Š.m. spalio 11d. įvyko Antikorupcijos komisijos  posėdis. Jo metu buvo nagrinėjami tokie klausimai:

 

1. Dėl AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo proceso

 

Pranešėja: Komisijos patarėja Laima Ragauskienė

 

2. Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-983 antikorupcinio vertinimo

 

Pranešėja: Komisijos patarėja Dovilė Paužaitė

 

3. Pasiūlymai dėl klausimų, kurie  numatomi svarstyti Komisijoje 2006 m. Seimo V (rudens) sesijos metu

 

Pranešėja: Komisijos patarėja Jolanta Bandzienė

 

 

1. Dėl AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo proceso

 

 

2006-05-24 į buvusį Antikorupcijos komisijos pirmininką Petrą Bagušką kreipėsi komisijos narys J.Razma, prašydamas komisijoje išnagrinėti AB “Lietuvos Jūrų laivininkystė” privatizavimą, įvertinant, ar privatizavimo proceso metu nebūta korupcijos apraiškų. Kreipimesi buvo nurodyta, jog vykdant minėtos bendrovės privatizavimo konkursą, viešojo konkurso komisija patvirtino konkurso dalyvių eilę, atmesdama pirmuoju numeriu (didžiausia pinigine sumą) pasiūliusios Danijos bendrovės Trident Marine Aps paraišką dalyvauti konkurse, motyvuodama tuo, jog paraiška nebus tinkamai įvykdyta. Vėliau, iki privatizavimo konkurso laimėtojo paskelbimo,  Vyriausybė vadovaudamasi LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. nuostatomis, nutraukė AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavimo programos įgyvendinimą. J.Razmos nuomone, minėto įstatymo 10 str. nuostatos, kurios  suteikia teisę Vyriausybei sustabdyti arba nutraukti objekto privatizavimo programos įgyvendinimą, iki potencialaus pirkėjo pripažinimo ir paskelbimo laimėtoju, su kuriuo numatoma pasirašyti privatizavimo sandorį, gali sudaryti sąlygas Vyriausybės įtakingiems pareigūnams proteguoti konkrečią bendrovę. Todėl J.Razma siūlo svarstyti, ar nereikėtų inicijuoti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 6 d. nuostatų pakeitimo.

VĮ Valstybės turto fondas J.Razmai adresuotame atsakyme (2006-05-17, Nr. (25)-3R-1655) nurodė, jog Valstybės turto fondo sudaryta Viešojo konkurso komisija, analizuodama Trident Marine Aps.  paraišką dėl minėtos bendrovės akcijų įsigijimo, kreipėsi į  Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie potencialų pirkėją. VĮ Valstybės turto fondas nurodė, kad šių tarnybų pateikta informacija indikavo galimą pirkėjo finansinį nepatikimumą, galintį kelti grėsmę privatizavimo sandorio tinkamam vykdymui, todėl papildomai buvo kreiptasi į pirkėją (Trident Marine Aps.), prašant paaiškinti iš kokių lėšų bus sumokėta pasiūlyta kaina. Trident Marine Aps. iš esmės neatsakė į Valstybės turto fondo prašymą, todėl Viešojo konkurso komisija nusprendė, kad pirkėjas nėra laikytinas finansiškai patikimu.

2006-06-06 Antikorupcijos komisija  kreipėsi į VĮ Valstybės turto fondas prašydama pateikti dokumentus, susijusius su AB “Lietuvos jūrų laivinystė” privatizavimu. 2006-06-19 atsakyme Valstybės turto fondas dėl didelės dokumentų apimties bei konfidencialumo Antikorupcijos komisijos įgaliotiems atstovams pasiūlė su norimais dokumentais susipažinti jo patalpose.

2006-07-04 į  Komisijos pirmininką P.Bagušką bei 2006-08-09 į komisijos narę Nijolę Steiblienę kreipėsi bendrovės Trident Marine Aps. atstovas  Lars Bo Nielsen  prašydamas bendradarbiauti  nagrinėjant AB “ Lietuvos Jūrų laivininkystė” bendrovės privatizavimo bylą.

Komisijos patarėja Vita Vaitekūnaitė susipažinusi su Lietuvos turto fonde saugomais minėtos bendrovės privatizavimo dokumentais, padarė išvadą, jog korupcijos apraiškų privatizavimo procese nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-02-28 nagrinėjo AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” akcijų viešojo konkurso komisijos pripažinti bendrovę Trident Marine Aps. nepatikima ir pašalinti ją iš konkurso sprendimą, kurį pripažino teisėtu.

Šiuo metu minėtos bendrovės privatizavimo konkurso byla Trident Marine Aps. iniciatyva yra nagrinėjama Tarptautiniame Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre bei Tarptautiniame Investicinių Ginčų Sprendimo Centre Vašingtone.

 

NUSPRĘSTA (balsavimo rezultatai: UŽ – 4, PRIEŠ – 1, SUSILAIKĖ – 2): esant bendrovės Trident Marine Aps. pageidavimui, išklausyti minėtos bendrovės turimus faktus apie korupciją privatizavimo procese.

 

 

2. Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-983 antikorupcinio vertinimo

 

Antikorupcijos komisijoje šiuo klausimu buvo gauti tokie raštai: iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) šio įstatymo antikorupcinis vertinimas 2006-09-19, iš Kultūros ministerijos 2006-09-29  bei iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos 2006-09-27.

Svarstant klausimą posėdyje dalyvavo šie kviestieji asmenys: Nijolė Matulevičienė – Autorių teisių skyriaus vedėja (Kultūros ministerija), Rimantas Bagdevičius – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos tarybos pirmininkas, Liudmila Balcevič - Lietuvos gretutinių teisių asociacijos direktorė, Agnė Masalskytė - Lietuvos gretutinių teisių asociacijos teisininkė. Kviestieji asmenys išsakė savo siūlymus nagrinėjamu klausimu. Taip pat buvo aptarti minėtieji raštai.

 

Komisijos nariai bendru sutarimu NUSPRENDĖ pritarti Projektui su išlygomis:

1. 25 straipsnį (Įstatymo 72 str. 2 d.) papildyti nuostata, kad Taryboje turėtų dalyvauti Finansų ministerijos, Kultūros ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovai.

2. pakeisti 26 straipsnyje (Įstatymo 86 str. 3 d.) įtvirtintą nuostatą dėl atlyginimo iš naudotojo išieškojimo dydžio, sumažinant jį iš 3 kartų į 2.

 

3. Pasiūlymai dėl klausimų, kurie  numatomi svarstyti Komisijoje 2006 m. Seimo V (rudens) sesijos metu

 

 

Posėdžio metu Komisijos nariai buvo supažindinti su klausimais, kurie turėtų būti nagrinėjami artimiausių posėdžių metu. Buvo pristatyti šie raštai: vienas iš raštų, - tai Seimo nario Jurgio Razmos raštas dėl UAB “Miško verslas”.

 

Komisijos nariai bendru sutarimu NUSPRENDĖ, jog Komisijos patarėjai, pirmiausia, turi išsiaiškinti, ar Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą ir jei jis nepradėtas ar nutrauktas, Komisija šį klausimą įtrauks į savo darbo veiklą.

 

Sekantis Komisijoje gautas raštas – tai grupės Seimo narių raštas dėl ne pagal paskirtį naudojamų valstybės lėšų Kauno savivaldybėje (Fredos kvartalas).

Komisijos nariai bendru sutarimu NUSPRENDĖ įtraukti šį klausimą į Komisijos darbo veiklą.

 

Komisijoje taip pat gautas Seimo pirmininko pavedimu Seimo kanclerio raštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 metų tvirtinimo tikslingumo.

 

Komisijos nariai bendru sutarimu NUSPRENDĖ įtraukti šį klausimą į Komisijos darbo veiklą.