2005-01-11
Seimo statuto 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose. To paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad Seimo narys privalo dalyvauti Seimo komitetų ir komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose.
Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Seimo sesijų forma - Seimo posėdžiai ir tarp jų vykstantys Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad dalyvavimas Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga. Seimas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų užtikrintas šios Seimo narių konstitucinės pareigos - pareigos dalyvauti Seimo posėdžiuose - vykdymas. Vadinasi, Seimas turi inter alia nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Seimo nario nedalyvavimas Seimo posėdžiuose būtų galimas tik esant ypač svarbioms pateisinamoms priežastims. Pabrėžtina, kad toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario - Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas; pagal Konstituciją šis nedalyvavimas Seimo posėdžiuose negali nesukelti atitinkamų teisinių padarinių (teisinės atsakomybės) Seimo nariui, nedalyvaujančiam Seimo posėdžiuose be ypač svarbios pateisinamos priežasties. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė paskirtis, konstitucinė Seimo nario priedermė atstovauti Tautai, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas suponuoja ir tai, kad turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų užtikrinti veiksmingą Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose kontrolę, taip pat nuolatinį, sistemingą visuomenės (rinkėjų) informavimą apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose ir jų viešą balsavimą Seime svarstomais klausimais.
Šiuo metu Seimo statuto 10 straipsnio 6 dalis įpareigoja Etikos ir procedūrų komisiją vykdyti Seimo nario dalyvavimo Seimo ir jo struktūrinių padalinių posėdžiuose kontrolę. Kaip turi būti vykdoma kontrolė, reglamentuoja Seimo narių darbo sąlygų įstatymo galiojančios 8, 9,10 ir 12 straipsnių nuostatos. Įstatymo 8 straipsnyje nurodoma, kad jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai turi iš anksto pranešti ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei Seimo narys nepraneša, kodėl nedalyvauja posėdyje, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios priežasties. Įstatymo 9 straipsnyje apibrėžta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, tai: Seimo nario laikinasis nedarbingumas, išvyka Seimo valdybai komandiravus ar pritarus, nelaimingi atsitikimai ar kitos aplinkybės, apie kurių pateisinamumą sprendžia Etikos ir procedūrų komisija (dėl nedalyvavimo Seimo plenariniuose posėdžiuose), komitetų pirmininkai (dėl nedalyvavimo komitetų posėdžiuose) bei komisijų pirmininkai (dėl nedalyvavimo komisijų posėdžiuose). Visa informacija apie Seimo narių dalyvavimą Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose pateikiama Etikos ir procedūrų komisijai, kuri kiekvieno mėnesio pirmojoje pusėje apibendrintas praėjusio mėnesio žinias apie seimo narių nedalyvavimą Seimo posėdžiuose turi pranešti Seimui ir Seimo kanceliarijos Finansų departamentui. Be svarbių priežasčių posėdžiuose nedalyvavusių Seimo narių pavardės, Etikos ir procedūrų komisijai nutarus, gali būti skelbiamos viešai.
Remiantis išvardintomis įstatymų nuostatomis, prašome Seimo narius stengtis iš anksto informuoti, kad negalite ar negalėsite dalyvauti Seimo posėdžiuose ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
Komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius
