Posėdžio protokolo išrašas Nr.5

Išrašas                                  

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KOMISIJA IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS REGIONO PROBLEMOMS

 

 

 

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

    2006-04-26             Nr. 5

Vilnius

 

 

1. SVARSTYTA. AB “Lietuvos elektrinė” vaidmuo Lietuvos energetikos sistemoje po Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo.

 

Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms komisija,

pažymėdama tai, kad 25 ES valstybės narės dabar suvartoja apie 1725 Mt (megatonų naftos ekvivalentų) energijos per metus. Tai reiškia didžiules išlaidas: apie 500 milijardų eurų  arba daugiau kaip 1600 eurų vienam žmogui per metus. Todėl energijos poreikio mažinimas yra politikos tikslas, kuris padėtų įgyvendinti Lisabonos darbotvarkės tikslus, paskatindamas Europos ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų sukūrimą. Pagal energijos intensyvumą naujos ES valstybės žymiai atsilieka nuo ES – 15 valstybių, pagal pirminės energijos intensyvumą, patikslintą pagal esamus perkamosios galios paritetus (ES –25=100), Lietuva ženkliai atsilieka nuo šio rodiklio ir  tai yra kol dar veikia pigią elektros energiją gaminantis Ignalinos AE antrasis reaktorius. Ignalinos AE tenka per 70% visos pagamintos elektros energijos, apie 24,4% - šiluminėms elektrinėms ir 5,6% - hidroelektrinėms.

Po Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo Lietuvos elektrinė taps pagrindine elektros gamintoja Lietuvoje, kurios galia yra 1800 megavatų, o Ignalinos AE antrojo bloko galia – 1350 megavatų, bet tenka pažymėti, kad po 2009 metų Ignalinos AE taps iš elektros energijos gamintojos – vartotoja. Jeigu 2004 metais Lietuvos elektros energijos balansas buvo teigiamas (+7,689 TWh), tai po Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo prognozuojamas neigiamas (- 1,3 TWh) ir šalis turėjusi žymų elektrą generuojančių galių perteklių ir dalį elektros energijos eksportavusi, gali pritrūkti elektros energijos šalies ūkio poreikiams.

Lietuvos elektrinė, nustojus dirbti Ignalinos AE, turės deginti dujas, mazutą ir orimulsiją ar dar kitokį kurą, bet tokios pigios elektros energijos, kaip dabar, Lietuva jau neturės. Organinio kuro kainos dalis šiluminėse elektrinėse gaminamos elektros kainoje sudaro apie 70-90%, kai tuo tarpu atominėse elektrinėse branduolinio kuro kainos dalis siekia 13-15%.

Siekiant, kad elektros energija būtų tiekiama saugiai ir patikimai, kad jos pilnai pakaktų ir gyventojams, ir ūkiui, kad energijos tiekimo nesąlygotų įsipareigojimai, ribojantys šalies suverenitetą, didinantys jos ekonominę, politinę priklausomybę nuo kitų šalių – viena iš sąlygų, įgalinanti tai siekti – elektros gamyboje naudojamų pirminių energijos šaltinių įvairovė, kuri leistų optimaliai panaudoti šalies viduje pirminius energijos šaltinius, išlaikant galimai minimalią elektros kainą. Todėl, artėjant Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo terminui, Lietuvai labai svarbu laiku priimti sprendimus dėl siekio ateityje išlikti valstybe, gaminančią ženklią dalį elektros energijos šiuolaikinius saugos reikalavimus atitinkančioje atominėje elektrinėje bei dėti pastangas pakeisti Lietuvos stojimo į ES sutarties punktą, įpareigojantį 2009 metų pabaigoje uždaryti Ignalinos AE antrąjį reaktorių.

 

            NUSPRĘSTA. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

 

            1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir atsakingoms institucijoms remtis 2006 m.    Europos Vadovų Tarybos išvada, kurioje pabrėžiamas valstybės narių suverenumas pasirenkant pirminius energijos išteklius ir plėtojant tam tikras energijos rūšis;

2. atnaujintoje Nacionalinės energetikos strategijoje nustatyti preliminarius terminus, kuriais metais bus pastatytas naujas atominės elektrinės blokas Lietuvoje, kokie bus numatyti naujos atominės elektrinės elektros gamybos kaštai, kiek kainuos 1 kWh vartotojams ir iš kokių šaltinių bus finansuojama naujo atominio bloko statyba, kaip bus skatinamos investicijos naujo atominio bloko statybai;

3. parengti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo ir jo pratesimo, jį modernizuojant, lyginamąją analizę, siekiant elektros rinkos konkurencingumo bei elektros energijos teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikos konkurencingumui;

4. aiškiai nustatyti Lietuvos elektrinės modernizavimo finansavimo lėšų šaltinius, kad Lietuvos elektrinė po 2009 metų pabaigos galėtų stabiliai dirbti pilnu pajėgumu, o paleidus naują Ignalinos AE bloką, būtų pigios rezervinės galios šaltinis;

5. pakviesti iki 2006 metų pabaigos TATENA ir kitus tarptautinius branduolinės specialistus nustatyti techniškai saugius darbo terminus Ignalinos AE antrajam blokui.

 

Balsavimo rezultatai: “už” - 5; “prieš” – 1; “susilaikė” – nėra.

 

 

 

 

 

Posėdžio pirmininkas                                                                            Julius Veselka

 

 

 

 

 

Protokolą rašė                                                                                      Donatas Šimkus

Vyr. specialistas