2005-06-15

 

1. Komisija 2005-06-15  posėdyje išklausė VĮ Valstybės turto fondas, AB Turto bankas, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos,  Ūkio bei Finansų ministerijų atstovų informaciją apie AB “Lietuvos kuras” neefektyvios veiklos aplinkybes, tyrimų susijusių su įmonės veikla nutraukimo priežastis bei atnaujinimo galimybes. Įvertinusi surinktų ir ištirtų duomenų visumą Komisija  priėmė išvadą “Dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” neefektyvios veiklos aplinkybių bei atsakingų už tai asmenų veiklos vertinimo”. Pateikiama komisijos išvada.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ANTIKORUPCIJOS KOMISIJA

 

I Š V A D A

DĖL BANKRUOTUOJANČIOS AB “LIETUVOS KURAS” NEEFEKTYVIOS VEIKLOS APLINKYBIŲ BEI ATSAKINGŲ UŽ TAI ASMENŲ VEIKLOS VERTINIMO

 

2005 06 15

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu,

įvertino:

- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005-03-04 raštu Nr. 7.2-973, 2005-04-20 raštu Nr. 7.2-1639 ir 2005-04-22 raštu Nr. 7.2-1661 pateiktą informaciją dėl AB “Lietuvos kuras” veiklos tyrimo;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2005-05-12 raštu Nr. 12-3476 pateiktą informaciją dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” ieškinio Lietuvos valstybei ir valstybės interesų gynimo civilinėje byloje;

- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2005-05-13 raštu Nr. (4.3-10)-3-2692 pateiktą informaciją dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” ieškinio nagrinėjimo eigos bei 2005-06-08 raštu Nr. (29.1-61)-3-3266 pateiktus įmonės ūkinės-finansinės veiklos duomenis;

- Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005-05-11 raštu Nr. ((9.3)-5K-0511070)-6K-0504709 pateiktą informaciją dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” ieškinio valstybei reikalavimų bei 2005-06-10 raštu Nr.((13.6-0702-5K-0513447)-6K-0505933 pateiktus įmonės ūkinės-finansinės veiklos duomenis,

- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2005-06-03 raštu Nr. 2041-3-16s pateiktą 1995-02-27 spendimą Nr. 1 (išslaptintas Valstybės kontrolės 2005-06-13 raštu Nr. S-(4000-1.9)-1200);

- AB Turto bankas 2005-06-10 raštu Nr.(7.3-43)-SK4-2452 pateiktą informaciją apie AB ”Lietuvos kuras” kreditorių reikalavimus;

- VĮ Valstybės turto fondo 2005-06-13 raštu Nr. (22)-312-60RN pateiktą AB “Lietuvos kuras” akcijų prikimo-pardavimo sutartį Nr. 11/27 ir jos priedus.

 

            Komisija nustatė:

1. 1992 – 1995 metais VĮ “Lietuvos kuras” pagrindinėje įmonėje ir juridinio asmens statuso neturinčiose kuro tiekimo bazėse buvo sukurtos savarankiškos buhalterinės apskaitos tarnybos, tačiau nebuvo jų veiklą reglamentuojančių nuostatų. Buhalterinė tarnyba ir jai vadovavęs vyr. finansininkas A. Lukoševičius dirbo pažeisdami Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą (Žin., 1992, Nr. 20-588). Daugelis buhalterinių įrašų buvo daromi nesant pirminių apskaitos dokumentų, nebuvo užtikrinamas buhalterinių įrašų teisingumas, didžiulę apyvartą turinčios sąskaitos buvo vedamos netvarkingai, žiniaraščiuose neįrašyti būtini rekvizitai – įmonės, surašymo datos, operacijų turiniai, mato vienetai, įvykdžiusių operaciją ir atsakingų už jas asmenų pareigos, pavardės ir parašai ir pan. Įmonės vadovas (1990 04 26 -1995 04 05 – Generalinis direktorius buvo  Jurgis Ilikevičius) nepatvirtino įmonės darbuotojų, turinčių teisę pasirašyti priminius dokumentus, sąrašo,  buvo nurašomos pinigų sumos iš pelno rezervo sąskaitų, neatvaizduojant to bendrame bendrovės turto balanse ( 1997-02-04 Revizijų departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos akte konstatuota, jog VĮ “Lietuvos kuras” 1993-1994 metais dirbo nuostolingai, tačiau didžiojoje knygoje 1994-01-01 įrašė 21 642 268 lt pelno rezervo likutį, kurį panaudojo darbuotojams premijuoti, butų statybai, kapitalinei statybai ir kitų išlaidų dengimui).

2002-04-26 pateiktoje specialisto išvadoje “Dėl parengtinio tardymo metu surinktų papildomų dokumentų įtakos AB “Lietuvos kuras” 1997 02 04 dokumentinės revizijos išvadoms” konstatuota,  kad dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turtą.

1997-02-04 Revizijų departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos akte konstatuota, kad nuo 1992-01-01 iki 1995-01-01 dėl neteisėtų įmonės vadovų veiksmų valstybei padaryta 1,11 mln. lt žala ir 24,12 mln. lt nuostolis, įmonė patyrė 42,32 mln. lt nuostolį, Valstybinio socialinio draudimo fondui padaryta 0,07 mln. lt žala.

2. 1995-02-27 Valstybės kontrolės sprendime Nr. 1 “Dėl valstybinės įmonės “Lietuvos kuras” finansinės ūkinės veiklos patikrinimo rezultatų” konstatuota, kad įmonė neužtikrino teisingo valstybinio materialinių išteklių rezervo formavimo, saugojimo, naudojimo ir jo apskaitos tvarkymo, pažeidinėjo Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus. Valstybės kuro rezervas 1991-1994 metais buvo apskaitomas kaip įmonės turto dalis. Didžiąją dalį valstybės skirtų lėšų kuro rezervui pirki įmonė panaudojo savo ūkinėje veikloje papildydama apyvartines lėšas.

Įvertinus valstybiniame kuro rezerve vykdytas operacijas ir iš valstybės biudžeto 1991-1994 metais gautas lėšas (viso 38,63 mln. lt) 1994 metų balandžio 1 dieną šiame rezerve turėjo būti apskaitoma ir VĮ “Lietuvos kuras” saugoma už 36,01 mln. lt iš valstybės biudžeto lėšų nupirkto kuro jų pirkimo kainomis. Tačiau tuo metu atsakingas valstybės kuro rezervo saugotojas – VĮ “Lietuvos kuras” saugojo žymiai mažesnius kiekius naftos produktų ir kuro nei buvo nupirkta už valstybės biudžeto lėšas. Būtent, kūryklinio mazuto saugoma 60,1 tūkst. tonų arba 88,2 tūkst. tonų mažiau, automobilinio benzino 11,2 tūkst. tonų arba 95,4 tūkst. tonų mažiau, dyzelinių degalų 32,7 tūkst. tonų arba 56,18 tūkst. tonų mažiau, krosninio kuro 3,05 tūkst. tonų arba 1,2 tūkst. tonų mažiau, tepalų ir alyvų 0,529 tūkst. tonų arba 0,108 tūkst. tonų mažiau. Akmens anglies valstybiniame rezerve VĮ “Lietuvos kuras” iš viso nesaugojo, nors už valstybės biudžeto lėšas buvo nupirkta 118,9 tūkst. tonų.

Be to, įmonė savavališkai panaudojo 64871,1 tonas iš valstybės biudžeto lėšų pirkto valstybinio rezervo kūryklinio mazuto, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-12 nutarimu Nr. 275 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio materialinių išteklių rezervo nuostatų 44 punktu bei Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1316-14 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės rezervo materialinių išteklių nuostatų 29 punktu, VĮ “Lietuvos kuras” privalėjo pervesti į valstybės biudžetą 12,97 mln. lt baudą už savavališką valstybinio rezervo sukaupto kūryklinio mazuto panaudojimą. Duomenų apie tokios baudos pervedimą nėra.

3. 1991-1995 metais VĮ “Lietuvos kuras” darbuotojai atliko eilę veikų, kurios galėtų būti vertinamos kaip LR BK 275 str. 3 d. “Turto pasisavinimas arba iššvaistymas “. Šio nusikaltimo požymius Baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-053-00, iškeltoje 2000-03-10, tyrė Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tardytoja L. Vaivadaitė, tačiau suėjus senaties terminams, ikiteisminiai  tyrimai buvo nutraukti.

4. Pagal 1999 10 29 valstybei nuosavybės teise priklausančio AB “Lietuvos kuras” akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 11/27  6.2.1 p. Olandijos bendrovė “Kopcke International Holdings B.V” (toliau- Pirkėjas) įsipareigojo per 5 metus į bendrovę investuoti 20 mln. JAV dolerių ilgalaikiu ir trumpalaikiu materialiu turtu ir /ar pinigais, o investicijas panaudoti bendrovės prievolėms vykdyti, tačiau šių savo įsipareigojimų vykdymo išvengė.

Pagal šios Sutarties 6.2.2. p. Pirkėjas, laiku neinvestavęs šioje sutartyje numatyta tvarka, privalėjo Pardavėjui sumokėti 10 procentų neinvestuotoss sumos dydžio baudą.

Be to, pagal Sutarties 6.2.3. p.Pirkėjas įsipareigojo užtikrinti nenutrūkstamą bendrovės veiklą ir stingant apyvartinių lėšų, garantuodamas už bendrovę, aprūpinti ją kreditinėmis lėšomis iki 10 000 000 Lt, bendrovės vardu imant paskolas Lietuvos ar užsienio bankuose. Domenų apie šio įsipareigojimo vykdymą nėra.

5. 2001-03-15 AB “Lietuvos kuras” valdyba susidedanti iš Meir Klabin (valdybos pirmininkas ir firmos “Rosh Credit International s.a.h” prezidentas), Vidūno Mekšrūno, Eugenijaus Kaziliūno, Kęstučio Straigio ir Arūno Vilkelio (balsavo prieš sutarties pasirašymą) pasirašė Degalinių valdymo (operatoriaus) sutartį Nr. 258 (toliau – Operatoriaus sutartį)  su UAB “Baltic Petroleum” atstovaujama direktorės A. Kašauskaitės.  Operatoriaus sutarties pasirašymo metu Kęstutis Straigys  ir Meir Klabin buvo UAB “Baltic Petroleum” valdybos nariais.

Operatoriaus sutartimi buvo perduotos 37 AB “Lietuvos kuras” degalinės (iš jų 31 geriausia), kurių likutinė vertė buvo 42 920 004, 09 litai. Iš perduotų valdyti degalinių, tik 4 degalinės buvo įtrauktos į 1999 10 29 valstybei nuosavybės teise priklausančio AB “Lietuvos kuras” akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 11/27 (toliau- Pardavimo sutarties) priedą E, kurias įmonė galėjo išnuomoti, perleisti ar įkeisti be raštiško Valstybės turto fondo sutikimo.

Pardavimo sutarties 6.1.1 p. suteikė pirkėjui teisę reorganizuoti bendrovę. Po reorganizavimo, ne pagrindinei bendrovei perduotą turtą, neišvardintą sutarties priede E, Pirkėjas turėjo teisę perleisti už bendrovės skolas, išnuomoti ar įkeisti gaunant paskolas Bendrovės vardu. Tačiau, perleidžiant tokį turtą, Pirkėjas privalėjo gauti raštišką Valstybės turto fondo sutikimą.

Pardavimo sutarties 6.1.3 p. Pirkėjas įsipareigojo reorganizavimą atlikti taip, kad eksploatuotinų degalinių neišdalinti tarp kitų bendrovių po reorganizavimo.

Pardavimo sutarties 6.7 p. suteikė Valstybės turto fondui teisę kontroliuoti pajamų, gautų pardavus ar išnuomojus Bendrovės turtą, panaudojimo pagrįstumą, o 6.9.1 p. – tikrinti ūkinės veiklos rezultatus.

Pardavimo sutarties 9.8 p. numatyta, kad šalys negali perleisti jokių savo teisių pagal šią sutartį be išankstinio kitos šalies raštiško sutikimo.

            Operatoriaus sutartimi perdavus UAB “Baltic Petroleum” degalines buvo pažeisti Sutarties 6.1.1 p. ir 9.8 p. reikalavimai. Šalių Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrolę turėjo vykdyti Valstybės turto fondas.

Operatoriaus sutartis sudaryta 8 metams, labai nenaudingomis AB “Lietuvos kuras” sąlygomis. Šioje sutartyje nenumatyta Operatoriaus turtinės atsakomybės už jam perduoto turto praradimą, sunaikinimą ar vertės netekimą. Pasibaigus sutarties terminui, ja Operatoriui sudarytos sąlygos perduoti sugadintą, netekusį vertės turtą, arba jo neperduoti ir neatsakyti už padarytą žalą. Sutartimi taip pat nenumatyta Operatoriaus turtinė atsakomybė, net ir dėl jo kaltės nutraukus sutartį terminui nepasibaigus ar neįvykdžius priimtų įsipareigojimų. Operatoriui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir, dėl to AB “Lietuvos kuras” iniciatyva norint nutraukti šią sutartį prieš terminą, ji pagal sutarties sąlygas privalės Operatoriui atlyginti visas patirtas išlaidas ir sumokėti netesybas, kurios pagal šios sutarties 10 straipsnio 5 puntą – 1 000 000 litų.

Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktos medžiagos nustatyta, kad Operatoriaus sutartis buvo pasirašyta  nesant  AB “Lietuvos kuras” akcininkų susirinkimo nutarimo perleisti, nuomoti, įkeisti didesnės nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės turtą, be AB “Turto bankas” raštiško leidimo ir sąlygų suderinimo, tuo pažeidžiant  2000-07-28 Ūkio ministerijoje  įregistruotų AB “Lietuvos kuras” įstatų 2.2.1 punktą, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 19 punkto (Žin., 2000, Nr. 64-1914) bei Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 13 punkto (1999-07-07 Nr. VIII-1298) nuostatas.

6. 2001-03-01 AB “Lietuvos kuras” atstovaujama generalinio direktoriaus Eugenijaus Kaziliūno ir “Rosh Credit International s.a.h.”, kuriai atstovavo šios įmonės valdybos pirmininkas Meir Klabin (taip pat AB “Lietuvos kuras” bei UAB ”Baltic Petroleum” valdybų pirmininkas) Liuksemburge pasirašė paskolos sutartį Nr. 4 (toliau – Sutartį Nr. 4).  Pagal šią sutartį AB “Lietuvos kuras” buvo suteiktas 649000 JAV dolerių kreditas, kuris buvo panaudotas Meir Klabin vadovaujamos įmonės “Enginiers, Architects & Consulting Limited” konsultavimo paslaugoms finansų, vadybos ir personalo srityse pirkti. AB “Lietuvos kuras” generalinis direktorius Eugenijus Kaziliūnas ir “Enginiers, Architects & Consulting Limited” direktorius Meir Klabin patvirtino tarpusavio atsiskaitymus.  Paskolos  pagal Sutartį Nr. 4 grąžinimo užtikrinimui, AB “Lietuvos kuras” įsipareigojo įkeisti septynias degalines ir jas apdrausti ne mažesne, kaip suteikiamos paskolos suma.  Neįvykdžius per sutartyje numatytą terminą degalinių įkeitimo ir jų apdraudimo, AB “Lietuvos kuras” įsipareigojo sumokėti 500 000 JAV dolerių baudą. Penkios iš septynių degalinių nebuvo įtrauktos į  Pardavimo sutarties priedą E, todėl AB “Lietuvos kuras” be raštiško Valstybės turto fondo sutikimo jų įkeisti negalėjo.

2001-04-01 “Rosh Credit International s.a.h.” perleido paskolos, pagal Sutartį Nr. 4, kreditorinį reikalavimą UAB “Baltic Petroleum” (649 000 JAV dolerių paskolą, 11 260 JAV dolerių palūkanas ir 500 000 JAV dolerių baudą išieškojimui iš AB “Lietuvos kuras”).

2001-04-02  UAB “Baltic Petroleum” pareikalavo, kad AB “Lietuvos kuras” iki 2001-04-17 įvykdytų prievolę pagal Sutartį Nr. 4.

2001-04-18 AB “Lietuvos kuras” raštu pranešė UAB “Baltic Petroleum”, kad įvykdyti savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį įmonė negali, UAB “Baltic Petroleum” 2001-04-19 pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismas 2001-04-27 nutartimi iškėlė bankroto bylą.

 

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgdama į Komisijos surinktų ir ištirtų duomenų visumą, Komisija daro šias i š v a d a s:

1. Įmonės “Lietuvos kuras” neefektyvią veiklą didžia dalimi galėjo lemti jos darbuotojų veiksmai bei neveikimas, piktnaudžiaujant pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje veikloje bei stambiu mastu išvaistant įmonės ir valstybės turtą.

2. Nėra patikimų duomenų įrodančių, kad AB “Lietuvos kuras” 1992-1995 metais saugojo valstybės kuro rezervą pilna apimtimi ir dėl to patyrė 28 mln. lt nuostolį.

3. Galima daryti prielaidą, kad po įmonės privatizavimo pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus sudarinėdami nenaudingas įmonei “Lietuvos kuras” sutartis,grupė iš anksto susitarusių asmenų dalyvavusių įmonės valdyme  siekė nusikalstamu būdu perimti įmonės turtą bei, išvengiat  prisiimtų įsipareigojimų, dirbtinai privesti įmonę prie bankroto.

4. Galima daryti prielaidą, kad VĮ Valstybės turto fondas nepakankamai kontroliavo 1999 10 29 AB “Lietuvos kuras” akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 11/27 Pirkėjo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, kas galėjo įtakoti įmonės ūkinės finansinės padėties blogėjimą.

 

 Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 8 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu peržiūrėti procesinių sprendimų dėl baudžiamųjų bylų, kuriose buvo tirta įmonės AB ”Lietuvos kuras” veikla, tyrimo nutraukimo pagrįstumą, prašyti įvertinti ar nebuvo įmonė dirbtinai privesta prie bankroto, taip pat ar nėra nusikaltimo požymių VĮ Valstybės turto fondas vadovų ir darbuotojų veikloje, kontroliuojant Pirkėjo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą pagal 1999 10 29 AB “Lietuvos kuras” akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11/27 ;

2. Perduoti Komisijos paruoštą AB “Lietuvos kuras” veiklos analizę Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimui;

3. Informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Pirkėjo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pagal 1999 10 29 AB “Lietuvos kuras” akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11/27  bei atkreipti dėmesį į VĮ Valstybės turto fondas veiksmus;

4. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos finansų ir ūkio ministerijų bei valstybės interesus civilinėje byloje dėl 28 milijonų litų AB “Lietuvos kuras” civilinio ieškinio Lietuvos valstybei už 1992-1995 metais saugotą valstybės kuro rezervą atstovaujančių asmenų dėmesį į  1995-02-27 Valstybės kontrolės sprendime Nr. 1 “Dėl valstybinės įmonės “Lietuvos kuras” finansinės ūkinės veiklos patikrinimo rezultatų” pateiktus duomenis.

 

Komisijos primininkas                                                                               Petras Baguška

 

 

2. Komisijos nariams taip pat buvo pateikta informacija apie:

 

1. Kauno V.Krėvės pr. esančios automobilių stovėjimo aikštelės viešo nuomos konkurso organizavimą. Kadaangi byla šiuo metu nagrinėjama teisme buvo nuspręsta šio klausimo nagrinėjimą nutraukti.

2. Sociologinio tyrimo korupcijos lygiui Kauno miesto savivaldybėje išaiškinti konkurso organizavimą. Kadangi, Komisija gauna daug skundų  dėl viešųjų pirkimų ir nuomos konkursų organizavimo skaidrumo Kauno mieste, buvo nuspręsta atkreipti Kauno miesto savivaldybės dėmesį į galimus teisės aktų pažeidimus, organizuojant viešųjų pirkimų ir nuomos konkursus bei paraginti ateityje užtikrinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymąsi.

3. Gautus raštus iš Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrių tarnybos dėl “Rubicon group” “juodosios buhalterijos” ir “Abonento”. Kadangi Seime sudaryta atskira laikinoji tyrimo komisija dėl galimos korupcijos Vilniaus miesto savivaldybėje, buvo nutarta apsiriboti gauta medžiaga ir nutraukti šio klausimo nagrinėjimą.