Š.m. gruodžio 20 d. įvyko Antikorupcijos komisijos  posėdis. Jo metu buvo nagrinėjami šie   klausimai:

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovo pranešimas dėl priemonių kovoje su korupcija panaudojimo;

Pranešėjas: STT atstovas

 

2. Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko Stasio Žirgulio informacija apie Komisijos atliktą tyrimą dėl Kauno miesto mero bei savivaldybės veiklos ne pagal paskirtį panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšas įrengiant Kauno miesto Fredos gyvenamąjį kvartalą;

 

3. Išvados dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso bei veiklos neefektyvumo tvirtinimas;

Pranešėja: Komisijos patarėja Vita Vaitekūnaitė

 

4. Sprendimo dėl Komisijos sudarytų darbo grupių sudėties ir darbo reglamento tvirtinimas.

 

 

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovo pranešimas dėl priemonių kovoje su korupcija panaudojimo

 

STT vadovas Povilas Malakauskas  pristatė pranešimą dėl priemonių panaudojimo kovoje su korupcija. Jis parodė skaidres, kuriose užfiksuoti statistiniai duomenys: žmonių apklausos bei kitų tyrimų rezultatai. Taip pat STT vadovas pateikė pavyzdžių kaip reikėtų spręsti, tapusiais daugelio žmonių problema, žemės grąžinimo klausimus.

 

2. Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko Stasio Žirgulio informacija apie Komisijos atliktą tyrimą dėl Kauno miesto mero bei savivaldybės veiklos ne pagal paskirtį panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšas įrengiant Kauno miesto Fredos gyvenamąjį kvartalą

 

Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Stasys Žirgulis, Seimo Antikorupcijos komisijai pateikė informaciją dėl Kauno miesto mero bei savivaldybės veiklos ne pagal paskirtį panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšas įrengiant Kauno miesto Fredos gyvenamąjį kvartalą. Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas pristatė antikorupcinio tyrimo medžiagą bei pateikė 2004-03-04 Nr.TP-4 Kauno miesto gatvių priežiūros programos ir Fredos gyvenamojo kvartalo gatvių ir šaligatvių tiesimo proceso analizę schematiškai.

 

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms valstybės tarnyboje tirti bei valstybės tarnautojų bei jiems prilygintų asmenų atsakomybei nustatyti bei savivaldybių tarybų ir administracijų veiklos klausimams spręsti, artimiausio posėdžio metu detaliai išspręsti klausimą ir pateikti išvados projektą dėl Kauno miesto mero bei savivaldybės veiklos ne pagal paskirtį panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšas įrengiant Kauno miesto Fredos gyvenamąjį kvartalą.

 

3. Išvados dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso bei veiklos neefektyvumo tvirtinimas

 

 

Projektas

 

 

IŠVADA

DĖL AB “LIETUVOS KURAS” PRIVATIZAVIMO PROCESO IR NEEFEKTYVIOS VEIKLOS

 

2006-12-

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Komisija) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu įvertino medžiagą apie AB “Lietuvos kuras” privatizavimo procesą, o būtent:

- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005-03-04 raštu Nr. 7.2-973, 2005-04-20 raštu Nr. 7.2-1639, 2005-04-22 raštu Nr. 7.2-1661, 2005-07-15 raštu Nr. 7.2-3102, 2005-10-19 raštu Nr. 7.2-4331, 2005-12-28 raštu Nr. 7.2-5281 pateiktą informaciją dėl AB “Lietuvos kuras” veiklos tyrimo, 2001-12-29 pažymoje Nr. 13-09-697 esančią informaciją apie AB “Lietuvos kuras” privatizavimo procesą bei sutartį su UAB “Baltic Petroleum”;

- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005-04-14 raštu Nr. E.2-1112 pateiktą 2002-12-09 nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2005-05-12 raštu Nr. 12-3476 pateiktą informaciją dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” ieškinio Lietuvos valstybei ir valstybės interesų gynimo civilinėje byloje (taip pat jos pateiktas civilinio ieškinio, atsikirtimo į ieškinį ir kitų procesinių dokumentų kopijas);

- Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005-05-11 raštu Nr. ((9.3)-5K-0511070)-6K-0504709 pateiktą informaciją dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” ieškinio valstybei reikalavimų bei 2005-06-10 raštu Nr.((13.6-0702-5K-0513447)-6K-0505933 pateiktus įmonės ūkinės-finansinės veiklos duomenis,

- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2005-05-13 raštu Nr. (4.3-10)-3-2692 pateiktą informaciją dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” ieškinio nagrinėjimo eigos bei 2005-06-08 raštu Nr. (29.1-61)-3-3266 pateiktus įmonės ūkinės-finansinės veiklos duomenis;

- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2005-06-03 raštu Nr. 2041-3-16s pateiktą 1995-02-27 spendimą Nr. 1 (išslaptintas Valstybės kontrolės 2005-06-13 raštu Nr. S-(4000-1.9)-1200);

- AB Turto bankas 2005-06-10 raštu Nr.(7.3-43)-SK4-2452 pateiktą informaciją apie AB ”Lietuvos kuras” kreditorių reikalavimus;

- VĮ Valstybės turto fondo 2005-06-13 raštu Nr. (22)-312-60RN, 2005-11-21 raštu Nr. (22)-3R-3455 BAB “Lietuvos kuras” administratoriui pateiktą AB “Lietuvos kuras” akcijų prikimo-pardavimo sutartį Nr. 11/27 ir jos priedus;

- Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos 2005-07-04 raštu Nr. 4-1-1883 suteiktą informaciją apie AB “Lietuvos kuras” veiklos tyrimus;

- AB “Lietuvos kuras” 2005-09-05 raštu Nr. 1-661 suteiktą informaciją apie privatizavimo sutarties vykdymą

bei atsižvelgdama į 2005-06-15 Komisijos patvirtintas išvadas nustatė:

1. AB “Lietuvos kuras” iki privatizavimo ir jo metu buvo nemoki bendrovė bei atitiko teisinius ir finansinius reikalavimus dėl bankroto paskelbimo.

2. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija išdavė bendrovei paskolą, už kurią buvo valstybės naudai įkeistas bendrovės turtas. Tokiam įkeitimui turėjo pritarti bendrovės kreditoriai. Jie sutiko tai padaryti tik tuo atveju, jei atsiras AB “Lietuvos kuras” strateginis investuotojas. AB “Lietuvos kuras” bankroto atveju būtų nukentėjęs taip pat ir rengiamas privatizuoti AB “Lietuvos taupomasis bankas”, kuriam AB “Lietuvos kuras” buvo skolinga 5 mln. litų.

3. AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/27 (toliau – Sutartis) 1999 metų spalio 29 dieną pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama VĮ Valstybės turto fondo direktoriaus Stasio Vaitkevičiaus (toliau – Pardavėjas), bei “Kopcke International Holdings B.V.” ir “D.C. Berkel B.V” korporacijos (toliau – Pirkėjas). Sutarties projektui savo posėdžiuose 1999 m. rugsėjo 5 d. pritarė Valstybės turto fondo valdyba, vadovaujama Gedimino Rainio, 1999 m. rugsėjo 10 d. – Viešo konkurso komisija, vadovaujama Stasio Overlingo, 1999 m. spalio 5 d. – Privatizavimo komisija, vadovaujama Aldonos Dzienienės, bei 1999 m. spalio 20d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Rolando Pakso.

4. Pagal šios sutarties 6.2.1. punktą pirkėjas įsipareigojo per penkerius metus nuo sutarties sudarymo, t. y. 1999-10-29, investuoti į privatizuotą AB “Lietuvos kuras” 20 milijonų JAV dolerių. Neįvykdęs šios prievolės pirkėjas įsipareigojo mokėti 10 procentų neinvestuotos sumos dydžio baudą VĮ Valstybės turto fondui (sutarties 6.2.2. punktas). Tačiau sutarties 6.2.1. punktas suteikė Pirkėjui teisę pačiam nustatyti kasmetinių investicijų dydį ir tokiu būdu faktiškai atleido pirkėją nuo ilgalaikio investavimo į bendrovės turtą ir realaus baudų mokėjimo.

5. Pagal tuo metu galiojusio Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą Valstybės turto fondas privalėjo kontroliuoti valstybės turto privatizavimo sandorių vykdymą, kol bus įvykdytos visos sandoryje numatytos sąlygos. Įstatymas, o taip pat ir tuo metu galioję Valstybės turto fondo įstatai, patvirtinti 1998 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 341, nedetalizavo, kokiais veiksmai bei kokia forma Valstybės turto fondas privalo kontroliuoti sandoriuose numatytų įsipareigojimų vykdymą bei kokias teises turi Fondo darbuotojai vykdydami sandorių kontrolę. AB “Lietuvos kuras” privatizavimo atveju Sutarties 6.9 punktas numatė tik tai, jog pirkėjas du kartus per metus privalo raštu pateikti informaciją apie Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų vykdymą Valstybės turto fondui.

6. Sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo kontrolė buvo pavesta Valstybės turto fondo darbuotojams: Stambių infrastruktūros įmonių privatizavimo skyriaus specialistams Rimantui Butkui bei Juditai Barkauskienei. AB “Lietuvos kuras” pagal sutartyje numatytas sąlygas teikė ataskaitas Valstybės turto fondui, kuriose buvo nurodomi Sutarties prievolių įvykdymo veiksmai. Tačiau atsakingi Valstybės turto fondo darbuotojai sankcijas už neįvykdytą įsipareigojimą investuoti į AB “Lietuvos kuras” 20 mln. JAV dolerių galėjo taikyti tik praėjus sutartyje numatytam 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nenumatė konkretaus investicijų į bendrovę grafiko, galima teigti, kad nepraėjus penkeriems metams, nebuvo laikoma, kad Pirkėjas pažeidė Sutarties nuostatas neinvestuodamas į bendrovę numatytos sumos. Galima daryti prielaidą, kad Valstybės turto fondo atsakingų už Sutarties nuostatų įvykdymą darbuotojų veiksmai buvo suvaržyti pačios Sutarties nuostatų. Būtent todėl jie neturėjo teisės taikyti Sutarties 6.2.2. punkto bei taikyti Pirkėjui šiame punkte numatytų sankcijų. Tvirtindamos tokį sutarties tekstą, atsakingos valstybės institucijos, o būtent: Valstybės turto fondo valdyba, Privatizavimo komisija, Viešo konkurso komisija bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nekompetentingai įvertino Sutarties projektą ir neatkreipė dėmesio į tai, kad pasinaudodamas sutarties palankiomis sąlygomis Pirkėjas savo veiksmais ar neveikimu galėtų padaryti bendrovei žalos.

7. Privatizavimo komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-12 nutarimu Nr. 1394, nenumato ir nenumatė, kokiais kriterijais remdamasi Privatizavimo komisija turi pritarti arba nepritarti vykdomam privatizavimo sandoriui. Pagal šių nuostatų 6 punktą tuo atveju, jei Privatizavimo komisija nepritarė privatizavimo sandoriui, Valstybės turto fondas turi teisę sandorio projektą perduoti svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kurios sprendimas yra galutinis. Kokiais kriterijais remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria ar nepritaria privatizavimo sandoriui teisės aktuose taip pat nėra numatyta. Pažymėtina, kad nei Privatizavimo komisijos, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė už priimtus sprendimus teisės aktuose nebuvo ir iki šiol nėra numatyta.

8. Teisės aktų nustatytų kriterijų pritariant ar nepritariant vykdomam privatizavimo sandoriui nebuvimas sudaro galimybes piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis. Atsakingos valstybės institucijos įgyja teisę savo nuožiūra spręsti dėl privatizavimo sandorio sąlygų tinkamumo, priimtinumo valstybei. Tikėtina, kad pasinaudojant šiomis teisės aktų spragomis buvo patvirtinta AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-paradavimo sutartis, kurios nuostatos palankios AB “Lietuvos kuras” Pirkėjui. Pasinaudodamas sutarties jam suteiktomis teisėmis pirkėjas išvengė prisiimtų įsipareigojimų investuoti tam tikrą sumą į bendrovės veiklą, o taip pat ir atsakomybės už šių įsipareigojimų nevykdymą.

9. Pasirinktas privatizavimo būdas leido valstybei įkeisti bendrovės turtą Finansų ministerijai ir gauti pajamas pardavus šį turtą. Taip pat iš AB “Lietuvos kuras” apyvartinių lėšų buvo sugrąžinta paskola AB “Lietuvos taupomasis bankas”.

10. 2001-03-15 AB “Lietuvos kuras” valdyba, susidedanti iš Meir Klabin (valdybos pirmininkas ir firmos “Rosh Credit International s.a.h” prezidentas), Vidūno Mekšrūno, Eugenijaus Kaziliūno, Kęstučio Straigio ir Arūno Vilkelio (balsavo prieš sutarties pasirašymą), pasirašė Degalinių valdymo (operatoriaus) sutartį Nr. 258 (toliau – Operatoriaus sutartis) su UAB “Baltic Petroleum”, atstovaujama direktorės A. Kašauskaitės. Operatoriaus sutarties pasirašymo metu Kęstutis Straigys ir Meir Klabin buvo UAB “Baltic Petroleum” valdybos nariais, dėl to galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso.

Operatoriaus sutartimi UAB “Baltic Petroleum” buvo perduotos 37 AB “Lietuvos kuras” degalinės (iš jų 31 geriausia), kurių likutinė vertė buvo 42 920 004, 09 litai. Iš perduotų valdyti degalinių tik 4 buvo įtrauktos į 1999-10-29 valstybei nuosavybės teise priklausančio Sutarties priedą E, kurias įmonė galėjo išnuomoti, perleisti ar įkeisti be raštiško Valstybės turto fondo sutikimo.

Sutarties 6.1.1 p. suteikė pirkėjui teisę reorganizuoti bendrovę. Po reorganizavimo ne pagrindinei bendrovei perduotą turtą, neišvardintą sutarties priede E, Pirkėjas turėjo teisę perleisti už bendrovės skolas, išnuomoti ar įkeisti gaunant paskolas Bendrovės vardu. Tačiau perleidžiant tokį turtą, Pirkėjas privalėjo gauti raštišką Valstybės turto fondo sutikimą.

Sutarties 6.1.3 punktas įpareigojo Pirkėją reorganizavimą atlikti taip, kad eksploatuotinų degalinių neišdalintų tarp kitų bendrovių.

Sutarties 9.8 p. numatyta, kad šalys negali perleisti jokių savo teisių pagal šią sutartį be išankstinio kitos šalies raštiško sutikimo.

Operatoriaus sutartimi perdavus UAB “Baltic Petroleum” degalines buvo pažeisti Sutarties 6.1.1 p. ir 9.8 p. reikalavimai. Sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrolę turėjo vykdyti Valstybės turto fondas.

Operatoriaus sutartis sudaryta 8 metams nenaudingomis AB “Lietuvos kuras” sąlygomis. Šioje sutartyje nenumatyta Operatoriaus turtinės atsakomybė už jam perduoto turto praradimą, sunaikinimą ar vertės netekimą. Pasibaigus sutarties terminui Operatoriui sudarytos sąlygos perduoti sugadintą, netekusį vertės turtą arba jo neperduoti ir neatsakyti už padarytą žalą. Sutartimi taip pat nenumatyta Operatoriaus turtinė atsakomybė, net ir dėl jo kaltės nutraukus sutartį terminui nepasibaigus ar neįvykdžius priimtų įsipareigojimų. Operatoriui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to AB “Lietuvos kuras” iniciatyva norint nutraukti šią sutartį prieš terminą, ji pagal sutarties sąlygas privalės Operatoriui atlyginti visas patirtas išlaidas ir sumokėti netesybas, kurios pagal šios sutarties 10 straipsnio 5 punktą yra 1 000 000 litų.

Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktos medžiagos nustatyta, kad Operatoriaus sutartis buvo pasirašyta nesant AB “Lietuvos kuras” akcininkų susirinkimo nutarimo perleisti, nuomoti, įkeisti didesnės nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės turtą, be AB “Turto bankas” raštiško leidimo ir sąlygų suderinimo, tuo pažeidžiant 2000-07-28 Ūkio ministerijoje įregistruotų AB “Lietuvos kuras” įstatų 2.2.1 punktą, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 19 punkto (Žin., 2000, Nr. 64-1914) bei Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 13 punkto (1999-07-07 Nr. VIII-1298) nuostatas.

2001-03-01 AB “Lietuvos kuras”, atstovaujama generalinio direktoriaus Eugenijaus Kaziliūno, ir “Rosh Credit International s.a.h.”, kuriai atstovavo šios įmonės valdybos pirmininkas Meir Klabin (taip pat AB “Lietuvos kuras” bei UAB ”Baltic Petroleum” valdybų pirmininkas) Liuksemburge pasirašė paskolos sutartį Nr. 4 (toliau – Sutartis Nr. 4). Pagal šią sutartį AB “Lietuvos kuras” buvo suteiktas 649 000 JAV dolerių kreditas, kuris buvo panaudotas Meir Klabin vadovaujamos įmonės “Enginiers, Architects & Consulting Limited” konsultavimo paslaugoms finansų, vadybos ir personalo srityse pirkti. AB “Lietuvos kuras” generalinis direktorius Eugenijus Kaziliūnas ir “Enginiers, Architects & Consulting Limited” direktorius Meir Klabin patvirtino tarpusavio atsiskaitymus. Paskolos pagal Sutartį Nr. 4 grąžinimo užtikrinimui AB “Lietuvos kuras” įsipareigojo įkeisti septynias degalines ir jas apdrausti ne mažesne kaip suteikiamos paskolos suma. Neįvykdžius per sutartyje numatytą terminą degalinių įkeitimo ir jų apdraudimo, AB “Lietuvos kuras” įsipareigojo sumokėti 500 000 JAV dolerių baudą. Tokia nuostata buvo aiškiai nenaudinga AB “Lietuvos kuras”, kadangi bendrovė neturėjo finansinių galimybių tokią baudą sumokėti. Be to, penkios iš septynių degalinių nebuvo įtrauktos į Sutarties priedą E, todėl AB “Lietuvos kuras” be raštiško Valstybės turto fondo sutikimo jų įkeisti negalėjo.

2001-04-01 “Rosh Credit International s.a.h.” perleido paskolos pagal Sutartį Nr. 4 kreditorinį reikalavimą UAB “Baltic Petroleum” (649 000 JAV dolerių paskolą, 11 260 JAV dolerių palūkanas ir 500 000 JAV dolerių baudą išieškojimui iš AB “Lietuvos kuras”).

2001-04-02 UAB “Baltic Petroleum” pareikalavo, kad AB “Lietuvos kuras” iki 2001-04-17 įvykdytų prievolę pagal Sutartį Nr. 4.

2001-04-18 AB “Lietuvos kuras” raštu pranešė UAB “Baltic Petroleum”, kad įvykdyti savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį įmonė negali. UAB “Baltic Petroleum” 2001-04-19 pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismas 2001-04-27 nutartimi iškėlė bankroto bylą.

            11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, bendrovės valdymo organai neteko savo įgaliojimų, bendrovės turtas pagal finansinę atskaitomybę buvo perduotas administratoriui, kuris įgijo teisę  valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” turtu. Esant tokiai situacijai pirkėjas neturėjo teisinių galimybių vykdyti Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, o tuo pačiu išvengė atsakomybės už Sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdymą.

12. Teisėsaugos institucijos atliko šešis ikiteisminius tyrimus dėl veikų, susijusių su AB “Lietuvos kuras” darbuotojų bei vadovybės veiksmais. Visi šie ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nenustačius nusikaltimo sudėties ar suėjus senaties terminams.

Baudžiamoji byla Nr. 10-2-440-95 buvo iškelta 1995-05-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) (toliau – LR BK) 288 straipsnis dėl neteisėto valstybinių degalų rezervo apskaitos tvarkymo ir valstybės biudžeto lėšų skirtų valstybiniam rezervui firmuoti, panaudojimo AB”Lietuvos kuras” reikmėms. Baudžiamoji byla buvo nutraukta nesant nusikaltimo sudėties.

Iš šios baudžiamosios bylos buvo išskirta baudžiamoji byla Nr. 10-2-546-97 dėl UAB “Regi” turto iššvaistymo. Baudžiamoji byla buvo nutraukta taip pat nesant nusikaltimo sudėties.

Baudžiamoji byla Nr. 10-2-546-97 iškelta 1997-12-22 pagal LR BK 275 str. 3 d. Dėl bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės UAB “Regi” patikėto turto pasisavinimo stambiu mastu. 2001-10-14 baudžiamoji byla buvo nutraukta nenustačius kaltininkų veiksmuose nusikaltimo sudėties. Taip pat buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą UAB “Regi” vadovų atžvilgiu pagal LR BK 329 str. (operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais norminių aktų pažeidimas), nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties, bei pagal LR BK 324 str. (žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimas) ir 322 str. (aplaidus apskaitos tvarkymas) suėjus senaties terminams.

Baudžiamoji byla Nr. 10-2-053-00 iškelta 2000-03-10 pagal LR BK 275 str. 3d. Dėl Valstybinės įmonės “Lietuvos kuras” turto iššvaistymo stambiu mastu. 2004-03-23 baudžiamoji byla buvo nutraukta nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto LR BK (nauja redakcija) 184 str. (turto iššvaistymas), požymių. Taip pat buvo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas VĮ”Lietuvos kuras” darbuotojų atžvilgiu dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo (LR BK 322 ir 232 str.) bei piktnaudžiavimo pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ir finansinėje veikloje (LR BK 321 str.) suėjus senaties terminams.

Baudžiamoji byla Nr. 10-9-008-02 iškelta 2002-04-08 pagal LR BK 275 str. 3d.  Dėl AB “Lietuvos kuras” turto pasisavinimo ir iššvaistymo stambiu mastu (reprezentacinių lėšų nurašymo). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad reprezentacinių lėšų limitas viršytas nebuvo, bendrovės akcininkai žinojo, kur panaudojamos šios lėšos. Todėl 2002-10-04 baudžiamoji byla buvo nutraukta nesant nusikaltimo įvykio.

Tikrinant medžiagą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą Nr. 04-11-1084-01 dėl VĮ Valstybės turto fondas darbuotojų veiksmų vykdant AB “Lietuvos kuras” privatizavimą, pasirašant 1999-10-29 AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/27 bei kontroliuojant šios sutarties nuostatų vykdymą bei nustačius, kad patikrinimas atliktas neišsamiai, 2002-12-09 nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą medžiagoje panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00028-05 dėl VĮ Valstybės turto fondas darbuotojų veiksmų dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK (nauja redakcija) 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas) ir 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas). 2006-05-05 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius šių darbuotojų veiksmuose, anksčiau numatytų nusikaltimų sudėties.

Baudžiamoji byla Nr. 10-2-103-01 iškelta 2001-06-11 pagal LR BK 207 str. 2 d. dėl 1999-11-11 įgaliojimo, išduoto V. Meškeriūnui ir A.Vainauskui valdyti AB “Lietuvos kuras” akcijas, suklastojimo ir panaudojimo fakto bei pagal LR BK 231 str. dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar komercinėje veikloje fakto AB “Lietuvos kuras”. 2003-04-30 baudžiamoji byla buvo nutraukta nesant AB “Lietuvos kuras” atsakingų darbuotojų veiksmuose nusikaltimų, numatytų LR BK 321 str., 322 str., 323 str., 207 str. (oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas), sudėčių.

Pažymėtina, jog teisėsaugos institucijos nustatė pažeidimų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę, AB “Lietuvos kuras” darbuotojų bei vadovų veiksmuose, tačiau baudžiamojon atsakomybėn jie nebuvos patraukti suėjus įstatymuose nustatytiems apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminams. Tai leidžia daryti prielaidą, kad AB “Lietuvos kuras” buvo valdomas netinkamai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kas galėjo paskatinti ir bendrovės bankrotą.

 

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgdama į Komisijos surinktų ir išanalizuotų duomenų visumą, Komisija daro šias i š v a d a s:

 

1. Atsižvelgiant į tai, jog AB “Lietuvos kuras” buvo nemoki, skolinga 5 mln. litų rengiamai privatizuoti AB “Lietuvos taupomasis bankas”, taip pat buvo reikalinga įkeisti bendrovės turtą valstybei už Finansų ministerijos bendrovei suteiktą paskolą, buvo siekiama privatizuoti bendrovę bei rasti bendrovei strateginį šios bendrovės investuotoją.

 

2. 1999 m. spalio 29 dienos AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis        Nr. 11/27 buvo parengta atsižvelgiant į tuo metu buvusią bendrovės finansinę būklę, taip pat į kitas aplinkybes.

 

3. 1999-10-29 AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/27 buvo sudaryta tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybę atstovaujančio Valstybės turto fondo, vadovaujamo Stasio Vaitkevičiaus, bei “Kopcke International Holdings B.V.” ir “D.C. Berkel B.V” korporacijos, įtraukiant Pirkėjui palankias sąlygas, sudarančias galimybę išvengti bendros akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą. Numatytų investicijų į               AB “Lietuvos kuras” veiklą grafiko nenustatymas sutartyje leido Pirkėjui išvengiant atsakomybės tinkamai nevykdyti įsipareigojimų, o tai dar labiau apsunkino sunkioje finansinėje padėtyje buvusios bendrovės finansinę būklę.

 

4. AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo Sutartyje numatytoms sąlygoms, palankioms Pirkėjui, vadovaudamasi Privatizavimo komisijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1394, bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pritarė Privatizavimo komisija, vadovaujama Aldonos Dzienienės, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Rolando Pakso, todėl šios institucijos yra atsakingos už pritarimą bendrovei nenaudingoms sutarties nuostatoms, tačiau tokios atsakomybės teisės aktai, reglamentuojantys privatizavimo procesą, nenumatė ir nenumato šiuo metu.

 

5. 2001-03-15 Degalinių valdymo (operatoriaus) sutartis Nr. 258 buvo sudaryta pažeidžiant AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas bei sudaryta nepalankiomis AB “Lietuvos kuras” sąlygomis. Operatoriaus sutarties pasirašymo metu Kęstutis Straigys ir Meir Klabin buvo UAB “Baltic Petroleum” valdybos nariais, dėl to galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso. Šia sutartimi buvo perleistas AB “Lietuvos kuras” turtas negavus raštiško Valstybės turto fondo leidimo, nors tokio leidimo gavimas buvo numatytas Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje. Operatoriaus sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė operatoriui už perduoto turto praradimą, sugadinimą ar vertės sumažinimą, taip pat už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, tačiau nustatyta atsakomybė AB “Lietuvos kuras” už sutarties vienašališką nutraukimą net ir tuo atveju, kai savo įsipareigojimų nevykdo operatorius.  Tokios sutarties sąlygos buvo aiškiai nenaudingos AB “Lietuvos kuras” ir sudarė sąlygas bendrovės finansinės būklės blogėjimui.

 

6. 2001-03-01 sudaryta paskolos sutartis Nr. 4 taip pat įtraukė nepalankias AB “Lietuvos kuras” sąlygas. Paskolos grąžinimo užtikrinimui AB “Lietuvos kuras” privalėjo įkeisti septynias degalines ir apdrausti jas ne mažesne nei paskolos suma. Tačiau to bendrovė negalėjo padaryti be Valstybės turto fondo raštiško leidimo. Neįvykdžius šios sąlygos AB “Lietuvos kuras” privalėjo sumokėti 500 000 JAV dolerių baudą, tačiau AB “Lietuvos kuras” atsižvelgiant į savo finansinę būklę neturėjo galimybės to padaryti.

 

7. Valstybės turto fondas nevykdė savo pareigos ir tinkamai neprižiūrėjo AB “Lietuvos kuras” turto, kurio likutinė vertė 49 920 004, 09 Lt valdymo. Jis neužtikrino, jog be jo sutikimo nebūtų parduotas bendrovės turtas, netaikė sankcijų, nors pagal pasirašytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį privalėjo tai daryti.

 

8. Baudžiamosios bylos, susijusios su AB “Lietuvos kuras”, buvo nutrauktos nenustačius nusikaltimo sudėties bendrovės vadovų ir darbuotojų veiksmuose arba suėjus įstatymų numatytiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminams, nors nusikaltimo sudėtis ir buvo nustatyta. Todėl galima daryti prielaidą, kad viešasis interesas buvo ginamas netinkamai. Tyrimai baudžiamosiose bylose buvo atliekami neefektyviai, galimai vilkinami, nes leista pasibaigti baudžiamosios atsakomybės patraukimo terminams.

 

9. Tuo metu galiojusiuose privatizavimo procesą reglamentavusiuose teisės aktuose nebuvo numatyti konkretūs kriterijai dėl privatizavimo sandorių derinimo, sudarymo bei tvirtinimo, todėl už privatizavimą atsakingos institucijos turėjo teisę savo nuožiūra pritarti ar nepritarti sudaromai privatizavimo sutarčiai, nesant atsakomybės už priimtus sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios teisės aktų nuostatos galioja ir šiuo metu. Šiuose teisės aktuose esama spragų, kuriomis pasinaudojant sudaromos galimybės reikštis korupcijos apraiškoms.

 

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 8 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

 

1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius privatizavimo procesą, bei peržiūrėti teisės aktus, nustatančių senaties terminą už stambius ekonominius ir finansinius nusikaltimus ir spręsti klausimą dėl šio termino prailginimo.

2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti teisės aktus, numatančius konkrečią asmenų atsakomybę už valstybei padarytą žalą.

3. Perduoti išvadas susipažinti Seimo nariams bei paviešinti žiniasklaidai ir visuomenei.

 

Komisijos pirmininkas                                                                               Rimantas Jonas Dagys

 

Antikorupcijos komisijos nariai bendru sutarimu NUSPRENDĖ:

Nepritarti išvadų dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo projekto sprendžiamajai daliai.

 

4. Sprendimo dėl Komisijos sudarytų darbo grupių sudėties ir darbo reglamento tvirtinimas

 

 

Buvo patvirtinti darbo grupių pirmininkai.

 

Posėdžio metu Komisijos nariai NUSPRENDĖ:

Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms valstybės tarnyboje tirti bei valstybės tarnautojų bei jiems prilygintų asmenų atsakomybei nustatyti bei savivaldybių tarybų ir administracijų veiklos klausimams spręsti pirmininke išrinkti Violetą Boreikienę;

Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms skirstant bei panaudojant Europos Sąjungos paramą tirti bei viešųjų pirkimų srityje tirti pirmininku išrinkti Jurgį Razmą;

Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms žemėtvarkos klausimų srityje tirti pirmininku išrinkti Egidijų Klumbį;

Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms teismų bei teisėsaugos institucijų veikloje tirti

pirmininku išrinkti Henriką Žukauską.

 

Balsavimo rezultatai:

už – 9, prieš - , susilaikė -.

 

Taip pat buvo patvirtintas sudarytų darbo grupių darbo reglamentas.

 

Komisija bendru sutarimu NUSPRĘNDĖ:

Pritarti Komisijos sudarytų darbo grupių darbo reglamentui.

 

 

PROJEKTAS

 

KOMISIJOS DARBO GRUPIŲ DARBO REGLAMENTAS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis reglamentas nustato Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijoje (toliau vadinama – Komisija) sudarytų darbo grupių(toliau vadinama - darbo grupės) darbo organizavimo bei sprendimų priėmimo, vykdant joms pavestus uždavinius, tvarką.

2. Komisijoje sudarytos darbo grupės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto,  Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo nuostatomis bei Komisijos priimtais sprendimais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais.

II. BENDRIEJI  KOMISIJOS DARBO GRUPIŲ SUDARYMO IR DARBO ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI

3. Komisija iš savo narių gali sudaryti darbo grupes konkretiems klausimams nagrinėti. Darbo grupės vadovu Komisija skiria vieną iš savo narių. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas yra visų darbo grupių nariai.

4. Darbo grupės vadovas kartu su Komisijos pirmininku koordinuoja ir kontroliuoja darbo grupės veiklą.

5. Darbo grupė turi teisę:

5.1. gauti reikalingą informaciją iš ministerijų, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų;

5.2. siūlyti šios dalies 6.1 punkte nurodytoms institucijoms atlikti patikrinimus ir spręsti klausimus pagal savo kompetenciją;

5.3.  kviesti į posėdžius valstybės pareigūnus ir tarnautojus, kitus asmenis;

5.4.  suderinusi su Seimo kancleriu pasitelkti Seimo kanceliarijos specialistų, ar suderinus su kitų valstybės institucijų vadovais, pasitelkti kitų specialistų bei ekspertų;

5.5. įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją, sudarančią tarnybos ar valstybės paslaptį.

6. Darbo grupės vadovas savo kompetencijos ribose turi teisę pasirašyti darbo grupės parengtus siunčiamus raštus. Nesant darbo grupės vadovo raštus pasirašo Komisijos pirmininkas.

7. Darbo grupės posėdžius pagal poreikį šaukia darbo grupės vadovas arba Komisijos pirmininkas, bet ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį ,  o įvykęs posėdis įforminamas protokolu. Darbo grupės posėdis laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė darbo grupės narių . Darbo grupės posėdžiai paprastai yra vieši.

8. Posėdžių metu svarstomi darbo grupės nagrinėjami klausimai, išklausomi kitų darbo grupės narių ar Komisijos narių  pasiūlymai bei pastabos. Posėdžiuose numatomų svarstyti klausimų planas sudaromas pagal darbo grupės vadovo, darbo grupės narių ar Komisijos pirmininko pasiūlymus.

III. DARBO GRUPĖS IŠVADOS IR KOMISIJOS SPRENDIMAI

9. Darbo grupė dėl atlikto tyrimo parengia ir teikia Komisijos posėdyje svarstyti siūlomas išvadas. Darbo grupės nariai, nesutinkantys su darbo grupės priimtomis išvadomis, turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie siūlomų išvadų projekto.

10.  Komisijos sprendimai dėl darbo grupės pateiktų išvadų priimami Komisijos posėdyje atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma.

11. Posėdyje išnagrinėjusi klausimą ar apsvarsčiusi darbo grupės išvadą, Komisija gali priimti šiuos sprendimus:

1) teikti pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų priėmimo ir tobulinimo, korupcijos, ekonominių ir finansinių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencijos ir užkardymo;

2) perduoti medžiagą tirti teisėsaugos institucijoms;

3) siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai savo pareigas einantiems pareigūnams ir kitiems valstybės tarnautojams;

4) atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą, tarnybinės etikos bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nurodytus trūkumus;

5) atsisakyti nagrinėti skundą arba nutraukti jo nagrinėjimą.

6) Komisija priima ir kitus sprendimus, reikalingus Komisijos uždaviniams vykdyti.

12. Informaciją apie Komisijos darbo grupės veiklą, sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas ir  darbo grupės vadovas.