2005 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje buvo pavesta Seimo Antikorupcijos komisijai apsvarstyti Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo” projektą Nr. XP-825.  Komisija 2005 m. lapkričio 9 d. posėdyje apsvarsčiusi šį projektą priėmė išvadą (išvados tekstas pridedamas).

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ANTIKORUPCIJOS KOMISIJA

I Š V A D A

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS PATVIRTINIMO” PAKEITIMO PROJEKTO NR. XP-825

 

2005 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

 

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Petras Baguška , Komisijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Saulis, Komisijos nariai Bronius Bradauskas, Algimantas Matulevičius, Jurgis Razma, Rimantas Bašys, Rimantas Dagys, Viktoras Muntianas, Nijolė Stieblienė, Raimondas Šukys, Valdemar Tomaševski.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų, piliečių pasiūlymai, pataisos, pastabos: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2005 m. rugsėjo 28 d. išvada Nr. XP-825

3. Komisijos sprendimas:

1. Iš esmės pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui.

2. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Seimo nutarimo projektą, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir  pasiūlymus:

1) Kadangi dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis “ribojimas” suprantamas kaip ribų padarymas ar apimties nustatymas. Todėl žodžių junginys “korupcijos ribojimas” gali būti suprantamas ne kaip korupcijos uždraudimas, o kaip korupcijos leidimas, tačiau tik tam tikrose nustatytose ribose.

Siūlome pakeisti Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių plano (toliau –Priemonių plano) I-ojo skyriaus  I skirsnio “Politinės korupcijos ribojimas” ir II skirsnių “Administracinės korupcijos ribojimas” pavadinimus atitinkamai į pavadinimus “Politinės korupcijos prevencija” ir “Administracinės korupcijos prevencija”.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2) Kadangi priemonių plano 17 punkte nurodyta priemonė neatitinka Nacionalinės kovos su korupcija programos siekimų tikslų ir uždavinių, siūlome išbraukti šią priemonę.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3) Atsižvelgdami į tai, jog 2005-09-28 posėdyje svarstant Komisijoje parengtą Pareiškėjų apsaugos įstatymo projektą buvo nutarta atsisakyti atskiro įstatymo, kuris reglamentuotų asmenų pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, apsaugą nuo susidorojimo administracinėms priemonėmis ir papildyti atitinkamom nuostatom Korupcijos prevencijos įstatymą.  Priemonių plano 32 punkte yra priemonė, pagal kurią ketinama parengti Korupcijos prevencijos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pakeitimų ir papildymų projektus. Tačiau tarp įvardintų šios priemonės tikslų nėra nuostatos dėl šio įstatymo papildymo atitinkamu skyriumi, reglamentuosiančiu asmenų pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, apsaugą.

Siūlome papildyti priemonių plano 32 punkto, grafą “Tikslas” ir ją išdėstyti taip:

 

32. Parengti Korupcijos prevencijos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pakeitimų ir papildymų projektus.

Užtikrinti visapusį ir skubesnį informacijos apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, rinkimą ir pateikimą. Išnagrinėti praktikoje iškilusias problemas dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo, jas apibendrinus parengti atitinkamus teisės aktų projektus. Nustatyti privalomą kandidatų ir tarnautojų, dirbančių korupciniu požiūriu rizikingose srityse, patikimumo patikrinimą. Papildyti korupcijos prevencijos priemones įspėjimu, suteikiant Specialiųjų tyrimų tarnybai įgaliojimus taikyti šią priemonę. Reglamentuoti asmenų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, apsaugą nuo susidorojimo administracinėmis priemonėmis.

2006 m. I ketv.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Valstybės kontrolė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4) Priemonių plano 41 punkte nurodyta, jog ketinama parengti Asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose, apsaugos nuo neteisėto poveikio įstatymą. Šios priemonės vienas iš tikslų - užtikrinti tiek valstybės tarnyboje, tiek ir kitose valstybės ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose dirbančių asmenų teisę pranešti apie korupcines nusikalstamas veikas, apie kurias jie sužinojo, atlikdami savo darbines funkcijas, ir garantuoti pakankamą ir efektyvią tokių asmenų apsaugą nuo neteisėto poveikio.

Manome, jog tokio įstatymo parengimo idėja turi trūkumų, kadangi atskiru įstatymu siekiama reglamentuoti tik tam tikros asmenų grupės (asmenų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus) apsaugą ir tik tais atvejais, kai apie teisės pažeidimą asmuo sužinojo savo darbovietėje. 

            Kaip rodo “Transparency International” Lietuvos skyriaus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas tyrimas “Korupcijos  apraiškos šalies mastu atrinktose aspskrityse ir jose esančiose savivaldybėse 2004 m.”,  bei “Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2004 m.”, neoficialūs mokėjimai-kyšiai dažniausiai duodami kelių policininkams, teisminės valdžios atstovams, medikams, pareigūnams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu, muitininkams, sienos apsaugos pareigūnams, mokesčių inspektoriams, privatizavimo tarnybų pareigūnams. Minėti korupcijos tyrimai rodo, kad asmenys dažniausiai susiduria su korupcija ir kitais pažeidimais ne savo darbe, todėl  susidorojimas darbdavio taikomomis priemonėmis negali būti  dažniausiai pasitaikantis pavojus.

Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis darbo kodekso 129 straipsnio 3 dalies 3 punktu yra nustatyti draudimai darbdaviams atleisti darbuotoją iš darbo, kai pastarasis dalyvauja byloje prieš darbdavį.

Manome, kad turėtų būti praplėsti priemonių plano 41 punkte nurodyti tikslai, todėl siūlome pakeisti 41 punkto grafą “Tikslas”  ir išdėstyti ją taip:

 

41.Išanalizuoti galiojančius teisės aktus ir parengti Asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose, apsaugos nuo neteisėto poveikio įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo papildymo, Darbo kodekso papildymo įstatymų ir kitų teisės norminių aktų projektus.

Nustatyti valstybės tarnautojų pareigą pranešti valstybės institucijoms apie kiekvieną jiems žinomą korupcijos atvejį, su kuriuo jie susiduria, atlikdami savo darbines funkcijas. Užtikrinti tiek valstybės tarnyboje, tiek ir kitose valstybės ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose dirbančių asmenų teisę pranešti apie korupcines nusikalstamas veikas, apie kurias jie sužinojo, atlikdami savo darbines funkcijas, ir garantuoti pakankamą ir efektyvią tokių asmenų apsaugą nuo neteisėto poveikio. Užtikrinti asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus, pakankamą ir efektyvią apsaugą nuo susidorojimo administracinėmis priemonėmis ar kitokio neteisėto poveikio iš valstybės tarnautojų bei valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar organizacijų darbuotojų pusės

2006 m. I ketv.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5) Atsižvelgdami į tai, jog 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva) nereguliuoja atvejų, kai tvarkomi garsiniai ar vaizdiniai duomenys vaizdinio sekimo metu, jeigu tvarkoma visuomenės saugumo, gynybos, nacionalinio saugumo sumetimais arba vykdant valstybinę su baudžiamąją teise susijusią veiklą ar kitą bendrijos teisės aktų neapimamą veiklą (16 punktas ir 3 straipsnis). Manome, kad asmens duomenų rinkimas korupcijos prevencijos tikslu turėtų įeiti į direktyvoje nurodytą išimtį. Pažymėtina, jog Direktyvos 7 straipsnio E punkte nurodytas duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijus, kuris skelbia, jog asmens duomenis galima tvarkyti tuo atveju, jei to reikia vykdant užduotį, atliekamą visuomenės labui, arba įgyvendinant oficialius įgaliojimus, suteiktus duomenų valdytojui arba trečiajai šaliai, kuriai atskleidžiami duomenys.

Tačiau Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio nuostatos reiškia, kad šis įstatymas taikomas visoms valstybės įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 5 punkte nurodytą išimtį, jog tvarkant asmens duomenis valstybės saugumo, gynybos tikslais įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Kadangi šio straipsnio 2 punkte pasakyta, kad įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Taigi bylose surinkti duomenys ir yra neautomatiniu būdu susisteminta rinkmena, o dokumentų registravimas kompiuteryje yra tų duomenų tvarkymas automatiniu būdu. Šiuo atveju Specialiųjų tyrimų tarnyba asmens duomenis renka į bylas, bylos tvarkomos jas sisteminant pagal asmens vardą, pavardę, be to, šie duomenys registruojami pagal prašymo gavimo datą ir asmens pavardę. Todėl, išeinant iš šių Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, Specialiųjų tyrimų tarnybos bylos yra šio įstatymo reguliavimo objektas.  Manytina, kad šios įstatymo nuostatos ir Direktyvos nuostatos nėra pakankamai suderintos, todėl siūlome papildyti Programos priemonių plano II skyrių  papildomu 46 punktu, po jo sekančius punktų numerius pakeisti atitinkama eilės tvarka, o šį puntą išdėstyti taip:

 

46. Išanalizuoti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir prireikus parengti jo pakeitimo ir papildymo projektą

Išplėsti teisėsaugos institucijų galimybes disponuoti asmens duomenimis, kai to reikia vykdant teisėsaugos tarnybų užduotis, susijusias su korupcinio pobūdžio nusikaltimų prevencija bei tyrimu  arba įgyvendinant oficialius įgaliojimus, suteiktus duomenų valdytojui arba trečiajai šaliai, kuriai atskleidžiami duomenys

2006 m. III ketv.

Teisingumo ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

6) Atsižvelgdami į tai, kad 2002 m. sausio 17 d. patvirtintos Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių plane numatytos priemonės buvo neįgyvendintos iš dalies dėl per trumpų jų įgyvendinimo terminų, o pagal dabartinę Priemonių plano projekto redakciją 48, 49 ir 50 punktuose numatytos priemonės turėtų prasidėti 2005 metais, tačiau vargu ar būtų realiai pradėtos įgyvendinti laiku, siūlome pakeisti Programos priemonių plano 18, 48, 49, 50 punktuose numatytų priemonių įvykdymo laiką taip:

a) 18 punkte numatytos priemonės įgyvendinimo laiką pakeisti iš 2006 m. I ketv. į 2006 m. III ketv.;

b) 48 punkte numatytos priemonės įgyvendinimo laiką pakeisti iš 2005 –2008 m. į 2006-2008 metus;

c) 49 punkte numatytos priemonės įgyvendinimo laiką pakeisti iš 2005 –2008 m. į 2006-2008 metus;

d) 50 punkte numatytos priemonės įgyvendinimo laiką pakeisti iš 2005 m. IV ketv. į 2006 m. I ketv.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

7) Kadangi įgyvendinant Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius edukacinė veikla tarnybai būtų papildoma funkcija, siūlome išbraukti Specialiųjų tyrimų tarnybą iš 50 punkto priemonę  įgyvendinančių institucijų sąrašo, pagrindine įgyvendinančia institucija paskiriant Vidaus reikalų ministeriją.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4. Komisijos paskirtas pranešėjas – Petras Baguška

 

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                                                           Petras Baguška