Š.m. gruodžio 06 d. įvyko Antikorupcijos komisijos posėdis. Jo metu buvo nagrinėjami šie klausimai:

1. Transparency International” atlikto tyrimo apie korupcijos suvokimo indeksą Lietuvoje 2006 metais pristatymas.

Pranešėjas: “Transparency International” atstovas

2. Išvados dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso tvirtinimas.

Pranešėja: Komisijos patarėja Vita Vaitekūnaitė

3. Išvadų dėl teisės aktų pataisų projektų tvirtinimas:

3.1 Tautinio paveldo produktų įstatymo projektas Nr. XP-1102(2).

Pranešėja: Komisijos patarėja Laima Ragauskienė

3.2 Tarnautojų etikos kodekso projektas Nr. XP-1023(2).

Pranešėja: Komisijos patarėja Laima Ragauskienė

3.3 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1711.

Pranešėja: Komisijos patarėja Vita Vaitekūnaitė

3.4 - Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1707.

- Prezidento rinkimų įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1708.

- Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1709.

- Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1710.

Pranešėja: Komisijos patarėja Vita Vaitekūnaitė

4. Sprendimo dėl Komisijos laikinųjų darbo grupių sudarymo priėmimas.

Pranešėja: Komisijos patarėja Vita Vaitekūnaitė

1. Transparency International” atlikto tyrimo apie korupcijos suvokimo indeksą Lietuvoje 2006 metais pristatymas

Transparency International Lietuvos skyriaus atstovė Jolanta Piliponytė Komisijos nariams pristatė atliktą tyrimą apie korupcijos suvokimo indeksą 2006 metais Lietuvos Respublikoje. Savo pastabas, pasiūlymus taip pat išsakė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Povilas Malakauskas. Jis pakviestas dalyvauti kitame Komisijos posėdyje bei išaiškinti sąvokas “suvokimas” ir “patyrimas” atliekant sociologinius tyrimus apie korupciją, taip pat jis paprašytas pristatyti galimų priemonių sąrašą kovojant su korupcija konkrečiose srityse.

2. Išvados dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso tvirtinimas

Komisija nepatvirtino išvados “Dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso”, kadangi buvo gautos papildomos Komisijos narių pastabos. Buvo nutarta išvadą patobulinti atsižvelgiant į išsakytas pastabas.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

Nepritarti išvadoms “Dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso”.

3. Išvadų dėl teisės aktų pataisų projektų tvirtinimas:

3.1 Tautinio paveldo produktų įstatymo projektas Nr. XP-1102(2)

I Š V A D A

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XP-1102(2)

2006 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Komisijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Saulis, Komisijos nariai: Virginija Baltraitienė, Rimantas Bašys, Bronius Bradauskas, Jurgis Razma, Nijolė Steiblienė.

2. Valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, piliečių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

3. Komisijos sprendimas, pastabos ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

3.1. Pastabos ir pasiūlymai susiję su Komisijos veiklos sritimi:

3.1.1. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose Tautinio paveldo produktų institucijai suteikta teisė vienašališkai sudaryti, keisti Tautinio paveldo produktų klasifikatorių bei Tradicinių amatų sąvadą bei nustatyti tautinio paveldo produktų atitikties tradicijai kriterijus, Lietuvos etnokultūrines tradicijas atitinkančius kokybinius ypatumus. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia teise, būtų tikslinga įstatyme numatyti privalomą derinimo su kita kompetentinga institucija reikalavimą.

3.1.2. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, kad Tautinio paveldo produktų institucija metodiškai ir finansiškai remia tradicinių amatininkų veiklos ir investicinius projektus, tradicinių amatų centrų steigimą ir jų veiklą, administruojant iš valstybės biudžeto bei kitų šaltinių gaunamas programines lėšas, tačiau nėra detalizuojama, kokia tvarka vadovaujantis bus sprendžiama dėl finansinės paramos teikimo bei jos dydžio. Todėl siūloma įstatyme numatyti kieno nustatyta bei patvirtinta tvarka bus vadovaujamasi įgyvendinat šią Tautinio paveldo produktų institucijos funkciją.

3.1.3. Siekiant sumažinti Tautinio paveldo produktų institucijos piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis vienašališkai vykdyti demonstruojamų tautinio paveldo produktų ir valstybės institucijų deleguojamų šiuos produktus bei tradicinius amatus demonstruojančių tradicinių amatininkų atranką į užsienyje vykstančius šalį reprezentuojančius renginius galimybes, siūloma įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 19 punkte nustatyti privalomą konsultavimąsi ar bendradarbiavimą su kita kompetentinga institucija.

3.1.4. Atsižvelgiant į tai, kad tautinio paveldo produktų tęstinumu rūpinasi ne tik įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje išvardintos valstybės ir visuomeninės institucijos, o taip pat kitos esamos bei steigiamos naujos šioje srityje dirbančios institucijos, siūloma projekto 8 straipsnio 2 dalyje išvardintų institucijų sąrašą laikyti ne baigtiniu.

3.1.5. Siūloma įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą papildyti ir išdėstyti taip:

“3) savo iniciatyva, bet ne rečiau kaip kartą per metus vertina Tautinio paveldo produktų institucijos veiklos bei finansinę ataskaitą ir teikia savo išvadas bei pasiūlymus Vyriausybei;”.

3.2. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.2.1. Atsižvelgiant į finansinius bei organizacinius kriterijus, įstatymo projekte numatytas dvi savarankiškas institucijas – Tautinio paveldo produktų instituciją bei Tautinio paveldo produktų tarybą, tikslinga apjungti į vieną - Tautinio paveldo produktų instituciją, Tautinio paveldo produktų tarybą įvardijant Tautinio paveldo produktų institucijos atskiru organu.

3.2.2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, jog Tautinio paveldo produktų institucija vykdo tradicinių amatų meistrų ne tik sertifikavimą, bet ir atestavimą, tikslinga projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą papildyti ir jį išdėstyti taip:

“4) nustato tautinio paveldo produktų, ~~tradicinių amatų meistrų~~, tradicinių amatų mokymo programų ir tradicinių mugių sertifikavimo, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo bei atestavimo tvarką.”

3.2.3. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra kalbama apie Apeliacinę komisiją, tačiau projekte nėra nurodomas jos statusas, sudarymo tvarka, kompetencija tautinio paveldo produktų apsaugos srityje, todėl reikėtų įstatyme tai numatyti.

3.2.4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte neapibrėžta kokiu būdu Tautinio paveldo produktų institucija padeda Lietuvos Respublikos Vyriausybei formuoti tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos politiką, todėl siūloma šį punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

“1) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei formuojantti tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos politiką;”.

3.2.5. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog Tautinio paveldo produktų institucija parengia valstybinę Tautinio paveldo produktų apsaugos ir plėtros programą, taip pat koordinuoja jos įgyvendinimą. Pagal projekto 6 str. 3 punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina šią programą ir užtikrina jos įgyvendinimą. Siekiant suderinti šias nuostatas, siūloma papildyti 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

“2) parengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Tautinio paveldo produktų apsaugos ir plėtros programą, ne rečiau kaip kas 2 metai ją peržiūri ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamus pasiūlymus, pagal kompetenciją koordinuoja ir kontroliuoja ~~jos~~ programos įgyvendinimą.”

3.2.6. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas reikėtų suderinti su 6 straipsnio 4 punkto bei 16 straipsnio nuostatomis ir jį išdėstyti taip:

“9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sertifikuoja ir registruoja tradicines muges;”.

3.2.7. Svarstytina įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta Tautinio paveldo produktų institucijos tautinio paveldo produktų rinkodaros formavimo funkcija. Šį punktą siūloma pakeisti ir išdėstyti taip:

“12) ~~formuoja tautinio paveldo produktų rinkodarą, tiek~~ populiarinant Lietuvoje vykstančias tradicines muges, parodas bei kitus panašius renginius, veikiančius tradicinių amatų centrus, specializuotas tautinio paveldo produktų parduotuves bei tradicinių amatininkų individualizuotą prekybą savo sukurtais produktais, ~~tiek~~ padedant, kad Lietuvoje sukurti~~ems~~ tautinio paveldo produktaims patektųi į tarptautinę rinką;”.

3.2.8. Svarstytina nuostata dėl įstatymo projekto 9 straipsnio 2 punkte savivaldybėms nustatytos prievolės investicinėse programose suteikti prioritetus projektams, skirtiems vietos tradicinių amatininkų sukurtų tautinio paveldo produktų realizavimui bei populiarinimui plėtoti, tradicinių amatų centrams bei kitoms tautinio paveldo produktų demonstravimo ir prekybos vietoms įsteigti. Tokiu būdu varžoma vietos savivaldos įstatyme nustatyta savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas priimant sprendimus dėl prioritetų nustatymo.

3.2.9. Siūloma įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalį papildyti ir išdėstyti taip:

“3. Iš valstybės ar savivaldybių biudžetų gali būti remiama:

1) tradicinės mugės;

2) tautinio paveldo produktus populiarinančių leidinių leidyba;

3) tradicinių amatų centrų steigimas bendruomenių centruose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei kitose tam tinkamose vietose;

4) patalpų ir įrangos įsigijimas bei išlaikymas pradedantiems veiklą tradiciniams amatininkams ir tradicinių amatų meistrams;

5) paraiškų ES paramai gauti rengimas;

6) tradicinių amatų meistrų ir pameistrių įgūdžių tobulinimas Lietuvoje ir užsienyje;

7) vietos tradicinių amatų demonstravimui ir tautinio paveldo produktų prekybai suteikimas viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose;

8) tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, veiklai būtinų sertifikatų ir pažymėjimų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas;

9) įstatymų nustatyta tvarka lengvatinių kreditų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas.”

4. Balsavimo rezultatai: 6 už, - prieš, 1 susilaikė.

5. Komisijos paskirtas pranešėjas – Rimantas Jonas Dagys.

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys

3.2 Tarnautojų etikos kodekso projektas Nr. XP-1023(2)

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNAUTOJŲ ELGESIO KODEKSO PROJEKTO( Nr. XP-1023(2))

2006 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Eil

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komisijos nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas

Teisės departamente alternatyvių projektų negauta.

Vertindami projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos reikalavimais teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo Tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (toliau- Įstatymo projektas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad “Vyriausybė iki 2006 m. lapkričio 1 d. parengia ir pateikia Seimui įstatymų, kuriuos reikia suderinti su Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodeksu, pakeitimų projektus”. Tuo tarpu pagal Įstatymo projekto 2 straipsnį Tarnautojų elgesio kodeksas įsigaliotų nuo 2007 m. sausio 1 d. Siūlytina įvertinti Įstatymo projekto 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų tarpusavio santykį ir svarstyti, ar Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra pakankamas, atsižvelgiant į įstatymų leidybos procesui realizuoti reikalingą laiką.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog Tarnautojo elgesio kodekso projekto (toliau- Kodekso projektas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad “<...>Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų įstatymų ar statutų nuostatos dėl tarnautojų ar darbuotojų etikos ar elgesio taikomos tiek, kiek jų etikos ar elgesio nereglamentuoja šis kodeksas”. Tokia nuostata reikštų, jog Kodekso projektas turi viršenybę prieš kitus įstatymus. Todėl nevisai aišku, kokius įstatymų projektus Vyriausybė turėtų parengti ir pateikti Seimui (pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį).

2. Kodekso projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad “<...> kodekso <...> tikslas – sudaryti teisines prielaidas veiksmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms <...>”. Kodekso projekto 3 straipsnyje apibrėžiamas ratas asmenų, kuriems taikytinos Kodekso nuostatos. Šioje normoje, be kita ko, įvardijami valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojai bei viešųjų įstaigų darbuotojai. Analizuojant Kodekso projekto 1 ir 3 straipsnių normų tarpusavio santykį ir loginį ryšį, nurodytas nuostatas galima suprasti ir taip, kad prie valdžios įstaigų priskirtinos valstybės ir savivaldybių įmonės bei viešosios įstaigos. Todėl siūlytina svarstyti, ar tokiu būdu nebūtų nepagrįstai išplečiamas konstitucinio termino “valdžios įstaigos” turinys.

3. Kodekso projekto tekste vartojami skirtingi terminai tapatiems objektams apibrėžti:

1) 2 straipsnyje vartojamas terminas “standartiniai elgesio reikalavimai”, o III skyriaus pavadinime – “elgesio reikalavimai”;

2) 12 straipsnio 2 punkte vartojamas terminas “nurodymas”, o šio straipsnio 3 punkte – “pavedimas”.

3) 28 straipsnio 2 dalyje įvardijamas “įgaliotas asmuo”, o šio straipsnio 4 dalyje – “deleguotas asmuo”.

4. Kodekso projekto 5 straipsnio 9 dalyje šiurkštus Kodekso reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip “<...> asmens nusižengimas <...> jei žala padaryta visuomenės ar valstybės interesams”. Toks šiurkštų pažeidimą charakterizuojantis kriterijus nėra pakankamai aiškus. Pagal šią nuostatą bet kuris nusižengimas gali būti traktuojamas kaip šiurkštus, nes iš esmės bet kuriuo Kodekso reikalavimų pažeidimu būtų padaroma žala visuomenės ar valstybės interesams.

5. Kodekso projekto 8 straipsnio 1 punkte greta kitų nediskriminacijos kriterijų įvardytina ir turtinė padėtis.

6. Kodekso projekto II skyriuje apibrėžiant pagrindinius tarnautojų etikos principų neišvengiama pasikartojimų. Kaip dubliuojančios viena kitą vertintinos Kodekso projekto 8 straipsnio 1 punkto ir 14 straipsnio 5 punkto dalyje “<...>su kitų tautų, valstybių atstovais elgtis nepažeidžiant kitų tautų ir valstybių orumo”, 9 straipsnio 1 ir 3 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 1 punkto ir 13 straipsnio 1 punkto normos.

7. Analizuojant Kodekso projekto II skyriuje išdėstytus tarnautojų etikos principus lieka neaišku, kurie iš jų taikytini tik tarnautojų tarnybinei veiklai, o kurie – ir elgesiui ne tarnybos metu. Kažin, ar 11 straipsnio 2 punkto norma taikytina be jokių išlygų pvz., ir tarnautojų elgesiui su šeimos nariais, kas galėtų būti vertinama kaip kišimasis į privatų gyvenimą.

8. Pagal Kodekso projekto 22 straipsnio 2 dalį turėtų būti steigiamas Tarnautojų privačių interesų registras. Kartu su Įstatymo projektu ir Kodekso projektu pateikto aiškinamajame rašte nurodoma, jog “biudžeto lėšų prireiks Tarnautojų privačių interesų registro įsteigimui”. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją, kitus teisės aktus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą, manytina, kad turėtų būti pateikta Vyriausybės nuomonė šiuo klausimu.

9. Kodekso projekto 22 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje apibrėžiama kokie duomenys apie tarnautojų privačius interesus registruojami ir įtraukiami į apskaitą, svarstytina pagal jos santykį su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu privačių interesų deklaracijos turiniu, nes pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalį privačių interesų deklaracijoje nereikalaujama deklaruoti pvz., tarnautojo išlaidų.

Be to, neaišku, ar duomenys apie tarnautojų privačius interesus būtų kaupiami tik Tarnautojų privačių interesų registre, kurio tvarkytojas pagal Kodekso projekto 22 straipsnio 4 dalį būtų Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ar panašaus pobūdžio informacija (privačių interesų deklaracijos) tam tikrais atvejais būtų teikiama ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

10. Pagal Kodekso projekto 31 straipsnio 1 dalį tarnautojai už Kodekso reikalavimų pažeidimus traukiami tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarnybinės (drausminės) atsakomybės taikymas (tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka, tyrimo subjektai, sprendimų priėmimas ir kt.) yra reglamentuotas galiojančiais teisės aktais – Valstybės tarnybos įstatymu, Darbo kodeksu, 2002 m. birželio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr.977 “Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių”. Tuo tarpu Kodekso projekto IV skyriaus (28, 29 ir kitų šio skyriaus straipsnių) nuostatomis siūloma nustatyti specialią Kodekso reikalavimų pažeidimų tyrimo ir tarnybinės (drausminės) atsakomybės už šiuos pažeidimus taikymo tvarką. Siūlytina svarstyti, ar siūlomas teisinis reguliavimas pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad tai pačiai teisinės atsakomybės (tarnybinės ar drausminės) rūšiai realizuoti siūloma nustatyti skirtingus mechanizmus.

11. Kodekso projekto 31 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas “mažareikšmis pažeidimas”, tačiau jo turinys Kodekse neatskleidžiamas. Siūlytina Kodekso projekto nuostatose apibrėžti termino “mažareikšmis pažeidimas” turinį. Antraip gali būti keblu realizuoti Kodekso projekto 31 straipsnio 4 dalies normą.

12. Kodekso projekto 32 straipsnio 1 dalies siūlytina atsisakyti, kadangi tarnybinių (drausminių) nuobaudų galiojimo terminai ir sąlygos yra reglamentuoti atitinkamuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatyme ir Darbo kodekse). Apsisprendus šios nuostatos neatsisakyti, redakcija derintina su Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi ir Darbo kodekso 243 straipsniu.

13. Kodekso projekto 32 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “dėl šio kodekso reikalavimų pažeidimo atleistas iš pareigų asmuo gali <...> eiti kitas tarnautojo pareigas, jei po nuobaudos paskyrimo yra praėję ne mažiau kaip treji metai”. Pažymėtina, kad pagal Kodekso projekto 3 ir 5 straipsnių nuostatas sąvoka “tarnautojas” apima ir pagal darbo sutartis dirbančius asmenis. Vadinasi, Kodekso projekto 32 straipsnio 2 dalies norma vertintina kaip nustatanti priėmimo į darbą apribojimą. Todėl siūlytina svarstyti, ar dėl siūlomo naujo priėmimo į darbą apribojimo neturėtų būti pateikta Lietuvos Respublikos trišalės tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonė.

Be to, Kodekso projekto 32 straipsnio 2 dalies turinys nesiderina su straipsnio pavadinimu. Todėl nurodyta nuostata dėstytina atskiru Kodekso projekto straipsniu.

14. Kodekso projekto 32 straipsnis papildytinas nuostatomis, numatančiomis galimybę tarnybinę (drausminę) nuobaudą panaikinti, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies ir Darbo kodekso 244 straipsnio normų turinį.

Pritarti

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Komisijos pasiūlymai, pataisos, pastabos: Apsvarsčius teikiamą įstatymo projektą, iš esmės jam pritarti, siūlant pagrindiniu paskirtam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Komisijos pateiktas pastabas bei pasiūlymus:

1. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso projekto 5 straipsnio 3 dalyje, pateikiant asmeninio suinteresuotumo sąvokos apibūdinimą, kalbama tik apie tarnautojo galimybę priimti ar daryti įtaką priimant sprendimą, kuris būtų palankus jam ar jo artimiems giminaičiams nėra kalbama apie sąmoningą tarnautojo neveikimą, t.y. pareigos neatlikimą, siekiant minėtų tikslų, siūlome papildyti šią straipsnio dalį įvardijant galimą neveikimo aplinkybę.

2. Siūlome papildyti Kodekso projekto 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad tarnautojai visus sprendimus priimtų nešališkai, ir teisingai ir skaidriai.

3. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso projekto 5 straipsnio 4 dalyje ne tik minima dovana, bet ir paslauga gali sukelti interesų konfliktą, siūlome papildyti Kodekso projekto 5 straipsnį paslaugos sąvoka, ją apibrėžiant taip:

Paslauga- įsipareigojimas suteikti asmeniui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu.

4. Siūlome Kodekso projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą papildyti ir jį išdėstyti taip:

4) pagarbiai išklausyti asmenis ir pagal kompetenciją imtis visų teisėtų priemonių jiems padėti, dėmesingai reaguoti į piliečių bei organizacijų prašymus ir siūlymus.

5. Siūlome Kodekso projekto 10 straipsnį papildyti 4 punktu:

4) neatlikti tarnautojo vardą žeminančių poelgių.

Tarnautojo elgesį žeminančiu poelgiu laikomas visuomenės moralės normų pažeidimas, taip pat bet koks pareiginis nusižengimas- aiškus aplaidus konkrečios tarnautojo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

6. Siūlome atsisakyti Kodekso projekto 12 straipsnio 5 punkto, o 6 punktą papildyti ir išdėstyti taip:

6) teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaityti už savo tarnybinę veiklą vadovui ar kontroliuojančioms institucijoms.

7. Siūlome Kodekso projekto 15 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

1. Kiekvieno asmens prašymuose ar skunduose keliamus klausimus pagal savo kompetenciją tarnautojas turi spręsti greitai ir dalykiškai, bet koks tyčinis vilkinimas ~~draudžiamas.~~yra laikomas netinkamu pareigų atlikimu.

8. Siūlome Kodekso projekto 15 straipsnį papildyti 3 dalimi:

Tarnautojas, matydamas, kad jo kompetencija yra nepakankama kvalifikuotai išnagrinėti asmens prašyme ar skunde keliamus klausimus, turi konsultuotis su atitinkamos kompetencijos kolegomis.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-26 nutarime Nr.86 “Dėl darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, kategorijų sąrašo patvirtinimo” yra numatyta galimybė netaikyti darbuotojams, susijusiems giminystės ryšiais, tiesioginio pavaldumo draudimo sąlygos. Atsižvelgiant į šio nutarimo nuostatas siūlome Kodekso projekto 17 straipsnio 2 dalį papildyti ir ją išdėstyti taip:

2. Tarnautojui draudžiama būti savo artimojo giminaičio tiesioginiu vadovu ar jį kontroliuojančiu tarnautoju, jeigu jų einamos pareigos būtų susietos tiesioginio pavaldumo santykiais, išskyrus Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose numatytas išimtis.

10. Siūlome Kodekso projekto 27 straipsnio 1 dalį pakeisti bei papildyti ir ją išdėstyti taip:

1. Kodekso reikalavimų pažeidimų tyrimas vykdomas Kodekse nurodytų tarnautojų elgesio kontrolės subjektų iniciatyva arba kai jie gauna pranešimą (informaciją) apie tarnautojo padarytą Kodekso reikalavimų pažeidimą, arba pagal gautą asmenųs skundą, ar šio Kodekso nustatytais atvejais gavus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teikimą. Tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo skundo, pranešimo ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teikimo dėl Kodekso reikalavimų pažeidimo gavimo. Apie sprendimą dėl tyrimo atlikimo ar motyvuoto atsisakymo jį atlikti informuojamas skundą (pranešimą) pateikęs asmuo, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – dėl jos pateikto teikimo.

7. Balsavimo rezultatai: 6 už; - prieš; 1 susilaikė

8. Komisijos paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys

9. Komisijos narių atskiroji nuomonė:

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys

3.3 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1711

I Š V A D A

dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo

įstatymo projekto (XP-1711)

1. Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Komisijos nariai: Vytautas Saulis, Virginija Baltraitienė, Rimantas Bašys, Bronius Bradauskas, Jurgis Razma, Nijolė Steiblienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Lietuvos Respublikos kanceliarijos Teisės departamento išvada (2006-10-17):

Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projektu siūloma numatyti galimybę Lietuvos gyventojams iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos skirti politinėms partijoms, įsteigtoms ir veikiančioms pagal Politinių partijų įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad politinė partija – viešasis juridinis asmuo, įregistruotas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti teikiamą projekto nuostatą ir suderinti ją su galiojančiomis.

Komisijos sprendimas: pritarti

Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnyje nurodyti politinių partijų finansavimo šaltiniai. Siūloma papildyti sąrašą, įrašant, kad finansavimo šaltiniu būtų laikomos lėšos, kurias sudaro gyventojų pajamų mokesčio dalis. Pastebėtina, kad gyventojo sumokėtas pajamų mokestis, nėra jo, kaip fizinio asmens, disponuojamos lėšos. Gyventojas (fizinis asmuo) sumokėjęs valstybei nustatytus mokesčius, įstatymų nustatyta tvarka, turi teisę tik išreikšti valią dėl konkretaus panaudojimo tam tikros valstybės lėšų sumos, priklausančios nuo sumokėto gyventojo pajamų mokesčio dydžio. Asmens prašymu pervedamos partijai lėšos galėtų būti priskirtos prie valstybės biudžeto dotacijų, tačiau galiojančiuose įstatymuose nėra įvardinta tokia valstybės biudžeto dotacija, dėl kurios skyrimo teisę spręsti turi mokesčius mokantis asmuo.

Kita vertus, pažymėtina, kad Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnyje yra numatyta Lietuvos piliečių ir nuolatinių gyventojų teisė aukoti politinėms partijoms ir politinės kampanijos dalyviams. Šių aukų dydis neribotas. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, koks teikiamo projekto nuostatos santykis su minėto Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnio nuostatomis. Kaip minėta, teikiamu pasiūlymu siekiama nustatyti gyventojo teisę skirti pajamų mokesčio dalį politinėms partijoms, tačiau skirti dalį savo pajamų (bet ne mokesčių) jie gali remiantis kitu - jau minėtu Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsniu.

Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnyje tuo metu, kai buvo teikiama nauja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcija, buvo siekiama nustatyti gyventojui teisę savo dalį pajamų mokesčio atiduoti juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka turintiems teisę gauti paramą. Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reglamentavimas siekia išplėsti mokesčio mokėtojo teises, suteikdamas galimybę savo pajamų mokesčio dalį pervesti ne tik paramos gavėjams, bet ir kitiems subjektams. Todėl teikiama nuostata nevisiškai atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo rengėjų tikslus, kuriuos jie turėjo, keičiamo įstatymo 34 straipsnyje nustatydami, kad įstatyme numatyta pajamų mokesčio dalis gali būti skirta tik paramos tikslais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina teikiamo projekto nuostatas patobulinti ir suderinti jas su Labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis

Komisijos sprendimas: pritarti iš dalies.

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę: Lietuvos Respublikos parlamentinių partijų frakcijų pasirašytame susitarimo dėl kovos su korupcija stiprinimo pirmoji kryptis “Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas bei finansavimo kontrolė” kaip vieną iš finansavimo kontrolės būdų numato galimybės suteikimą fiziniams asmenims paremti politinę partiją pervedant jai iki 2 procentų metinio gyventojų pajamų mokesčio. Antikorupcijos komisija kaip viena iš pagrindinių minėto susitarimo vykdytojų palaiko iniciatyva suteikti tokią galimybę fiziniams asmenims.

Siūlomas įstatymo pataisas yra būtina derinti su kitais galiojančiais teisės aktais.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

6. Komisijos pasiūlymai, pataisos, pastabos: -

7. Balsavimo rezultatai: 6 už; - prieš; 1 susilaikė.

8. Komisijos narių atskiroji nuomonė: -

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys

3.4 - Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1707

I Š V A D A

dėl Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos parlamentą įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (XP-1707)

1. Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Komisijos nariai: Vytautas Saulis, Virginija Baltraitienė, Rimantas Bašys, Bronius Bradauskas, Jurgis Razma, Nijolė Steiblienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Lietuvos Respublikos kanceliarijos Teisės departamento išvada (2006-10-30):

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, galima būtų pateikti šias pastabas:

1. Projekte siekiama įtvirtinti politinės reklamos draudimą radijuje ir televizijoje rinkimų agitacijos kampanijos metu. Šis draudimas diskutuotinas atsižvelgiant į politinės reklamos reikšmę rinkimuose ar referendume, konstitucinių informacijos teisės ir laisvės, jų apsaugos bei sąžiningos konkurencijos kontekste.

1.1. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Šios laisvės samprata neapima karo propagandos, ji taip pat neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas dideliu mastu priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis. Politinė reklama per radiją ar televiziją, atsižvelgus į jų viešosios informacijos skleidime turimą vartotojų (radijo klausytojų ir televizijos žiūrovų) skaičių, padeda rinkėjams, o kai kuriems yra vienintelis informacijos šaltinis, motyvuotai pasirinkti vieną ar kitą partiją, jų kandidatus, apsispręsti dėl referendume svarstomo klausimo, balsuojant rinkimuose ar referendume, o politinei partijai, jos nariui ar kandidatui, referendumo iniciatoriams (piliečių iniciatyvinei grupei ar Seimo narių grupei) - informuoti rinkėją, skleisti ir propaguoti idėjas ir siekius, politinę partiją, jos programą ar remiamą kandidatą.

“Laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, bei visos tautos valios formavimą. Būtent dėl to informacijos laisvė yra pamatinis pliuralistinės demokratijos elementas. Informacijos laisvė paprastai traktuojama plačiąja prasme ir apima žodžio laisvę, įsitikinimų turėjimo ir reiškimo laisvę, teisę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, spaudos ir kitų informacijos priemonių laisvę. Informacijos laisvė reiškia ne tik teisę informuoti (t. y. skleisti informaciją), bet ir teisę gauti informaciją. Neteisinga informacija, t.y. dezinformacija, valstybių įstatymais paprastai yra draudžiama. Taigi informacijai, (įskaitant ir reklamą) taikytinas tiesos reikalavimas.

Tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų - iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas. Ieškant atsakymo į klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinai reikalingas demokratinėje visuomenėje, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslus bei paskirtį, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemonės yra proporcingos siekiamam teisėtam tikslui.” (1997-02-19 KT nutarimas, Žin., 1997, Nr.15-315).

1.2. Projekte formuluojamas draudimas skleisti politinę reklamą tik per radiją ir televiziją apima tik du iš Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje apibrėžtų ir visuomenės informavimo rengimu ir skleidimu besiverčiančių subjektų. Vadinasi, visos kitos visuomenės informavimo priemonės (laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ir visi kiti leidiniai, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija) politinę reklamą rinkimų agitacijos laikotarpiu galės skleisti. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų sąžiningos konkurencijos visuomenės informavimo srityje principui. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį “Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.”

2. Projekte formuluojamas draudimas sistemiškai nesiderina su šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, kurioje kandidatams laiduojama teisė kalbėti per nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą, taip pat su 50 straipsnio 1 dalimi, kurioje partijoms, iškėlusioms kandidatų sąrašus, laiduojama teisė neatlygintinai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, t.y., Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija bei nustatyta šios teisės įgyvendinimo tvarka, taip pat nesiderina su Įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad “Jeigu asmuo yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio Įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.”

3. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje, keičiant Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, siūloma įrašyti bendro pobūdžio nuostatą “politinės reklamos sklaidai taikomus apribojimus”, tačiau ši nuostata nėra pakankamai aiški ir konkreti. Manytume, kad nurodant politinės reklamos sklaidai taikomus apribojimus turėtų būti užtikrintas teisinio reguliavimo aiškumas ir nedviprasmiškumas, t.y. turėtų būti nurodoma kokia teisine forma kokie subjektai gali nustatyti tokius apribojimus ir kokia forma (kokiu teisės aktu) tokie apribojimai nustatomi.

Komisijos sprendimas: pritarti iš dalies.

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę: Lietuvos Respublikos parlamentinių partijų frakcijų pasirašytame susitarimo dėl kovos su korupcija stiprinimo pirmoji kryptis “Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas bei finansavimo kontrolė” kaip vieną iš politinių kampanijų finansavimo kontrolės būdų numato politinės reklamos televizijoje uždraudimą ne tam skirtose laidose. Siūloma pritarti Teisės departamento išvados 2 daliai bei koreguoti pateiktas pataisas įtraukiant nuostatą, jog politinė reklama per televiziją draudžiama ne tam skirtose laidose arba laidose, finansuojamose iš Vyriausiosios rinkimų komisijos lėšų. Tokia nuostata riboja politinių partijų politinę reklamą, tačiau nevaržo žodžio bei kitų žmogaus teisių bei laisvių. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog minėtame parlamentinių partijų frakcijų susitarime siūloma uždrausti tik politinę reklamą ne tam skirtose laidose televizijoje.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

6. Komisijos pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Komisija siūlo pakeisti ir papildyti įstatymo 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Politinė reklama ~~radijuje ir~~ televizijoje rinkimų agitacijos kampanijos metu draudžiama tik ne tam skirtose laidose, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto.”

7. Balsavimo rezultatai: 6 už; - prieš; 1 susilaikė.

8. Komisijos narių atskiroji nuomonė: -

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys

- Prezidento rinkimų įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1708

I Š V A D A

dėl Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir papildymo

įstatymo projekto (XP-1708)

1. Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Komisijos nariai: Vytautas Saulis, Virginija Baltraitienė, Rimantas Bašys, Bronius Bradauskas, Jurgis Razma, Nijolė Steiblienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Lietuvos Respublikos kanceliarijos Teisės departamento išvada (2006-10-30):

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, galima būtų pateikti šias pastabas:

Komisijos sprendimas: pritarti iš dalies.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Komisijos pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Komisija siūlo pakeisti ir papildyti įstatymo 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Politinė reklama ~~radijuje ir~~ televizijoje rinkimų agitacijos kampanijos metu draudžiama tik ne tam skirtose laidose, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto.”

7. Balsavimo rezultatai: 6 už; - prieš; 1 susilaikė.

8. Komisijos narių atskiroji nuomonė:

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys

- Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1709

I Š V A D A

dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (XP-1709)

1. Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Komisijos nariai: Vytautas Saulis, Virginija Baltraitienė, Rimantas Bašys, Bronius Bradauskas, Jurgis Razma, Nijolė Steiblienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Lietuvos Respublikos kanceliarijos Teisės departamento išvada (2006-10-30):

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, galima būtų pateikti šias pastabas:

Komisijos sprendimas: pritarti iš dalies.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Komisijos pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Komisija siūlo pakeisti ir papildyti įstatymo 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Politinė reklama ~~radijuje ir~~ televizijoje rinkimų agitacijos kampanijos metu draudžiama tik ne tam skirtose laidose, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto.”

7. Balsavimo rezultatai: 6 už; - prieš; 1 susilaikė.

8. Komisijos narių atskiroji nuomonė:

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys

- Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1710

I Š V A D A

dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo ir papildymo

įstatymo projekto (XP-1710)

1. Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Komisijos nariai: Vytautas Saulis, Virginija Baltraitienė, Rimantas Bašys, Bronius Bradauskas, Jurgis Razma, Nijolė Steiblienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Lietuvos Respublikos kanceliarijos Teisės departamento išvada (2006-10-30):

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, galima būtų pateikti šias pastabas:

Komisijos sprendimas: pritarti iš dalies.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

6. Komisijos pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Komisija siūlo pakeisti ir papildyti įstatymo 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Politinė reklama ~~radijuje ir~~ televizijoje rinkimų agitacijos kampanijos metu draudžiama tik ne tam skirtose laidose, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto.”

7. Balsavimo rezultatai: 6 už; - prieš; 1 susilaikė.

8. Komisijos narių atskiroji nuomonė:

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys

4. Sprendimo dėl Komisijos laikinųjų darbo grupių sudarymo priėmimas

Antikorupcijos komisijos pirmininkas priminė, kad 2006-11-15 Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje siekiant kuo efektyvesnės kovos su korupcija bei tinkamo Lietuvos Respublikos parlamentinių partijų frakcijų susitarimo dėl kovos su korupcija stiprinimo, buvo nutarta sudaryti darbo grupes, paskirti jų vadovą bei pavaduotoją. Darbo grupės, galimoms korupcijos apraiškoms konkrečioje srityje tirti, nuolat gilinsis į toje srityje egzistuojančias problemas, analizuos galiojančią teisės aktų bazę bei teiks pasiūlymus dėl jos tobulinimo per nustatytą terminą. Pirmininkas taip pat išvardino, sudarytų darbo grupių pavadinimus, kurios tirs korupcijos apraiškas atitinkamose srityse. Savo darbą toliau tęs darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti. Taip pat pirmininkas pabrėžė, jog darbo grupės turės parengtą jų darbo reglamentą.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

Pritarti siūlymui sudaryti laikinąsias darbo grupes galimoms korupcijos apraiškoms šiose srityse tirti: valstybės tarnyboje, teismų bei teisėsaugos institucijų veikloje, žemėtvarkoje ir tiriant kitus žemės klausimus, viešųjų pirkimų bei Europos Sąjungos paramos skirstyme.

Pritarti Vyriausybės siūlymui į šias darbo grupes deleguoti Ministro Pirmininko patarėjus. Kartu su darbo grupėmis nuolat dirbtų šie Ministro Pirmininko patarėjai: Donatas Morkūnas, nuolat dalyvaujantis ir Komisijos posėdžiuose, Virginijus Poderis, Remigijus Merkevičius bei Giedrė Purvaneckienė.

Siūlyti Lietuvos Respublikos Prezidentui deleguoti kompetentingą atstovą į darbo grupę, tirsiančią galimas korupcijos apraiškas teismų bei teisėsaugos institucijų veikloje.

2006-12-06

1. Transparency International” atlikto tyrimo apie korupcijos suvokimo indeksą Lietuvoje 2006 metais pristatymas

2. Išvados dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso tvirtinimas

3. Išvadų dėl teisės aktų pataisų projektų tvirtinimas:

3.1 Tautinio paveldo produktų įstatymo projektas Nr. XP-1102(2)

I Š V A D A

3.2 Tarnautojų etikos kodekso projektas Nr. XP-1023(2)

I Š V A D A

3.3 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1711

I Š V A D A

3.4 - Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1707

I Š V A D A

- Prezidento rinkimų įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1708

I Š V A D A

- Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1709

I Š V A D A

- Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1710

4. Sprendimo dėl Komisijos laikinųjų darbo grupių sudarymo priėmimas