Š.m. birželio 21 d. įvyko Antikorupcijos komisijos  posėdis. Jo metu buvo nagrinėjami tokie klausimai:

 

1. Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti išvados.

Pranešėjas: darbo grupės vadovas Rimantas Jonas Dagys.

 

2. Informacija apie bylų dėl AB ,,Lietuvos kuras’’ nagrinėjimo eigą.

Pranešėja: Komisijos patarėja Vita Vaitekūnaitė.

 

 

1. Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti išvados

 

 

 

Įvertinus darbo grupės korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti atlikto tyrimo metu surinktus dokumentus (posėdžių metu pateiktą informaciją, įvairių institucijų atsakymus į paklausimus, žiniasklaidoje pateiktą informaciją) bei išnagrinėjus sveikatos sistemos santykius reglamentuojančius teisės aktus prielaidų korupcijai pasireikšti aspektu, nustatyta:

1. Sociologinio tyrimo ,,Lietuvos korupcijos žemėlapis 2005”, atlikto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu, duomenimis Sveikatos apsaugos ministerija iš trylikos Lietuvos Respublikos ministerijų korumpuotumo sąraše pagal apklaustų gyventojų atsakymus užima pirmąją, o pagal verslo įmonių vadovų atsakymus – antrąją vietas. Deja, Sveikatos apsaugos ministerija netinkamai reagavo į paskelbtus tyrimus, o jos aukšti pareigūnai daug dėmesio skyrė tyrimo metodologijos kritikai, nors dėmesys turėtų būti sutelktas antikorupcinių priemonių kūrimui ir įgyvendinimui.

2.Valstybės kontrolės ataskaitose pateikti duomenys apie Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau – KMUK) 2002 m. vykdytą langų keitimo konkursą (11,5 mln. Lt), elektrokardiostimuliatorių ir dirbtinių širdies vožtuvų vykdytus viešuosius pirkimus, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Kai kurie pažeidimai (į konkurso sąlygas įrašymas reikalavimo, kuris nebūtinas eksploatuojant įrenginį (pvz. ,,kad gamyba neterštų gamtos”)) turėtų būti vertinami kaip dirbtinio konkurso sąlygų sudarymas (konkurso imitavimas), siekiant, kad laimėtų konkreti įmonė.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato kaltiems asmenims taikyti administracinio poveikio priemones, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba prie Vyriausybės jas taiko ypatingai retai.. Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip kontroliuojančios viešuosius pirkimus institucijos, veiksmai yra nepakankami.

3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), darbo grupės prašymu, atlieka tyrimus dėl KMUK generalinio direktoriaus J. Pundziaus veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu VTEK pripažino, kad J. Pundziaus veiksmai, kai jo įgalioti KMUK darbuotojai kreipėsi į žymius mokslininkus (habil. dr. V. Sadauską ir akademiką prof. H. Dudėną), siūlant jiems atsiriboti nuo kreipimosi į Vyriausybę dėl Kauno onkologijos ligoninės prijungimo prie KMUK, vertinami kaip siekimas sau palankiai paveikti galimą Ministro Pirmininko sprendimą. Pasinaudodamas savo pareigomis (Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narys, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys) ir galiomis bei taip siekdamas palankaus sprendimo – pritarimo ligoninės prijungimui, J. Pundzius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4. Sveikatos sistemoje susidariusi padėtis, kai tas pats asmuo užima kelias pareigas (pavyzdžiui, vienu metu būdamas KMUK generaliniu direktoriumi, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos nariu), kurios leidžia dalyvauti priimant palankius sprendimus, vertintini kaip galių sukoncentravimas vienose rankose (kai tie patys asmenys tampa ir užsakovais, ir vykdytojais). Tai yra sveikatos apsaugos sistemos valdyme susiklosčiusi ydinga praktika, kelianti abejones dėl priimamų sprendimų nešališkumo ir skaidrumo. Galių sukoncentravimas vienose rankose sudaro prielaidas piktnaudžiavimams tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimams oficialiais įgaliojimais atsirasti.

5. Šiuo metu sveikatos sistemoje antikorupciniu požiūriu veikia ydinga sistema, kai visame vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus procese dalyvauja tik su viena institucija susiję asmenys (sveikatos apsaugos ministras, Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnai), t.y. nėra užtikrinamas sprendimų priėmimo nepriklausomumo (kartu ir skaidrumo) principas. Be to, nesudaromos galimybės šiame procese pakankamai efektyviai atstovauti savo interesus farmacininkams, ligoniams ir gydytojams. Galimas siūlymas - teisės aktuose, reglamentuojančiuose ligų, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus tvarką, numatyti patariamąją instituciją (Tarybą), kuri būtų sudaryta lygiomis proporcijomis iš farmacinėms kompanijoms, ligoniams ir gydytojams atstovaujančiųjų asmenų (asociacijų ar kitų susivienijimų atstovų). Svarstytina ir kita alternatyva - tokią patariamąją instituciją sudaryti iš nepriklausomų ekspertų.

6. Antikorupciniu požiūriu ydingu sprendimu laikytina ir nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Sveikatos draudimo įstatymo (nauja įstatymo redakcija Nr. IX-1219, 2002-12-03) nuostata, Valstybinę ligonių kasą padariusią pavaldžią Sveikatos apsaugos ministerijai, o ne Vyriausybei.

7. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitu įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais yra patvirtintos tvarkos ir taisyklės dėl asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir apmokėjimo už paslaugas. Tačiau nėra vieningos bendros sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo tvarkos, kuri apimtų visas sveikatos priežiūros paslaugų grupes, nustatytų, kaip turėtų būti apskaičiuojami sutarčių ekonominiai rodikliai. Teritorinėms ligonių kasoms leidžiama atrinkti sveikatos priežiūros įstaigas ir sudaryti sutartis ,,pagal poreikį”, tačiau poreikio nustatymą gali įtakoti subjektyvūs faktoriai. Teritorinių ligonių kasų vadovams derybų su asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovais dėl metinių sutartinių sumų metu yra sudarytos sąlygos didinti arba mažinti sutartines sumas.

8. Sutarčių sudarymo tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų procesas šiuo metu nėra tinkamai reglamentuotas. Valstybinė ligonių kasa teikia tik rekomendacijas teritorinėms ligonių kasoms sutarčių sudarymo klausimais, todėl teritorinės ligonių kasos sutartis sudaro savo nusistatyta tvarka. Kadangi nėra aiškių kriterijų, atskirų teritorinių ligonių kasų tvarkos yra skirtingos. Akivaizdu, kad tokios teisinio reguliavimo spragos sudaro prielaidas privilegijoms, o kartu ir korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms (sudaromos galimybės neskaidriems susitarimams (darytina prielaida, kad ir už tam tikrą atlygį) tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos vadovų dėl geresnių finansavimo sąlygų). Stinga viešumo ir skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšas - nėra viešai nustatytų lėšų paskirstymo kriterijų, nėra viešai skelbiama kiek kuriai įstaigai skiriama PSDF biudžeto lėšų.

9. Komisija, išnagrinėjusi Kauno onkologijos ligoninės (toliau – KOL) prijungimo prie KMUK aplinkybes, nustatė, kad 1999-04-01 VšĮ Kauno 3-iosios klinikinės ligoninės, VšĮ Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų ir VšĮ Kauno onkologijos ligoninės vadovai pasirašė deklaraciją, kad gavus Pasaulio banko finansavimą Dienos chirurgijos centro įrengimui Kauno 3-iojoje klinikinėje ligoninėje, steigėjo (Kauno apskrities viršininko administracijos) teikimu iš minėtų viešųjų įstaigų būtų suformuota viena viešoji įstaiga – Kauno 3-ioji klinikinė ligoninė.

  Tokiam minėtų įstaigų restruktūrizavimui 2001-11-05 pritarė ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas K. Kuzmickas, sveikatos apsaugos ministras K. R. Dobrovolskis, Kauno apskrities viršininkas Z. B. Kazakevičius.

Tačiau Kauno medicinos universiteto klinikų atstovai oficialiuose susitikimuose ir žiniasklaidoje ėmė atkakliai prieštarauti tokio naujo ligoninių junginio suformavimui. Kaip vėlesnė įvykių raida parodė tikrąsias priežastis: siekį KOL matyti KMUK struktūroje.

Maždaug po metų, 2002 vasario mėnesį suinteresuotas institucijas pasiekia tuometinio sveikatos apsaugos ministro K. R. Dobrovolskio raštas, informuojantis apie tai, kad Kauno sveikatos priežiūros įstaigų klausimas buvo aptartas su LRS pirmininku A. Paulausku, Sveikatos reikalų komiteto pirmininku K. Kuzmicku, KMU rektoriumi V. Grabausku, KMUK generaliniu direktoriumi J. Pundziumi, kt. asmenimis. Nutarta KOL juridinio asmens teisėmis integruoti į KMUK kaip Onkologijos kliniką.. Nebuvo atsižvelgta nei į Vyriausybei pareikštas prieš tai Kauno apskrities viršininko pareigas ėjusio G.Buinevičiaus, nei apskrities gydytojo nuomones, kad KOL ir KMUK sujungimas nėra tikslingas. Ignoruota ir tai, kad apskrities gyventojų sveikatinimo klausimus turėtų pirmiausiai spręsti apskrities viršininko gydytojo tarnyba. Galima daryti prielaidą, sprendimai buvo priimti siaurame pareigūnų rate, o jų sprendimams didelę įtaką KMUK generalinis direktorius, sutelkęs daug galių Sveikatos sistemoje vienose rankose.

10. Vaistų reklamos taisyklių 11 punktas įtvirtina atvirą leidžiamų reklamos rūšių sąrašą, t.y. vaistams reklamuoti gali būti naudojamos visos reklamos rūšys: rašytinė, žodinė, vaizdinė, audiovizualinė, neparduodamų vaistų pavyzdžių pateikimas, pokalbiai, susitikimai ir pan. Šiame įsakyme įtvirtintas vienintelis vaistų skyrimo skatinimo apribojimas – reklamuojant vaistus specialistams, draudžiama siūlyti dovanas, išskyrus tuos atvejus, kai jų tikroji vertė yra minimali ir pasiūlymas susijęs su specialisto profesija. Šis draudimas nėra pakankamas, kad užkirstų kelią taisyklių 4.7 punkto taikymui, nes lieka neaišku, ar taisyklių 32 punkto prasme vaistų reklamavimas apima tik specialistų kryptingą informavimą, ar yra susijęs su vaistų skyrimo skatinimu kitais būdais. Vaistų reklamos taisyklės įtvirtina platesnę ir lankstesnę skatinimo skirti vaistus sampratą – specialistai gali būti skatinami ne tik dovanomis, bet ir siūlant asmeninę naudą ar žadant premijas pinigais bei natūra. Būtent pastarosios skatinimo priemonės labiausiai atitinka verslo interesus (karjeros galimybės, kelionės, finansinė parama privačioms gydymo įstaigoms ir kt.). Ministro įsakymas draudžia tik dovanų teikimą. Galimybė naudoti kitas skatinimo priemones reiškia, kad farmacijos verslo atstovams yra paliekamas atviras kelias formaliai teisėtomis priemonėmis skatinti vaistų skyrimą, remiantis ne paciento poreikiais, bet mediko asmeniniais motyvais. Darytina išvada, kad dabar galiojančiomis vaistų reklamos taisyklėmis yra sukuriama korumpuotų reklamos formų draudimo regimybė ir neužtikrinamas farmacinės veiklos skaidrumas. Siūlymas – peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius vaistų reklamą, panaikinant teisės normas, sudarančias prielaidas korupcijai.

Informacija apie darbo grupės iniciatyva pradėtus ir šiuo metu dar nebaigtus tyrimus:

1) VTEK pradėjo ir atlieka tyrimą dėl Kauno 2-osios klinikinės ligoninės vadovo Tautvydo Jankausko veiksmų galimai proteguojant UAB “Struktūra” ligoninės rekonstrukcijos bei remonto darbų.

2) VTEK atlieka tyrimą dėl Lietuvos bioetikos komiteto narių ir su jais, susijusių asmenų, dirbančių Vilniaus universiteto medicinos fakultete, suinteresuotų embrioninių kamieninių ląstelių tyrimų finansavimu veiksmų, siekiant nustatyti , ar nėra interesų konflikto.

3) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pavedimu Kauno apskrities VMI atlieka detalų T. Jankausko bei jo žmonos pajamų bei turto patikrinimą.

4) Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Tautvydo Jankausko veikos galimai neteisėtai naudojant ligoninės rekonstrukcijai skirtas lėšas.

5) VTEK atliekamas tyrimas dėl SAM darbuotojų komandiruotės į Vašingtoną.

6) Negauta informacija apie pradėtus tyrimus iš STT, VTEK dėl preparato “Grasalva” gamybos.

7) Atliekamas tyrimas dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro veiklos, kai iš surinkto donorų kraujo pagaminama eritrocitų masė ir kraujo plazma, kurios vaistų gamybai skirta dalis yra išvežama į užsienį. Užsienyje iš jos yra gaminami vaistai (albuminas, imunoglobulinai, kraujo krešumo faktoriai), kurie atkeliauja į Lietuvą, bet čia nerealizuojami, o perkami iš kitų firmų. Nors ir turint žaliavą, tačiau šie vaistai Lietuvoje negaminami, o perkami didelėmis kainomis iš šiuos vaistus importuojančių firmų. Iš SAM pareikalauta papildomos medžiagos.

8) Pradėtas platus tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar nėra giminystės ir svainystės ryšių tarp asmenų, užimančių vadovaujančius postus sveikatos apsaugos institucijose, bei asmenų, dirbančių privačiose farmacijos įstaigose, ir galimo didmeninių farmacijos įmonių protegavimo.

 

Darbo grupės pirmininkas                                               Rimantas Jonas Dagys

 

 

Darbo grupės nariai:                                                           Bronius Bradauskas

                                                                                            Valdemar Tomaševski

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti (toliau – Darbo grupė) 2006-06-13 išvadas bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 ir 5 dalimis NUSPRĘNDĖ:

1. Perduoti Darbo grupės išvadas Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetui Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, siekiant atkreipti šių institucijų dėmesį į Darbo grupės nustatytus sveikatos apsaugos sistemos teisinio reguliavimo bei administravimo trūkumus, sudarančius prielaidas neskaidriems sprendimams ir korupcijos apraiškoms, bei pavesti šioms institucijoms apsvarstyti pateiktas išvadas ir informuoti Komisiją apie priemones nustatytiems trūkumams pašalinti;

2. Perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos žmonių kreipimąsi su parašais dėl Kauno onkologijos ligoninės prijungimo prie Kauno medicinos universiteto klinikų, įteiktą Komisijai.

3. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iš naujo apsvarstyti ir įvertinti Kauno onkologijos ligoninės prijungimo prie Kauno medicinos universiteto klinikų tikslingumą ir pasekmes bei inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių šių asmens sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimą, pakeitimus.

4. Atsižvelgiant į Darbo grupės pateiktą informaciją apie nebaigtus tyrimus, pratęsti Darbo grupės veiklos terminą.

 

2. Informacija apie bylų dėl AB ,,Lietuvos kuras’’ nagrinėjimo eigą

 

 

Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, pranešė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu Generalinėje prokuratūroje buvo atliktas procesinių sprendimų, priimtų baudžiamosiose bylose, kuriose buvo tirta įmonės “Lietuvos kuras” veikla, patikrinimas. Patikrintos buvo 6 baudžiamosios bylos. Jos visos buvo trumpai pristatytos posėdžio metu. Taip pat prokuroras informavo, jog patikrinus baudžiamosiose bylose priimtų procesinių sprendimų pagrįstumą nustatyta, kad sprendimai pagrįsti ir nenaikinti.

 

Posėdžio metu NUSPRĘSTA (bendru sutarimu), kad Antikorupcijos komisija parengs savo išvadas dėl AB ,,Lietuvos kuras” ir jas pristatys sekančiame posėdyje.