organizuojančios institucijos, dėmesį į tai, kad nebuvo pasinaudota visomis įmanomomis priemonėmis, kad Programa būtų įgyvendinta.

 

3. Siūlyti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Vyriausybei, rengiančioms naujos redakcijos Nacionalinės kovos su korupcija programos projektą, numatyti naujas korupcijos prevencijos bei korupcinių teisės pažeidimų tyrimo priemones:

1) įvertinus visuomenės reiškinių, turinčių reikšmės korupcijos lygiui, pokyčius,

2) nustačius korupciniu požiūriu labiausiai pažeidžiamas sritis (Europos Sąjungos lėšų panaudojimas, valstybinės žemės perleidimas ir nuosavybės teisių atkūrimas, lobistinė veikla, politinių partijų finansavimas ir kt.),

3) įvertinus Programos įgyvendinimo 2002-2004 m. trūkumus (į kuriuos Komisija yra atkreipusi dėmesį savo išvadose bei pastebėtus Specialiųjų tyrimų tarnybos koordinuojant ir kontroliuojant Programos įgyvendinimą),

4) atlikus visos Programos įgyvendinimo analizę, ne tik atskirų priemonių įvykdymą nustatytais terminais.

 

Komisijos pirmininkas                                                                                           Petras Baguška

 

 

 

***

 

2. 2005-03-23 posėdyje UAB “Vandens pramogų centras” atstovo bei Komisijos nario J.Razmos siūlymu, dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Kauno miesto savivaldybės atstovams, Komisija apsvarstė klausimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno skyriaus pareigūnų veiksmų teisėtumo pateikiant Kauno miesto savivaldybei informaciją apie AB “Kauno keliai” privatizavimo konkurse dalyvavusio potencialaus pirkėjo UAB “Vandens pramogų centras” patikimumą.

Atsižvelgdama į tai, kad UAB “Vandens pramogų centras” skundą nagrinėja Kauno apygardos teismas, ir siekdama išvengti įstatymų draudžiamo kišimosi į teismo veiklą, Komisija nutarė nenagrinėti AB “Kauno keliai” privatizavimo aplinkybių ir Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybos sprendimų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymu pateikdamas informaciją dėl didžiausią kainą viešame aukcione už Kauno miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantį AB “Kauno keliai” 100 proc. įstatinio kapitalo akcijų paketą pasiūliusio pirkėjo patikimumo, STT Kauno skyrius nurodė, kad UAB “Vandens pramogų centras” registruota neseniai (2004-11-30), turi 10 tūkst. Lt įstatinį kapitalą, registruoto turto įmonės vardu nėra, iki 2005-01-13 įmonė jokių mokesčių nedeklaravo ir nemokėjo, bendrovėje nėra bei vieno darbuotojo, tai kelia abejonių dėl sugebėjimo užtikrinti tolimesnę privatizuojamos įmonės veiklą, kapitalo, kuriuo įmonė žada sumokėti už privatizuojamos bendrovės akcijas, kilmė nėra aiški, todėl firma nėra patikima, taip pat buvęs generalinis direktorius R.Tarvydas nėra patikimas vadovas. Išreikšta nuomonė, kad privatizuojant AB “Kauno keliai” turėtų būti atkreiptas didesnis dėmesys į potencialaus pirkėjo darbo patirtį ir kapitalo kilmę.

Atsakydamas į prašymą informuoti, kaip vertina Kauno skyriaus pareigūnų, pateikusių Kauno miesto savivaldybei informaciją apie UAB “Vandens pramogų centras” patikimumą, veiksmus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius P.Malakauskas pripažino, kad išvados, jog UAB “Vandens pramogų centras” nėra patikima įmonė, o buvęs generalinis direktorius R.Tarvydas nėra patikimas, yra perteklinės ir nepriklauso tarnybos kompetencijai, nes sprendimą dėl didžiausią kainą pasiūliusio potencialaus pirkėjo patikimumo priima savivaldybių turto privatizavimo institucijos. Kauno skyriaus pareigūnų, nurodžiusių perteklines išvadas, darbo kokybę įvertino neigiamai, atsižvelgdama į tai, kad išvados teisiniu požiūriu negalėjo ir neturėjo nulemti priimant galutinį sprendimą, o viešo aukciono komisija turėjo kompetencijos tokias perteklines išvadas vertinti kritiškai, nesant duomenų, kad pareigūnai tai atliko turėdami kokių nors interesų, manė, kad spręsti pareigūnų drausminės atsakomybės klausimo netikslinga.

Kompetentingų institucijų ir įstaigų informacijos apie potencialaus pirkėjo patikimumą pateikimo privatizavimo institucijai tvarką, pirkėjo pripažinimo nepatikimu kriterijus ir pripažinimo didžiausią kainą pasiūliusį potencialų pirkėją nepatikimu tvarką, kai privatizavimas vykdomas viešo konkurso būdu, nustato Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 29¹-29⁴ p. Nebuvo nustatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba būtų pateikusi privatizavimo institucijai informaciją, kurios negalėjo pateikti pagal teisės aktus, tačiau tarnyba neturėjo daryti išvadų dėl potencialaus pirkėjo patikimumo.

Komisija n u s p r e n d ė siūlyti Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovams užtikrinti, kad teikiant informaciją privatizavimo institucijoms apie potencialių pirkėjų patikimumą būtų griežtai laikomasi teisės aktų reikalavimų, kad ateityje visuomenėje nekiltų abejonių dėl galimos teisėsaugos institucijų įtakos privatizavimo rezultatams, o privatizavimo institucijoms būtų pateikiama išsami faktais pagrįsta informacija apie potencialių pirkėjų patikimumą.

 

***

 

3. Komisijos narių R.Dagio ir J.Razmos siūlymu, dalyvaujant VĮ Registrų centro, Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Teisingumo ministerijos atstovams, apsvarstytas klausimas dėl numatomo žemės sklypo įsigijimo valstybės nuosavybėn iš UAB “Grūto turas” VĮ Registrų centras administraciniam pastatui statyti. Žiniasklaida buvo skelbusi, kadvalstybės įmonė Registrų centras planuoja iš Druskininkų mero žmonos D.Malinauskienės vadovaujamos bendrovės “Grūto turas” įsigyti 5,75 arų žemės sklypą žymiai didesne nei rinkos verte (253 700 Lt).

Duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nebuvo gauta, tačiau Komisija ir Teisingumo ministerija nustatė keletą perkančios organizacijos sudarytos pirkimo komisijos padarytų pirkimo procedūrų pažeidimų. Teisingumo ministerija pripažino, kad prieš pradedant pirkimo procedūras nebuvo išsemtos galimybės įsigyti ar išsinuomoti patalpas, reikalingas Registrų cento Alytaus filialo Druskininkų skyriui.

Atsižvelgdama į tai, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2003-06-25 nutarimu Nr. 841 patvirtintos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarka, sprendimą įsigyti valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypą ir sudaryti žemės pirkimo sutartį priima apskrities viršininkas, Komisija n u s p r e n d ė siūlyti Alytaus apskrities viršininkui, prieš priimant sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo iš UAB “Grūto turas” valstybės nuosavybėn, įvertinti:

- valstybės nuosavybėn įsigyjamo žemės sklypo kainos pagrįstumą ir numatomo sandorio naudingumą;

- ar perkančioji organizacija VĮ Registrų centras, vykdydama žemės sklypo pirkimo procedūras, nepažeidė Vyriausybės 2003-06-25 nutarimu Nr. 841 patvirtintos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos reikalavimų (Komisija atkreipė Alytaus apskrities viršininko dėmesį į minėtos tvarkos 13, 18, 19 punktuose, Teisingumo ministerija – į 27 punkte nustatytos pirkimo tvarkos pažeidimus).

Taip pat nuspręsta siūlyti Teisingumo ministerijai, kaip VĮ Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, tiesiogiai išanalizuoti ir pasiūlyti valstybės įmonei Registrų centrui efektyviausią valstybei nuosavybės teise priklausančio turto suteikimo Registrų centro administracinėms patalpoms įrengti arba statyti Druskininkuose variantą.