Š.m. lapkričio 15 d. įvyko Antikorupcijos komisijos  posėdis. Jo metu buvo nagrinėjami tokie klausimai:

1. Dėl  Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002-01-17 nutarimu Nr. IX-711 įgyvendinimo priemonių plano 40 priemonės (parengti asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose, apsaugos nuo neteisėto poveikio įstatymo projektą) įgyvendinimo.

 

Pranešėja: Komisijos patarėja Laima Ragauskienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovas, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas.

 

2. Informacija dėl “Transparency  International”  tyrimo apie korupcijos suvokimo indeksą Lietuvoje 2006 metais ir Lietuvos Respublikos parlamentinių partijų frakcijų susitarimo dėl kovos su korupcija stiprinimo aptarimas.

 

3. Išvados dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso svarstymas.

 

Pranešėja: Komisijos patarėja Vita Vaitekūnaitė.

 

4. Informacija dėl Kauno miesto savivaldybės veiklos ne pagal paskirtį panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas įrengiant  Kauno miesto Fredos gyvenamąjį kvartalą.

 

5. Informacija dėl Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymo projekto (XP-1102(2)).

 

1. Dėl  Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002-01-17 nutarimu Nr. IX-711 įgyvendinimo priemonių plano 40 priemonės (parengti asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose, apsaugos nuo neteisėto poveikio įstatymo projektą) įgyvendinimo

 

Teisingumo viceministras G.Švedas 2006-03-15 raštu Nr. (1.11)-7R-1794  kreipėsi į Antikorupcijos komisiją dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. X-486, kuriuo buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planas (toliau- Priemonių planas), jame numatant 40 priemonę - parengti asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose, apsaugos nuo neteisėto poveikio įstatymo projektą, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo papildymo, darbo kodekso papildymo įstatymų ir kitų teisės norminių aktų projektus. Viceministras nurodė, kad ši priemonė nebuvo numatyta anksčiau galiojusioje Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano redakcijoje, taip pat nebuvo numatyta Vyriausybės 2005-03-24 nutarime Nr.315, kuriame  nurodomos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonės, todėl Seimo patvirtintame Priemonių plane nurodytas 40 priemonės įvykdymo terminas – 2006 m. I ketvirtis- yra nerealus.

Teisingumo ministerija Antikorupcijos komisijos prašo inicijuoti arba Priemonių plano pakeitimą atsisakant 40 Priemonės, arba nustatant realų pastarosios priemonės įvykdymo terminą, pagrindine atsakinga už šios priemonės įvykdymą institucija paskiriant Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Antikorupcijos komisija 2005-11-09 posėdyje nagrinėjo 40 priemonės tikslingumo klausimą ir nusprendė, jog siekiant užtikrinti tiek valstybės tarnyboje, tiek ir kitose valstybės ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose dirbančių asmenų teisę pranešti apie korupcines nusikalstamas veikas, apie kurias jie sužinojo, atlikdami savo darbines funkcijas, ir garantuoti pakankamą ir efektyvią tokių asmenų apsaugą nuo neteisėto poveikio, tikslinga praplėsti minėtos priemonės tikslus, juos išdėstant taip: užtikrinti asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus, pakankamą ir efektyvią apsaugą nuo susidorojimo administracinėmis priemonėmis ar kitokio neteisėto poveikio iš valstybės tarnautojų bei valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar organizacijų darbuotojų pusės.

 

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip pagrindinė institucija, kuriai kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija bei Socialinės apaugos ir darbo ministerija, buvo pavesta 2006 m. I ketvirtį įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija programos (toliau – Programa) patvirtintos Seimo 2002-01-17 nutarimu Nr. 711  įgyvendinimo priemonių plano 40 priemonę: išanalizuoti galiojančius teisės aktus ir parengti Asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose, apsaugos nuo neteisėto poveikio įstatymo projektą, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo papildymo, Darbo kodekso papildymo įstatymų ir kitų teisės norminių aktų projektus, nustatytu laiku minėtos priemonės neįgyvendino.

2.  Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos išdėstytus motyvus dėl minėtos priemonės įgyvendinimo, nuspręsta pavesti Teisingumo ministerijai bei Specialiųjų tyrimų tarnybai iki 2006 m. gruodžio 15 d. atlikti teisės aktų, reglamentuojančių  asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose, apsaugos nuo neteisėto poveikio, analizę ir Komisijai pateikti informaciją  bei pasiūlymus dėl minėtos priemonės įgyvendinimo.

3. Kreiptis į institucijas ir įstaigas, atsakingas už Nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d.  nutarimu Nr. IX-711, įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, prašant Komisijai pateikti išsamią informaciją apie joms pavestų Programos priemonių įgyvendinimą 2006 metais.

 

2. Informacija dėl “Transparency  International”  tyrimo apie korupcijos suvokimo indeksą Lietuvoje 2006 metais ir Lietuvos Respublikos parlamentinių partijų frakcijų susitarimo dėl kovos su korupcija stiprinimo aptarimas

 

Antikorupcijos komisijos pirmininkas Komisijos nariams trumpai referavo, apie “Transparency International” tyrimą dėl korupcijos suvokimo indekso Lietuvoje 2006 metais, tuo pačiu informavo, jog sekančiame posėdyje šis klausimas bus nagrinėjamas plačiau, be to jau yra pakviestas šios organizacijos atstovas.  Taip pat pridūrė, jog parlamentinių partijų frakcijų seniūnai yra pasirašę “Dėl kovos su korupcija stiprinimo” susitarimą. Kreipdamasis į Komisijos narius, pirmininkas, pasiūlė pasiskirstyti darbo sritimis tarp Komisijos narių, taip visus labiau įtraukiant į Antikorupcijos komisijos darbo veiklą.

 

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

1. Sekančio posėdžio metu išklausyti Transparency International Lietuvos skyriaus  informaciją apie  korupcijos suvokimo indeksą  2006 metais.

2. Komisija analizuodama Lietuvos Respublikos parlamentinių partijų frakcijų susitarimą dėl kovos su korupcija stiprinimo, pritarė Komisijos pirmininko siūlymui Komisijos nariams pasidalinti veiklos sritimis, į kurių problemas jie nuolat gilinsis.

 

3. Išvados dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso svarstymas

 

Antikorupcijos komisijos patarėja informavo, jog AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/27 buvo sudaryta 1999-10-29 tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės“Kopcke International Holdings B.V.” ir “D.C. Berkel B.V” korporacijos. Pagal šios sutarties 6.2.1. punktą pirkėjas įsipareigojo per 5 metus nuo sutarties sudarymo investuoti į privatizuotą bendrovę 20 milijonų JAV dolerių. Neįvykdęs šios prievolės pirkėjas įsipareigojo mokėti 10 procentų neinvestuotos sumos dydžio baudą VĮ Valstybės turto fondui (sutarties 6.2.2. punktas). Tačiau sutarties 6.2.1. punktas suteikė Pirkėjui teisę pačiam nustatyti kasmetinių investicijų dydį ir tokiu būdu faktiškai atleido pirkėją nuo ilgalaikio investavimo į bendrovės turtą ir realaus baudų mokėjimo.  2001-04-29 AB “Lietuvos kuras” pagal bendrovės kreditoriaus UAB “Baltic Petroleum” ieškininį pareiškimą iškelta bankroto byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, bendrovės valdymo organai neteko savo įgaliojimų, bendrovės turtas pagal finansinę atskaitomybę buvo perduotas administratoriui, kuris įgijo teisę  valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” turtu. Esant tokiai situacijai pirkėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Pagal tuo metu galiojusio Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo  4 straipsnio 2 dalies 9 punktą Valstybės turto fondas privalėjo kontroliuoti valstybės turto privatizavimo sandorių vykdymą, kol bus įvykdytos visos sandoryje numatytos sąlygos. Tačiau AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 6.9 punktas numatė tik tai, jog pirkėjas du kartus per metus privalo raštu pateikti informaciją apie prisiimtų įsipareigojimų vykdymą Valstybės turto fondui. Atsakingi už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo kontrolę Valstybės turto fondo darbuotojai sankcijas už neįvykdytą įsipareigojimą galėjo taikyti tik praėjus sutartyje numatytam 5 metų laikotarpiui. Taigi Valstybės turto fondo darbuotojų veiksmai buvo suvaržyti pačios sutarties nuostatų. Tokį sutarties tekstą patvirtino atsakingos valstybės institucijos: Privatizavimo komisija, Viešo konkurso komisija, Valstybės turto fondo valdyba bei Vyriausybė. Tačiau nei vienai nėra teisės aktuose numatytos atsakomybės pritarimą ar nepritarimą sandoriams, taip pat nėra numatyta kriterijų pagal kuriuos šios institucijos vertintų sandorius.  Remiantis išdėstytais faktais, yra siūloma Seimo valdybai sudaryti darbo grupę turto privatizavimo proceso reglamentavimo klausimams spręsti.

 

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

Svarstydama parengtą išvadų dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso projektą, Komisija nutarė projektą tobulinti pagal išsakytas posėdžio metu pastabas bei kreiptis į Seimo valdybą dėl darbo grupės turto privatizavimo proceso reglamentavimo klausimams spręsti sudarymo. Taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu užtikrinti, jog civilinėje byloje tarp bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” bei Lietuvos valstybės būtų tinkamai atstovaujama Lietuvos Respublikos valstybei.

 

4. Informacija dėl Kauno miesto savivaldybės veiklos ne pagal paskirtį panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas įrengiant  Kauno miesto Fredos gyvenamąjį kvartalą

 

Antikorupcijos komisijos patarėja referavo, jog Seimo Antikorupcijos komisijoje nagrinėjama Kauno miesto savivaldybės veikla dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo Kauno miesto Fredos gyvenamojo kvartalo įrengimui. Komisijos prašymu Kauno miesto savivaldybės Vidaus audito skyrius pateikė atlikto vidaus audito  dėl 2005 metais  Kauno miesto savivaldybei  skirtų  Kelių  priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir administravimo vykdytoja, yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Komisijos pirmininkas  kreipėsi į  Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl Kauno miesto savivaldybei skirtų tikslinių Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo. Išnagrinėjusi Kauno miesto savivaldybės Vidaus audito skyriaus bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktas išvadas, Seimo Antikorupcijos komisija Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės paprašė atlikti Kauno miesto savivaldybėje vykdytų viešųjų pirkimų Fredos  kvartalo gatvėms, šaligatviams, pėsčiųjų takams tiesti  tyrimą.

 

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

Sekančio posėdžio metu išklausyti Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininko Stasio Žirgulio pateiktą informaciją apie priimtas išvadas dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo Kauno miesto Fredos gyvenamojo kvartalo įrengimo ir priimti galutinį sprendimą užbaigiant šio klausimo nagrinėjimą.

 

5. Informacija dėl Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymo projekto (XP-1102(2))

 

 

Antikorupcijos komisijos pirmininkas informavo, jog Komisija yra parengusi dėl Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymo projekto pastabas. Jis paprašė Komisijos narių peržiūrėti įstatymo projektą ir kito posėdžio metu pateikti savo pastabas bei siūlymus.

 

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

Sekančio posėdžio metu pateikti savo siūlymus bei pastabas dėl Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymo projekto(XP-1102(2)).