Pažyma
Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos
2004 -2008 metų programos įgyvendinimo 2004 ir 2005 metais: pirminė narkomanijos
prevencija tarp vaikų (nepilnamečių)
Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr.
IX- 2110 patvirtino Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos
2004 -2008 metų programą (toliau- Programa).
Programa siekiama sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą,
užkirsti kelią neteisėtai narkotikų apyvartai, įgyvendinti valstybės politikos
prioritetus narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, nuosekliai
ir kompleksiškai šalinant narkomanijos atsiradimo ir plitimo priežastis ir
sąlygas, racionaliai naudojant finansinius bei žmogiškuosius išteklius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta organizuoti
Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 -2008 metų
programos įgyvendinimą, kasmet patvirtinus Programos įgyvendinimo priemonių
planą.
Strateginis Programos tikslas - sustabdyti ir sumažinti
narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos
gaires ir veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės
srityje, padidinti narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą.
Svarbiausi Programos uždaviniai:
-formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač rūpintis narkomanijos prevencija
šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui sveiko gyvenimo
vertybines nuostatas ( Programos 26.1p.);
- plėtoti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos
prevenciją bei narkotikų kontrolę, visuomeninių organizacijų ir bendruomenės
tarpusavio bendradarbiavimą (Programos 26.2 p.);
- skatinti savivaldybių ir regionų valdymo institucijų
iniciatyvas sprendžiant narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės
problemas (Programos 26.3 p.);
- užtikrinti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos
prevenciją bei narkotikų kontrolę, efektyvų valdymą, kontrolę bei tarpusavio
veiksmų koordinavimą (Programos 26.8 p.) ir kt.
Lietuvos Respublikos Seimas šioje Programoje išskyrė 4
prioritetines narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos kryptis:
Pirminė narkomanijos prevencija tarp vaikų ir jaunimo.
Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos
mažinimas.
Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas,
sveikatos priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija.
Moksliniai tyrimai ir informacinės sistemos plėtra.
Šiai Programai įgyvendinti 2004 metais Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1166 "Dėl
Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų
programos įgyvendinimo 2004 metų priemonių patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr.
140-5114) patvirtino Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos 2004 - 2008 metų programos įgyvendinimo 2004 metų priemones.
Šiai Programai įgyvendinti 2005 metais Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 2005 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 250 "Dėl
Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų
programos įgyvendinimo 2005 metų priemonių patvirtinimo" patvirtino Nacionalinės
narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų programos
įgyvendinimo 2005 metų priemones.
2004 METŲ ESAMA BŪKLĖ
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 2004 m.
gruodžio 31 dieną sveikatos priežiūros įstaigose viso buvo užregistruoti 68 653
asmenys sergantys priklausomybės ligomis, iš jų 5011 asmenys, sergantys
priklausomybe narkotinėms psichotropinėms medžiagoms.
Dėl priklausomybės nuo alkoholio į asmens sveikatos priežiūros
įstaigų medikus pagalbos 2001 metais kreipėsi 63 752 pacientai, 2002 metais - 63
489 pacientai, 2003 metais - 61 930 pacientų ( tarp jų trys iki 18 metų
amžiaus).
2004 m. nepilnamečiai sudarė 14,3 procento bendro nusikaltimus
padariusių asmenų skaičiaus. 2002 metais iš visų nusikaltimų padarymu kaltinamų
asmenų 13,7 procento buvo nepilnamečiai.
Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės
19 d. nutarimu Nr. 600 "Dėl Nepilnamečių justicijos 2004 -2008 metų programos
patvirtinimo" ( Žin., 2004, Nr. 83-3008) patvirtino Nepilnamečių justicijos 2004
-2008 metų programą ( toliau- NJ programa) ir pavedė Nusikalstamumo prevencijos
Lietuvoje centrui organizuoti Nepilnamečių justicijos 2004 -2008 metų programos,
patvirtintos minėtu nutarimu, vykdymą. Minėtos NJ programos tęstinumo
užtikrinimas buvo sietinas ir su nepilnamečių nusikalstamumo nepalankiomis
tendencijomis.
Tvirtinant Nepilnamečių justicijos 2004 -2008 metų programą,
pažymėta, kad nuo 1990 iki 2002 m. nustatytų nusikaltimų, kuriuos padarė
nepilnamečiai, pagausėjo daugiau kaip dvigubai (nuo 2 506 iki 5 152), o
nepilnamečių, kaltinamų padarius nusikaltimus, - daugiau kaip pusantro karto (
nuo 2 042 iki 3522). Per 2002 m. nustatytieji 693 nepilnamečiai, kaltinami
padarius nusikaltimus, 1 874 asmenys teisti ankščiau, būdami nepilnamečiais.
Nors nepilnamečių nusikalstamumas pastaraisiais metais iš dalies stabilizavosi,
statistika vis dar rodo aukštą jų nusikalstamumo lygį.
Ten pat nurodyta, kad nuteistų už padarytus nusikaltimus
nepilnamečių pagausėjo nuo 1995 metais - 2010 iki 2571 - 2002 metais.
Dažniausiai jie nuteisiami atidedant bausmės vykdymą (2002 m. jų skaičius siekė
62,4 procento) arba realiu laisvės atėmimu ( 1995 -2002 m. tokių nepilnamečių
dalis svyravo tarp 22,2 - 46,9 procento, 2002 m. siekė 32 procentus). 2002 m.
pabaigoje Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose kalėjo 1 478 asmenys iki 21 metų
amžiaus. 2003 m. lapkričio 1 d. tardymo izoliatoriuose buvo 109 nepilnamečiai,
laisvės atėmimo bausmę atliko 90 nepilnamečių ir tai kelis kartus daugiau , nei
vidutiniškai Europos Sąjungos valstybėse.
2004 m. sveikatos priežiūros įstaigose tarp visų registruotų
(besigydančių), sergančių priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių
medžiagų asmenų, 4/5 sudarė vyrai, 1/5 moterys. Tarp registruotų asmenų 2159
asmenys arba 43 procentai visų stebimų asmenų buvo teisti.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM Jungtinių Tautų
Tarptautiniam narkotikų kontrolės komitetui 2004 m. pateikė poreikius (KVOTAS)
metadonui - 10 000 gramų, buprenorfinui nuo 2003 m I ketv. 2 200 gramų
(Bunandolis ur Subutex).
Pvz., 2004 m. įvežta Methadone - 4, 374 kg, Buprenorfino - 142
kg, ( 2003 m. - 155 kg) Morphine- 10,181 kg ( 2003 m. -12,454 kg), Diazepam-
112, 334 kg ( 2003 m. -144, 059 kg ) ir kt.
Tyrimo rezultatai parodė, kad tabaką šiuo metu rūko 34,8 proc.,
o alkoholinius gėrimus vartoja 65,1 proc. Lietuvos gyventojų, narkotikus dažniau
yra vartoję vyrai (13,1 proc.), nei moterys (3,8 proc.), jaunesni (15 34 metų
amžiaus) Lietuvos gyventojai narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja
žymiai dažniau, nei vyresni, 35-64 amžiaus žmonės (atitinkamai 14,4 proc. ir 4,5
proc.).
Labiausiai šalyje paplitęs narkotikas yra kanapės. Bent kartą
gyvenime šį narkotiką yra vartoję 7,6 proc. Lietuvos gyventojų, o per
paskutinius 12 mėn. 4,6 proc. 15-34 m. amžiaus grupėje.
Jaunų žmonių (15-34 m.) tarpe amfetaminą bent kartą gyvenime
yra vartoję 2,2 proc., Ekstazi 2,1 proc., haliucinogeninius (magiškiuosius)
grybus 0,8 proc., kokainą 0,7 proc., heroiną 0,6 ir LSD 0,5 proc.
Tyrimas taip pat parodė, kad įvairūs narkotikai yra gana
lengvai prieinami. Pats prieinamiausias narkotikas yra kanapės - 14,3 proc.
Lietuvos gyventojų nurodė, kad jei norėtų, per 24 valandas jiems būtų lengva
įsigyti kanapių.
18,5 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems bent kartą
gyvenime buvo pasiūlyta narkotikų. Lietuvos gyventojams dažniausiai narkotikai
siūlomi uždaruose vakarėliuose, klube/diskotekoje; iš tų, kuriems bent kartą
gyvenime buvo pasiūlyta narkotikų 44,6 proc. bent kartą gyvenime yra bandę
vieną ar kitą narkotiką. Lyginant narkotikų prieinamumo duomenis su kada nors
gyvenime vartojusiųjų bet kokį narkotiką nustatyta, kad pasiūla šiuo metu
viršija paklausą.
Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Lietuvos mokyklose (ESPAD)
2003 m. tyrimo rezultatai rodo, kad bet kokį narkotiką bent kartą yra vartoję
15,6% 15-16 metų Lietuvos moksleivių. Vertinant narkotinių ir psichotropinių
medžiagų paplitimo dinamiką tarp moksleivių, jų vartojimo lygis per paskutinius
keturis metus išliko toks pat (1999 m. -15,5%, 1995 m. 3,2%). Lietuvoje
palyginti su kitomis Europos šalimis, o taip pat su kaimyninėmis valstybėmis
moksleivių narkotikų vartojimas nėra labai aukštas (pvz. Čekijos Respublikoje -
44%, Šveicarijoje - 41%, Latvijoje - 17%, Estijoje - 24%, Lenkijoje - 19%,
Rusijoje - 22%).
Alkoholį gana dažnai vartoja 10-31 procentas mokinių. Europos
mokyklos alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto (ESPAD 99) duomenys rodo,
kad tabaką rūko 5-10 procentų pradinių klasių moksleivių, nuo 38 iki 77 procentų
- vyresnių klasių mokinių.
Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės duomenimis praėjusiais metais Lietuvos sveikatos priežiūros
įstaigose dėl priklausomybės narkotikams gydėsi 54 vaikai, iš jų 12 mergaičių.
Tarp besigydančių nepilnamečių heroiną vartojo daigiau kaip pusė - 28 vaikai,
klijus uostė - 16, ekstazi, amfetaminą vartojo - 5, kanapes - 1, haliucinogenus
- 2 vaikai, keliais narkotikais tuo pačiu metu svaiginosi 2 gydęsi vaikai.
2004 m. užregistruota 93 419 įvairių nusikalstamų veikų, iš jų
užregistruotos 1552 nusikalstamos veikos. Tai sudaro 1,7 proc. visų
užregistruotų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar
psichotropinėmis medžiagomis bei jų I kategorijos pirmtakais (prekursoriais).
Tai yra 523 veikomis arba 33,7 proc. daugiau nei 2003 m. Per tą patį 2003 m.
laikotarpį buvo užregistruotos 944 nusikalstamos veikos, susijusios su
psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Nusikalstamų veikų, susijusių su
psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis skaičiaus sąlyginis didėjimas
sudaro 64,3 proc.
Iš visų užregistruotų nusikalstamų veikų, susijusių su
psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, nusikaltimai sudaro 79 proc.,
baudžiamieji nusižengimai - 21 proc.
2004 m. užregistruotos 673 nusikalstamos veikos, susijusios su
narkotikų medžiagų platinimu ( 43 proc. visų nusikalstamų veikų, susijusių su
neteisėta narkotikų apyvarta), išaiškinta apie 30 organizuotų grupių, užsiėmusių
narkotinių medžiagų platinimu. Tai apima visus Lietuvos regionus - Vilnių,
Klaipėdą, Kauną, Panevėžį, Visaginą ir kt. Šis skaičius kiekvienais metais auga
5-10 proc. Nors už narkotinių medžiagų platinimą yra sulaikoma apie 44 proc.
visų sulaikytųjų, tačiau tik pusė jų patraukiami baudžiamojon atsakomybės dėl
platinimo, nes dalies jų nusikalstama veika teismų yra perkvalifikuojama į
nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu, neturint
tikslo jas platinti.
2004 m. už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų
prekybą sulaikyti 386 asmenys, iš jų 97 moterys, 12 nepilnamečių. Daugėja
nepilnamečių, kurie padarė nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta
narkotikų apyvarta - 49 arba 6 proc. visų sulaikytų asmenų ( 2003 m. -37, 2002
m. - 15).
2004 m. išimta iš apyvartos narkotinių ir psichotropinių
medžiagų bei jų I kategorijos pirmtakų kiekiai : 380 kg smulkintų aguonų
( 2003 m. -269 kg.); aguonų ir jų dalių ekstraktas ir koncentratas 55 litrai ir
721 g ( 2003 m. - 53 litrai ir 252 g); 2,9 kg heroino (2003m. -806g); marihuanos
16,4 kg ir 415 kg žaliavos ( 2003 m. - 13 kg ir 600 kg žaliavos); hašišo 2,3 kg
( 2003 m. - 262,6 kg); kokaino 13,5 kg ( 2003 m. 183 g.); amfetamino 7 kg
+1050tabl. ( 2003 m. 6,96 kg +219 tabl.); metamfetamino 2,8 kg ( 2003 m. - 24,7
kg +24 tabl.); išimtas didžiulis kiekis -18,7 tūkst. vnt. LSD tabl.( 2003 m. -
191 vnt.); Ecstasy 99 429 tab. ( 2003 m. -98 458 tab +440g); vaistinės medžiagos
304 g, 1584 tab. Ir 320 ampulių ( 2003 m. 140 g ir 545 tab); Safrolas 21,7 litro
( 2003 m. 20,2 litrai); BMK 21 litras ( 2003 m. 34,6 litrai). Į šiuos kiekius
neįeina "Aguonos" operacijos metu išimti narkotinių medžiagų žaliavų
kiekiai.
Teritorinių policijos įstaigų vykdytos kompleksinės priemonės
"Aguona - 2004" metu buvo sunaikinta 52 141, 6 kv. M. aguonų ir 196,5 kv.m.
kanapių pasėlių ( 40 proc. Daugiau nei 2003 m.). 582 asmenys ( iš jų 33
nepilnamečiai) patraukti administracinės atsakomybėn ( 2003 m. -529).
2004 metais ištirti 4346 nepilnamečių padaryti nusikaltimai,
nutrauktas tyrimas 1277 atvejais. Daugiausiai ištirta Vilniaus m. - 543
nepilnamečių padaryti nusikaltimai bei nutraukta 172.
Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos duomenimis 2004 m. iš 831 nepilnamečio, esančio regionų
pataisos inspekcijų teritorinių padalinių įskaitoje, 2 nepilnamečiai neturėjo
pradinio išsilavinimo, 534 turėjo pradinį, 290- pagrindinį ir tik 5
nepilnamečiai - vidurinį išsilavinimą. Dėl to, dalis nuteisto jaunimo neturi net
pagrindinio išsilavinimo, be kurio negali būti įtraukti į kvalifikacinius
kursus, programas ir negali įgyti specialybės.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, bendrojo lavinimo mokyklų mokinių
sveikatos rodikliai kasmet blogėja, mažėja I sveikatos grupės (sveikiausių)
mokinių. Pvz., 1992 m. jų buvo 56,9 procento, 2002 m. - 42,2 procento.
Gausėja II sveikatos grupės (rizikos grupės) mokinių. Pvz.,
1992 m. jų buvo 36,9 procento, 2002 m.- 49,2 procento.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
duomenimis, 2001 m. mokyklos nelankė 5256 vaikai. Tai sudaro 1,1 procento visų
vaikų.
Savivaldybių duomenimis, 1998 m. mokyklos nelankė (ją metė)
1500, 2001 m.- 684, 2003 m. -572 vaikai iki 16 metų.
Kasmet gausėja socialinės atskirties šeimų, kartu - socialiai
bei pedagogiškai apleistų vaikų. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų
duomenimis, 2001 m., palyginti su 1995 m., tokių šeimų pagausėjo 1,9 karto. 2001
m. jose augo 40 276 vaikai.
Švietimo ir mokslo ministerija pateikė informaciją, kad
2004/2005 metais 167 tūkst. socialiai remtinų vaikų gavo nemokamą
maitinimą (27 proc. besimokančių vaikų). 61 mln. skirtas mokinių nemokamam
maitinimui, ir 1 mln. skirtas nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikų
aprūpinimui būtiniausiomis ugdymo priemonėmis prasidedant naujiesiems mokslo
metams. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija suderinusi su Švietimo ir
mokslo ministerija 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3D-509 patvirtino Pieno
produktų vartojimo vaikų ugdymo ir švietimo įstaigose paramos administravimo
taisykles. (Žin., 2004, Nr. 138-5050).
Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr.
ISAK-1462 Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo
prevencijos siekiama užtikrinti saugią ir sveiką aplinką mokyklos bendruomenei,
sudaryti tinkamas sąlygas vaiko gerovei ir švietimo veiksmingumui.
Mokyklose įsteigtos prevencinio darbo grupės, savivaldybėse -
prevencinio darbo koordinavimo grupės.
Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr.
ISAK-1970 patvirtintas Prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo
koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašas.
Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai veiklai organizuoti
2004 m. Švietimo ir mokslo ministerija parengė teisės aktus: Bendrieji
socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai (Žin., 2004, Nr. 100-3729);
Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas (Žin., 2004,
92-3385); Psichologinės pagalbos teikimo mokiniams tvarka (Žin., 2004, Nr.
92-3384)
Švietimo ir mokslo ministerija 2004 m. organizavo Vaikų vasaros
poilsio programų konkursą.
Programoms finansuoti skirta 3,265 mln. Lt. Vasarą iš viso
pailsėjo per 86 000 vaikų, iš jų -56 000 socialiai remtinų.
Vyko Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir
Lietuvos šaulių sąjungos projektas Mobiliosios stovyklos. Skirta 250 tūkst.
Lt, organizuotos 53 stovyklos, pailsėjo apie 10 000 vaikų. Kūno kultūros ir
sporto departamentui skyrus 105 tūkst., Lt, pailsėjo 10,7 tūkst. vaikų.
Pirminės narkomanijos prevencijos ir kryptingo vaikų užimtumo
2004 m. konkurse buvo finansuojama 214 projektų, kuriuose dalyvavo per 150
000 šalies vaikų ir jaunimo, projektams buvo skirta 1,5 mln. Lt.. 2005 m.
finansuojama 117 projektų, skirta 504 tūkst. Lt.
Ugdymo įstaigose dirbo 89 sveikatos ugdymo konsultantai, per
800 socialinių pedagogų ir per 300 psichologų. Sveikatą stiprinančių mokyklų
projekte dalyvauja 289 institucijos, iš jų 124 mokyklos ir 165 ikimokyklinės
įstaigos. Kuriamos ir įgyvendinamos individualios programos mokyklose, kurių
tikslas yra suteikti vaikams, mokiniams ir studentams reikiamų žinių, formuoti
brandžias vertybines nuostatas ir gyvenimo įgūdžius bei sveikos gyvensenos
poreikį.
2004 m. Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotas Vaikų ir
paauglių nusikalstamumo prevencijos konkursas, skirta 1 mln. Lt, paremtos 808
programos, užimta 112 tūkst. vaikų, iš jų - 39 proc. socialiai ir pedagogiškai
apleistų. 2004 m. savivaldybėse įsteigtos 26 naujos pedagoginės- psichologinės
tarnybos, kurioms Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 1 mln. Lt. Iš viso šalyje
dirba 50 tarnybų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu
Nr.209 parengta ir patvirtinta Vaikų ir jaunimo socializacijos programa.
2004 m. įvairiose programose dalyvavo 348 000 vaikų,
vietoje planuotų 300 000, iš jų: vasaros poilsio programoje per - 86 000, vaikų
ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programose - apie 112 000, kryptingo
užimtumo programose - apie 150 000 vaikų.
Per 2004 m. į vaiko teisių apsaugos institucijos įskaitą
įtrauktos 1964 socialinės rizikos šeimos ir iki 2005 m. vasario 25 d. iš
viso tokių šeimų yra 16 869.
Socialinės rizikos šeimose auga 36 895 vaikai, iš jų:
iki 3 metų amžiaus - 5866, nuo 4 iki 6 metų amžiaus - 6619 vaikai,
nuo 7 iki 17 metų amžiaus - 24 410 vaikų.
Iš socialinės rizikos grupės šeimų dėl girtavimo,
psichotropinių medžiagų vartojimo į įskaitą pateko 12 466 šeimos, kuriose
yra 27 079 vaikai. Iš jų: iki 3 m. - 4 142 vaikai, nuo 4 iki 6 m. -5233
vaikai, nuo 7 metų amžiaus iki 17 m. yra 17 704 vaikai.
Šeimų, globojančių (rūpinančių) vaikus yra 6 077 šeimos,
kuriose globojami 7987 vaikai. Iš jų: iki 3 metų - 422 vaikai, nuo 4 iki
6 m. - 941 vaikas, nuo 7 iki 17 m. - 6 624 vaikai.
40 šeimynų globoja 312 vaikų. Institucijose globojamų (
rūpinamų) yra 6 196 vaikų. Iš jų:
iki 3 m. amžiaus - 780 vaikų, nuo 4 iki 6 m. - 727 vaikai, nuo
7 iki 17 m. - 4 689 vaikai.
2004 m. vaiko globa pasibaigė 2 439 vaikams. Iš jų: 936
vaikai grąžinti tėvams, 1319 sulaukė pilnametystės arba emancipuoti vaikai, 168
vaikai įvaikinti, 9 vaikai susituokė ir 7 globojami vaikai
mirė.
2004 m. laikinoji globa ( rūpyba) pakeista į nuolatinę globą
(rūpybą) 1 770 vaikams.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
duomenimis 2005 m. per 9 mėn. nepilnamečiai padarė 3500
nusikalstamų veikų (200 veikų mažėjimas).
Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai sudaro apie 6 proc. nuo
visų ištirtų nusikalstamų veikų.
Stebima pavojinga tendencija, kad daugėja nepilnamečių
nusikalstamų veikų susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir
psichotropinėmis medžiagomis.
2004 m. buvo ištirtos 45 tokios veikos, 2005 m. jau ištirtos 27
veikos, kurias padarė 39 nepilnamečiai. 2005 m. surašyti 36 protokolai
nepilnamečiams už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimą ar
laikymą.
Nepalanki tendencija pastebima vertinant nepilnamečių
nusikalstamumą viešose vietose.
2005 m. daugiau nei pusė visų ištirtų nepilnamečių padarytų
nusikalstamų veikų yra padarytos grupėse, du trečdaliai tokių veikų padarytos
mišriose grupėse. Daugiau nei penktadalį nusikalstamų veikų padaro ankščiau
nusikaltę nepilnamečiai. Apie pusę visų ištirtų nusikalstamų veikų, padarytos
niekuo neužimtų nepilnamečių.
2005 m. į policijos įstaigas pristatyti 4500 nepilnamečiai
(2004 metais per 8000).
Policijos profilaktinėje įskaitoje yra 183 nepilnamečiai.
Policiją dominančių vaikų sąraše per 4300 nepilnamečių.
2005 m. teritoriniai policijos komisariatai paruošė 65
projektus pagal nepilnamečių prevencijos ir užimtumo programas. Finansavimą gavo
18 projektų. Prašyta per 215 tūkst. litų, o gauta 98 tūkst. litų. Policijos
pareigūnai pernai dalyvavo 247 socialinių partnerių prevenciniuose projektuose,
šiemet dalyvavo 237 tokiuose projektuose. 2004-2005 m. policijos pareigūnų
pastangomis vasaros metu buvo užimta po 7200 vaikų. Iš jų apie 1750 įrašytų į
nepilnamečių profilaktinę įskaitą.
2005 m. išaiškinti 22 atvejai (2004 metais 33 atvejai), kai
prie mokyklų arba mokyklose buvo prekiaujama narkotikais.
DĖL 2004 IR 2005 METAIS PIRMINĖS NARKOMANIJOS PREVENCIJOS TARP
VAIKŲ IR JAUNIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR FINANSAVIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 metais pirminei
narkomanijos prevencijai tarp vaikų ir jaunimo skyrė 3 mln. 10 tūkst.
litų.
Iš jų :
- formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač rūpintis narkomanijos prevencija
šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui sveiko gyvenimo
vertybines nuostatas (Programos 26.1 p.) 1mln. 700 tūkst.74Lt - ( iš jų
kryptingam vaikų užimtumui ir socializacijai - 900 tūkst. Lt, pedagogų mokymui -
200 tūkst. Lt; organizuoti pirminę narkomanijos prevenciją bendrąjį lavinimą
teikiančiose mokyklose - 230 tūkst. Lt; dar 14,62 tūkst. Lt - parengti ir
platinti tėvams ir pedagogams skirtą metodinę medžiagą , kaip atpažinti
narkotikus ar psichotropines medžiagas vartojančius asmenis, ir kt. );
- plėtoti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos
prevenciją bei narkotikų kontrolę, visuomeninių organizacijų ir bendruomenės
tarpusavio bendradarbiavimą (Programos 26.2 p.) skyrė
1 mln. 251 tūkst. 62 Lt . Iš jų 1 mln. 209 tūkst. Lt
buvo skirti Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, kuris suformavo Narkotikų kontrolės departamento personalą,
departamento darbuotojai dalyvavo valstybės tarnautojams rengiamuose įvadiniuose
kvalifikacijos kėlimo kursuose, tarptautiniuose seminaruose ir konferencijose,
įgyvendino Departamento strategines užduotis, suformuotas Narkotikų informacinis
biuras (angl. Focal Point), atliko departamento patalpų remontą, veiklos vykdymo
užtikrinimui įsigijo automobilius, organizacinę techniką ir biuro baldus ir
42,62 tūkst. Lt skirti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti komandinio
darbo mokymą, seminarus narkomanijos prevencijos klausimais apskrityse;
- skatinti savivaldybių ir regionų valdymo institucijų
iniciatyvas sprendžiant narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės
problemas (Programos 26.3 p.) skirti 57, 64 tūkst. Lt -Sveikatos apsaugos
ministerijai stiprinti narkomanijos prevencijos administracinius gebėjimus,
siekiant koordinuoti jos kompetencijai priklausančius klausimus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. Programos įgyvendinimui
nutarime numatė priemones, bet lėšų neskyrė :
- vykdyti kariuomenėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos priemonei
(vykdytojas Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė -
Programos 26.1 p.);
- parengti mokyklų darbuotojams vieną narkomanijos prevencijos
organizavimo, konfliktų ir krizių situacijų valdymo modelį (vykdytojas Švietimo
ir mokslo ministerija- Programos 26.1 p.);
- parengti ir vykdyti švietimo ir mokslo ministro įsakymu
patvirtintą kompleksinę moksleivių ir jų šeimų prevencinę ugdymo programą
(atsakingi vykdytojai Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos bei
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos- Programos 26.1
p.);
- organizuoti mokinių užimtumą - įtraukti juos į dienos centrų
veiklą (atsakingi vykdytojai Švietimo ir mokslo ministerija ir Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija - Programos 26.1 p.);
- parengti ir įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo
planus atskirą kursą apie narkotinių medžiagų, alkoholio ir tabako žalą žmogaus
sveikatai ir visuomenei, rengti metodines rekomendacijas mokyklose dirbantiems
socialiniams pedagogams, psichologams (atsakinga vykdytoja Švietimo ir mokslo
ministerija - Programos 26.1 p.);
- užtikrinti narkotikų kontrolės komisijų veiklą visose
savivaldybėse, siekiant administruoti apskričių, savivaldybių narkotikų
kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas ( atsakingi vykdytojai
apskričių viršininkų administracijos ir savivaldybės- Programos
26.3p.);
- organizuoti savivaldybėse forumus, diskusijas apie
narkomanijos prevenciją (atsakingi vykdytojai - savivaldybių narkotikų kontrolės
komisijos - Programos 26.3p.)
2004 m. pirminei narkomanijos prevencijai tarp vaikų ir
jaunimo skirta tik 3 mln. 10 tūkst. litų , arba 27 procentai;
-neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos
mažinimui skirta tik 650 tūkst. litų arba 6 procentai;
-asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas,
sveikatos priežiūrai, reabilitacijai ir socialinei reintegracijai skirta net 7
mln. 431 tūkst. litų (Priklausomybės ligų centrams ir Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijai) arba 63 procentai;
-moksliniams tyrimams ir informacinės sistemos plėtrai skyrė
446 tūkst. litų arba 4 procentus, bet tai - ne moksliniams
tyrimams.
Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. Programos
uždaviniui - plėtoti objektyvios narkomanijos prevencijos bei narkotikų
kontrolės informacijos rinkimo ir analizės sistemą, atitinkančią Europos
Sąjungos reikalavimus (Programos 26.5 punktas) vykdyti skyrė 446 tūkst.
litų.
Iš jų priemonėms:
-rengti profesinio tobulinimo kursus, rengti ir įgyvendinti
perkvalifikavimo, mokymo programas įvairių specialybių darbuotojams, dirbantiems
narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje (skyrė 100 tūkst. litų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, 10 tūkst. litų Švietimo ir mokslo
ministerijai, priemonę numatė, bet lėšų neskyrė Policijos departamentui prie
VRM);
- parengti ir įgyvendinti medicinos specialistų, socialinių
darbuotojų, pedagogų, psichologų mokymo programas ( skyrė 226 tūkst. litų
Švietimo ir mokslo ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai, 10 tūkst.
litų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai);
Tačiau, dalis Programos 25.2 punkto, kuris numato objektyvios
narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės informacijos rinkimo ir
analizės sistemos, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus, plėtojimą, nors
ir buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos priemonės, liko
nefinansuotas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. (Programos 25.2
punktas) neskyrė lėšų šioms numatytoms priemonėms:
- dalyvauti tarptautiniame alkoholio ir kitų narkotikų
tyrimo Europos mokyklose projekte (atsakingas vykdytojas Švietimo ir mokslo
ministerija, kuris ir apibendrino 2003 m. vykdyto ESPAD tyrimo rezultatus ir
išleido 1000 egz. leidinį);
- rinkti ir analizuoti epidemiologinius duomenis pagal Europos
narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro reikalavimus (toliau - ENNSC)
(paskirti atsakingi vykdytojai - Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo
ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos teisės universiteto Teismo
medicinos institutas. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės išanalizavo informaciją apie epidemiologinius
indikatorius ir įtraukė į savo metinį pranešimą bei inicijavo reprezentatyvų
žalingų įpročių paplitimo tyrimą, kurį atliko tyrimų grupė "RAIT");
- parengti ir išleisti metinį pranešimą apie narkomanijos
prevencijos ir narkotikų kontrolės būklę Lietuvoje pagal Europos narkotikų ir
narkomanijos stebėsenos centro reikalavimus (Narkotikų kontrolės departamentas
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris išleido 1000 egz.
tiražu);
- kurti narkomanijos prevencijos informacijos sistemą pagal
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro reikalavimus (Narkotikų
kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir
mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Policijos departamentas prie
Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė jaunimo reikalų taryba);
- organizuoti narkotikų prevencijos projektų stebėseną,
kurti kompiuterinę informacinę analitinę narkotikų prevencijos duomenų bazę
(atsakingi vykdytojai Švietimo ir mokslo ministerija, Narkotikų kontrolės
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės). Švietimo ir mokslo
ministerija pagal savivaldybių administracijos pateiktas ataskaitas atliko
duomenų analizę tik apie miestų ir rajonų savivaldybių administracijų švietimo
skyrių bei atskirų mokyklų vykdytus projektus (kitos mokslo įstaigos -
kolegijos, aukštosios mokyklos neapklaustos, Narkotikų kontrolės departamentas
surinko informaciją apie 2004 m. vykdytus prevencijos projektus ir patalpino
savo internetinėje projektų duomenų bazėje ).
Analizuojant priemonių finansavimą, matyti, kad į Programos
įgyvendinimo priemones 2004 m. iš viso neįtraukti svarbiausi Programos
26.6 punkte numatyti uždaviniai:
1. Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą narkomanijos
prevencijos bei narkotikų kontrolės srityje, pagrįstą regioniniais ir
nacionaliniais projektais bei programomis (26.6 punktas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Programos įgyvendinimo 2004 m.
priemones numatė, bet lėšų vykdytojams neskyrė svarbiausiem
Programos 26.8 - 26.9 punktuose numatytiems uždaviniam vykdyti:
1.Užtikrinti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos
prevenciją bei narkotikų kontrolę, efektyvų valdymą, kontrolę bei tarpusavio
veiksmų koordinavimą (Programos 26.8 p.);
2.Sudaryti sąlygas narkomanija sergantiems asmenims baudžiamąją
atsakomybę už nesunkius nusikaltimus pakeisti alternatyviomis gydymo programomis
(Programos 26.9 p.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. pirminei
narkomanijos prevencijai tarp vaikų ir jaunimo skyrė iš viso 1 mln. 74
tūkst. Litų.
Iš jų:
Formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač rūpintis narkomanijos prevencija
šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui sveiko gyvenimo
vertybines nuostatas (Programos 26.1 punktas) skyrė 944 tūkst. Lt (
Švietimo ir mokslo ministerijai skirti 504 tūkst. Lt, Sveikatos apsaugos
ministerijai - 270 tūkst. Lt, Valstybinei Jaunimo reikalų tarybai 100 tūkst. Lt,
Policijos departamentui prie VRM 50 tūkst. Lt, Narkotikų kontrolės departamentui
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20 tūkst. Lt).
Skatinti savivaldybių ir regionų valdymo institucijų
iniciatyvas sprendžiant narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės
problemas (Programos 26.3 punktas) skirti 130 tūkst. Lt.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. Programos įgyvendinimui
numatė priemones, bet lėšų neskyrė:
Plėtoti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos
prevenciją ir narkotikų kontrolę, asociacijų ir bendruomenės tarpusavio
bendradarbiavimą (Programos 26.2 punktas), kuriame buvo numatyta, kad
vykdytojai - Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės ir Narkotikų kontrolės
departamentas organizuos valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, asociacijų
diskusijas narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais bei plės
valstybės institucijų bendradarbiavimą su visuomene narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos klausimais.
Švietimo ir mokslo ministerijai lėšos neskirtos rengti
profesinio tobulinimo kursus, rengti ir įgyvendinti perkvalifikavimo ir mokymo
programas įvairių specialybių darbuotojams, dirbantiems narkomanijos
prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje.
Savivaldybėms neskirtos lėšos užtikrinti veiksmingesnę
savivaldybių narkotikų kontrolės komisijų veiklą, įsteigiant savivaldybėse
narkotikų kontrolės komisijos sekretoriaus, kuris koordinuotų veiklą,
etatą.
Be to, 2005 m. numatytos Programos įgyvendinimui šios
priemonės:
-parengti ir išleisti metodines pirminės narkomanijos
prevencijos bendruomenėje vykdymo rekomendacijas ( atsakingi vykdytojai -
Narkotikų kontrolės departamentas prie LRV, kuriam skirta 10 tūkst. Lt, ir
Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai skirta - 20 tūkst. Lt ir Švietimo ir
mokslo ministerija);
-parengti ir išleisti metodines pirminės narkotikų vartojimo
prevencijos ir ankstyvosios intervencijos organizavimo mokyklose rekomendacijas
(atsakingi vykdytojai - Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai skirta 50 tūkst.
Lt, Sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų kontrolės departamentas prie
LRV);
-įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus kursą apie
narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio ir tabako žalą žmogaus
sveikatai ir visuomenei, o į mokyklos ugdymo turinį mokytojų, socialinių
pedagogų, psichologų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, klasės
auklėtojų organizuojamą narkotinių medžiagų, alkoholio ir tabako vartojimo
prevencijos kursą apie narkotinių medžiagų, alkoholio ir tabako žalą žmogaus
sveikatai ir visuomenei (atsakingas vykdytojas Švietimo ir mokslo
ministerija);
-organizuoti pirminės narkomanijos prevencijos mokymą ugdymo
įstaigų darbuotojams (pedagogams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams,
socialiniams darbuotojams, psichologams) ir tėvams (atsakingos vykdytojos
Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai skirta 74 tūkst.Lt ir Sveikatos apsaugos
ministerija, kuriai skirti 50 tūkst. Lt).
2005 m. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykdomos priemonės,
kurioms iš Programos lėšos neskirtos:
-parengti ir vykdyti švietimo ir mokslo ministro įsakymu
patvirtintą kompleksinę moksleivių ir jų šeimų prevencinę ugdymo programą
(atsakingi vykdytojai Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos bei
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos- Programos 26.1
p.);
- organizuoti mokinių užimtumą - įtraukti juos į dienos centrų veiklą
(atsakingi vykdytojai Švietimo ir mokslo ministerija ir Socialinės apsaugos
ir darbo ministerija - Programos 26.1 p.).
Taigi 2005 m. pirminei narkomanijos prevencijai tarp
vaikų ir jaunimo skirta tik 1 mln. 74 tūkst. Litų , arba 8 procentai;
-Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimui skirta 680
tūkst. litų arba 5, 5 procento Programos finansavimui skirtų lėšų;
- gerinti veikiančių priklausomybės ligų centrų veiklą, didinti
ambulatorinių ir stacionarių paslaugų prieinamumą vaikams ir paaugliams skirta 7
836,3 tūkst. litų (Priklausomybės ligų centrams) arba net 58
procentai;
- Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės administraciniams gebėjimams gerinti skirti 1421 tūkst. litų, arba
8,3 procento; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirti 720 tūkst.
litų, arba 5,9 procentai ir kt.
-moksliniams tyrimams ir informacinės sistemos plėtrai skirti
345 tūkst. litų arba 2,9 procento.
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. ISAK-1462 Dėl teisės pažeidimų, mokyklos
nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir
nusikalstamumo prevencijos (Žin., 2004, Nr. 145-5281), Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministras 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1970 Dėl
Prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių
savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo (Žin., 2004,
Nr. 184-6824) patvirtino Prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo
koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašą, kuris
nustato mokyklų prevencinio darbo grupių ir savivaldybių administracijų
prevencinio darbo koordinavimo grupių sudarymą ir jų funkcijas organizuojant
prevencinį darbą mokykloje ir savivaldybėje, siekiant užtikrinti vaikų teises,
saugumą ir jų gerovę.
Mokyklų prevencinio darbo grupės (toliau Darbo grupė)
paskirtis spręsti prevencinio darbo klausimus mokykloje vykdant teisės
pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo,
smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, ŽIV/AIDS prevencijos klausimus bei
organizuojant pagalbos mokiniui, mokytojui ir tėvams (globėjams, rūpintojams)
teikimą.
Savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo
grupės (toliau Koordinavimo grupė) paskirtis koordinuoti tarpinstitucinį
bendradarbiavimą teikiant metodinę, informacinę, konsultacinę ir dalykinę
pagalbą prevencinio darbo grupėms mokyklose, neatsižvelgiant į jų pavaldumą ir
nuosavybės formas.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad 2004 m. kai kuriose
savivaldybėse veiklą vykdė Narkotikų kontrolės komisijos: Anykščių, Elektrėnų,
Kauno, Panevėžio rajono, Šilutės rajone.
Kitose savivaldybėse tokios komisijos buvo tik steigiamos.
2004 m. savivaldybėse buvo organizuotos diskusijos,
pasitarimai, kartu su užsienio šalių partneriais bei visuomeninėmis
organizacijomis įgyvendinami bendri projektai, apklausos.
Dauguma projektų bei narkomanijos prevencijos priemonių 2004 m.
savivaldybėse buvo vykdomos švietimo įstaigose gavus finansavimą projektinei
veiklai iš Švietimo ir mokslo ministerijos skirtų lėšų, Šiaurės Ministrų tarybos
informacinio biuro skiriamų lėšų, pačių savivaldybių lėšų.
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės atliko analizę, kaip 2004 m. įgyvendinamos narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos priemonės savivaldybėse ir Narkotikų kontrolės komisijų
steigimosi savivaldybėse procesą. Departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje
narkotikų kontrolės komisijos veikė 57 savivaldybėse.
Nurodė, kad miestuose ir rajonuose 2004 m. prevencinį darbą
atliko ir Visuomenės sveikatos centrai vykdę įvairias akcijas, seminarus,
spausdino publikacijas, organizavo konferencijas, dalyvavo televizijos ir radijo
laidose, teikė konsultacijas, rengė parodas, išleido lankstinukus.
Pvz., Utenos apskrityje 2004 m. buvo suorganizuoti 422
renginiai narkomanijos prevencijos tematika, vykdytos anketinės apklausos
narkomanijos prevencijos klausimais; Šiaulių visuomenės sveikatos centras
pravedė 188 paskaitas-diskusijas, Klaipėdos VSC organizavo 12 seminarų ir
akcijų; Kauno VSC organizavo 10 seminarų ir t.t.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2004 metais
Priklausomybės ligų centrams (toliau-PLC) skirtos valstybės biudžeto lėšos
Programos priemonių įgyvendinimui tik suaugusiems, lėšos teikti paslaugas
vaikams nebuvo skirtos (išskyrus Kauno PLC- apie 32,0 tūkst.Lt).
Valstybės biudžeto lėšos įstaigų veiklai skirtos per apskričių
administracijas. Vilniaus PLC valstybės biudžeto lėšos įstaigos veiklai skirtos
per savivaldybę.
Programos vykdymui PLC buvo skirtos papildomos lėšos ir iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (vaikams nebuvo skirtos, išskyrus Panevėžio
PLC - vaikų ir paauglių gydytojo etato išlaikymui).
DĖL SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJŲ PREVENCINIO DARBO KOORDINAVIMO
GRUPIŲ VEIKLOS IR PIRMINĖS NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 2004/2005 MOKSLO METAIS
VYKDYMO
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės atliko analizę, kaip 2004 m. įgyvendinamos narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos priemonės savivaldybėse ir Narkotikų kontrolės komisijų
steigimosi savivaldybėse procesą. Departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje
narkotikų kontrolės komisijos veikė 57 savivaldybėse.
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nurodė, kad miestuose ir rajonuose 2004 m. prevencinį darbą atliko
ir Visuomenės sveikatos centrai, vykdę įvairias akcijas, seminarus, spausdino
publikacijas, organizavo konferencijas, dalyvavo televizijos ir radijo laidose,
teikė konsultacijas, rengė parodas, išleido lankstinukus.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, stiprinant
prevencinį darbą mokyklose, savivaldybių administracijos ir vietos bendruomenėse
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu
Nr. ISAK-1462 Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo
prevencijos (Žin., 2004, Nr. 145-5281) nustatė, kad mokyklų vadovai sudaro
mokyklose prevencinio darbo grupes, kurios organizuoja teisės pažeidimų
prevenciją, vertina padėtį ir kasmet iki spalio 10 d. parengia veiksmų planą
einamiesiems mokslo metams mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių
medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto, nusikalstamumo prevencijos, mokinių
užimtumo klausimais bei teikia steigėjui ataskaitą ir siūlymus padėčiai gerinti;
vykdyti pašalinių asmenų patekimo į mokyklas apskaitą ir kontrolę ir t.t.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. ISAK-1462 Dėl teisės pažeidimų, mokyklos
nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir
nusikalstamumo prevencijos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras
2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1970 Dėl prevencinio darbo grupių
mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų
veiklos krypčių aprašo patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 184-6824) patvirtino
Prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių
savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašą, kuris nustato jų funkcijas
organizuojant prevencinį darbą mokykloje ir savivaldybėje, siekiant užtikrinti
vaikų teises, saugumą ir jų gerovę.
Apskrityse, savivaldybėse ir mokyklose yra asmenys, atsakingi
už narkomanijos prevencinį darbą.
Mokyklų prevencinio darbo grupių paskirtis spręsti
prevencinio darbo klausimus mokyklose vykdant teisės pažeidimų, mokyklos
nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir
nusikalstamumo prevencijos bei organizuojant pagalbos mokiniui, mokytojui ir
tėvams (globėjams, rūpintojams) teikimą.
Savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo
grupių paskirtis koordinuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą teikiant
metodinę, informacinę, konsultacinę ir dalykinę pagalbą prevencinio darbo
grupėms mokyklose, neatsižvelgiant į jų pavaldumą ir nuosavybės formas.
Remiantis savivaldybių administracijų koordinavimo grupių
veiklos dokumentų analize prevencinio darbo koordinavimo grupių veikla
savivaldybėse yra nukreipta į veiksmingiausių nusikalstamumo, smurto, žalingų
įpročių, narkomanijos prevencijos paieškas, siekiant užkirsti kelią socialinės
rizikos veiksniams, formuoti sveiką gyvenseną, ugdyti atsparumą neigiamiems
reiškiniams.
Pirminė prevencija tai priemonės, kuriomis siekiama
užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams - formuojama sveika gyvensena,
ugdomas atsparumas neigiamiems reiškiniams dar prieš susiduriant su jais.
Ankstyvoji intervencija - priemonės, kurios ugdo sąmoningą
atsisakymą rūkyti, vartoti alkoholį, narkotikus, kai buvo jau pabandyta ar
nereguliariai vartota. Tai mokiniai, kuriems dar pakanka tėvų, mokytojų,
socialinių darbuotojų ar psichologų paramos, ir jiems vykdomos konkrečios
prevencinės priemonės.
Prevencinis darbas mokyklose organizuojamas 2 kryptimis: per
pamokas prevencinę medžiagą integruojant į mokomųjų dalykų turinį, ir
popamokinėje veikloje - organizuojant būrelius, klasės valandėles, žygius,
akcijas bei kt.
Prevencinio darbo koordinavimo grupių 2004/2005 m. veiklos
programose numatytos šios priemonės:
Kryptingas vaikų užimtumo organizavimas;
Prevencijos orientavimas į šeimą bei mokyklos bendruomenę;
Informacijos sklaida;
Metodinės ir konsultacinės paramos teikimas;
Bendradarbiavimo skatinimas ir koordinavimas;
Duomenų ir informacijos kaupimas bei analizavimas;
Organizavimas pasitarimų, seminarų, diskusijų bei konferencijų,
aktualiomis temomis.
Mokyklose daugiausia dėmesio skiriama pirminei prevencijai
(priemonės, kurios ugdo vaikų ir jaunimo atsparumą neigiamiems gyvenimo
reiškiniams dar prieš susiduriant su jais), tačiau, nemažas dėmesys yra
skiriamas ir ankstyvajai intervencijai (priemonėms, kurios ugdo sąmoningą
atsisakymą rūkyti, vartoti alkoholį, smurtauti ar daryti kitus pažeidimus).
Mokyklų bendruomenėms teikiama informacija apie institucijas,
teikiančias pagalbą pabandžius vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas
bei kitais aktualiais klausimais. Yra kaupiama metodinė medžiaga bei literatūra
įvairiais aktualiais prevencijos klausimais.
Veiklos programose numatyti ilgalaikiai, tęstiniai prevenciniai
renginiai. Organizuojami konkursai, viktorinos, pokalbiai, specialūs
laisvalaikio užimtumo projektai. Daugelyje mokyklų yra rengiama informacinė
medžiaga: stendai, straipsniai, mokyklų laikraščiai ar laidos. Labai populiarūs
yra piešinių, rašinių, plakatų konkursai. Organizuojami pokalbiai ir susitikimai
ne tik su mokyklų bendruomenės nariais, bet ir su įvairių už prevencinę veiklą
atsakingais pareigūnais.
Įvairių sričių specialistams numatomi kvalifikacijos tobulinimo
renginiai. Prevencinio darbo koordinavimo grupių veikla atskirai kiekvienoje
savivaldybėje yra kryptinga, sisteminga, nuosekli ir diferencijuota.
Atliktos savivaldybių aprobuotų koordinavimo grupių veiklos
dokumentų analizės rezultatai padėjo atskleisti ir kai kuriuos momentus, kuriuos
būtina tobulinti.
Savivaldybių pateiktuose prevencijos koordinavimo grupių
veiklos dokumentuose nėra vieningos koordinavimo grupių veiklos planavimo
sistemos. Nors prevencinės veiklos reikalaujantys reiškiniai ir įgyvendinimo
būdai įvardinami palyginti panašiai, tačiau šios informacijos pateikimas
kiekvienos savivaldybės yra individualus. Skirtingose savivaldybėse skiriasi ir
prevencinės veiklos objektai.
Siūloma, kad galima būtų veiksmingiau įvertinti ir koreguoti
savivaldybių prevencinę veiklą, suvienodinti veiklos plano pateikimo struktūrą
ir prevencinės veiklos priemonių pateikimo būdą.
Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, vykdoma mokyklose
aktyvi prevencinė veikla duoda teigiamų rezultatų, nes per 1995-1999 m.
Lietuvoje net 5 kartus padidėjus 15-16 metų amžiaus mokinių vartojančių
narkotines medžiagas, nuo 2003 metų (ESPAD tyrimo duomenimis) 15-16 metų amžiaus
vaikų, vartojančių narkotines medžiagas, skaičius stabilizavosi ir siekia 15,6
%.
Regionuose dirba 89 sveikatos ugdymo konsultantai. Mokyklose
dirba per 600 socialinių pedagogų ir per 300 psichologų. Sveikatą stiprinančių
mokyklų projekte dalyvauja 289 institucijos, iš jų 124 mokyklos ir 165
ikimokyklinės įstaigos.
Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Jungtinėmis Tautomis
nuo 1999 m. vykdė narkotikų kontrolės programos projektą Ugdymo medžiagos
rengimas ir panaudojimas narkotikų prevencijai Baltijos šalių mokyklose :
Parengta ir 2002 m. išleista knyga mokytojui "Mokykla be
narkotikų.
Organizuoti mokymai šalies pedagogams, kaip dirbti su knyga,
pateikti metodai, kuriais siekiama užsibrėžto tikslo ugdyti gyvenimo įgūdžius
per visą ugdymo laikotarpį. Per metus apmokyta per 3000 pedagogų.
Parengta programa mokytojams ir ugdymo standartas.
Projektas tuo pačiu metu buvo vykdomas Latvijoje ir Estijoje.
Lietuvoje pirminiame etape dalyvavo 20 šalies mokyklų, po to 100, o dabar visos
mokyklos naudojasi šia knyga organizuojant narkotikų vartojimo prevenciją.
Alkoholio, tabako, narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų
vartojimo prevencijos veiksmingumą lemia asmeninė, socialinio pažinimo ir
kultūrinė augančios kartos kompetencija, kurią sudaro vertybinių nuostatų,
gebėjimų, žinių ir supratimo visuma, susieta tarpusavyje. Bendrosios programos
ir standartai numato sąlygas moksleiviams įgyti ir plėtoti šias kompetencijas.
Jos labai reikalingos alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichoaktyvių
medžiagų vartojimo prevencijai.
Švietimo ir mokslo ministerija 2004 m. parengė projektą
Alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo
prevencijos programos, kurį šiuo metu vertinama ekspertų ir bus teikiama
tvirtinti Ugdymo tarybai. Ši programa detalizuoja ir praplečia bendrųjų gebėjimų
spektrą specifiniais klausimais. Ji gali būti naudojama kaip integruojanti
programa, derinant tarpusavyje dalykų ir neformaliojo ugdymo renginių tikslus ir
turinį, pritaikant integruotam prevencijos ugdymui reikiamus aktyvius ugdymo
metodus, susiejant mokomąją medžiagą su gyvenimo aktualijomis. Būtina siekti,
kad turinys laiduotų tęstinumą per visą ugdymosi laikotarpį.
Alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų
vartojimo prevencijos programa yra orientuota į asmenį ir paremta paties asmens
dalyvavimu ugdymo procese.
Mokiniui reikia įgyti įvairių įgūdžių bei gebėjimų, kad
sugebėtų atsispirti neigiamiems visuomenės veiksniams ir sveikai gyventų
visuomenėje, kurioje rūkoma, vartojami alkoholiniai gėrimai ir narkotikai,
gebėtų atsisakyti ir nepradėtų eksperimentuoti ar vartoti narkotinių ar
psichotropinių medžiagų. Tai įgūdžiai apsprendžiantys asmens psichosocialinę
kompetenciją gebėjimą sumaniai susidoroti su sunkumais, išlaikant gerą
psichinę būseną ir rodant savo gebėjimus prisitaikyti bei pozityviai elgtis
sąveikoje su kitais, savo aplinkoje ir kultūroje.
Pasaulio Sveikatos organizacija pagrindinius gyvenimo įgūdžius,
formuojančius asmens psichosocialinę kompetenciją, prevencijos programose
patogumo dėlei siūlo sugrupuoti poromis į 5 grupes:
Sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas.
Kūrybinis mąstymas ir kritinis mąstymas.
Bendravimas su asmenimis ir bendravimas su visuomene.
Savęs pažinimas ir empatija (artimo atjauta).
Emocijų valdymas ir susidorojimas su stresais.
Gyvenimo įgūdžių ugdymas yra praktinis, todėl narkotinių
medžiagų vartojimo prevencijoje efektyvūs yra aktyvaus ugdymo/si metodai. Jie
leidžia mokytojui išdėstyti dalyko turinį tokioje plotmėje, kurioje moksleivis
lengviau įsisavina. Mokantis aktyviais ugdymo/si metodais moksleivis įgyja ne
tik žinių, bet ir gebėjimų, įgūdžių, formuoja požiūrį į narkotines medžiagas ir
jų vartojimą.
Gyvenimo įgūdžių formavimas yra veiksmingas, kai mokinys pats
aktyviai dalyvauja ugdymo procese.
Įgūdžiai ir nuostatos ugdomi tiesioginiu būdu, kai
organizuojamos diskusijos, disputai, aptariamos įvairios situacijos, įžymių
žmonių gyvenimai, skatinama savarankiška veikla, siekiant išsiaiškinti visą
tiesą apie narkotines medžiagas ir jų poveikį. Todėl narkomanijos prevencijos
ugdymą tinka organizuoti įvairių dalykų pamokose. Pvz. meninis ugdymas, kaip
komunikacinė priemonė, ugdo vertybines nuostatas ir prevencijai efektyvu
panaudoti meninio ugdymo formas (teatrą, vaidmenų žaidimus ir kt.).
Informaciją dėl Mokyklų prevencinio darbo grupių ir
savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo grupių 2005/2006 m.
veiklos savivaldybių administracijos teikia Švietimo ir mokslo ministerijai iki
š.m. spalio 25 d.
Mokykloms lėšos reikalingos pedagogų mokymui, savivaldos
specialistų mokymui, metodinės medžiagos, vaizdinių priemonių pirminės
narkomanijos prevencijos klausimais pagaminimui. Nesant kvalifikuotų specialistų
negalima užtikrinti vykdomų priemonių veiksmingumo ir profesionalumo.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais Vaikų
ir jaunimo socializacijos programos įgyvendinimui kasmet turėtų būti skiriama
per 20 mln. Lt, tačiau, 2005 m. buvo numatyta per 6 mln. Lt, tokia suma numatyta
ir 2006 m..
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės dėl pirminės narkomanijos prevencijos tobulinimo pateikė
siūlymus:
1. Kad būtų užtikrintas efektyvus asignavimų, skirtų pirminei
narkomanijos prevencijai vykdyti, panaudojimas, tikslinga šiuos asignavimus
perduoti valdyti vienai institucijai. Tai sudarytų galimybę kryptingai
įgyvendinti pagrindinius pirminės narkomanijos prevencijos prioritetus,
užtikrinti programos priemonių kokybę bei tęstinumą, taikyti vieningas metodikas
vertinant jų veiksmingumą.
2. Tikslinga nustatyti Nacionalinės narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos programos finansavimo, atskaitomybės bei kontrolės
tvarką, siekiant tikslingai ir taupiai naudoti skirtas lėšas, išvengti, kad šios
lėšos nebūtų panaudotos kitų programų priemonėms finansuoti.
3. Siekiant skatinti vietos savivaldos institucijas įgyvendinti
narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas vietos bendruomenėse,
būtina kooperuoti finansinius ir žmoniškuosius resursus, atsižvelgti į vietos
bendruomenės poreikius.
4. Atsižvelgiant į Nacionalinės narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos tęstinumą, siūloma svarstyti
galimybę parengti ir patvirtinti šios programos įgyvendinimo priemones 2007-2008
metams.
5. Institucijų numatomos įgyvendinti priemonės turi būti
pagrįstos pasiektų rezultatų efektyvumo įvertinimu.
6. Narkomanijos pirminės prevencijos projektų vertinimą turi
vykdyti nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių ekspertų grupė, kurį
galėtų konsultuoti prevencijos projektų rengimo klausimus.
7. Pirminė narkomanijos prevencija turi būti pagrįsta
moksliniais įrodymais, atitinkanti universaliai, atrankinei ir tikslinei
prevencijai keliamus reikalavimus.
8. Unifikuotas minėtų projektų vertinimas turi būti
įgyvendintas pagal Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės reikalavimus.
9. Siekiant, kad lėšos, skirtos narkomanijos prevencijai
pasiektų tikslines bendruomenes ir jų panaudojimas atitiktų savivaldybių
reikmes, tikslinga, kad skirstant 2006 m. lėšas, institucijos - asignavimų ,
skirtų pirminei narkomanijos prevencijai, valdytojai, finansavimą įgyvendintų,
atsižvelgdamos į Vietos savivaldos įstatyme 25 str. 1 d. teikiamas galimybes.
Lėšos galėtų būti skirtos tiesiogiai savivaldybėms, atsižvelgiant į jose esančių
vaikų skaičių bei teikiamą kofinansavimą, sutarčių pagrindu. Savivaldybės,
skelbdamos konkursus projektų finansavimui, remtų labiausiai bendruomenės
reikmes atitinkančius projektus.
10. Tikslinga, kad Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos
apsaugos ministerijos rengiami teisės aktų projektai narkomanijos prevencijos
srityje būtų derinami su Narkotikų kontrolės departamentu prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės.
11. Parengti ir patvirtinti vieningą narkomanijos prevencijos
strategiją švietimo įstaigoms.
12. Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamas metodinės
medžiagos, techninių priemonių rengimas ir išleidimas turi būti centralizuotas,
patenkinantis visų mokyklų poreikius ir dalyvaujant ekspertams.
Nacionalinė Sveikatos taryba siūlo:
1. Jungti narkomanijos, alkoholio ir tabako prevencijos
priemones kartu, taikant moksliškai pagrįstus metodus.
2. Prevencines priemones diferencijuoti pagal amžių, lytį,
rizikos grupes ir kt.
3.Skirti dėmesį šeimos, dorovės ugdymui, vertybių skalės
formavimui.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
siūlo:
1. Skirti narkomanijos prevencijai reikiamą finansavimą.
2. Užsakyti videofilmus apie narkotikų žalą, kurį policijos
pareigūnai galėtų demonstruoti, organizuodami prevencinius renginius
moksleiviams mokyklose, taip pat organizuodami viešus renginius su policijos
turimu prevenciniu autobusu.
3.Suaktyvinti mokymo įstaigų personalą dalintis jiems žinoma
informacija su teisėsaugos pareigūnais apie visus žinomus neteisėtos narkotikų
apyvartos faktus.
4. Siekiant efektyvesnio tarpžinybinio bendradarbiavimo ir
koordinuotų veiksmų, Švietimo ir mokslo ministerijai apibendrinti informaciją
dėl prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse veiklos ir teikti visoms
suinteresuotoms institucijoms.
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo narkomanijos prevencijai
skirti pakankamą finansavimą.
2005 11 02 Seimo Narkomanijos prevencijos komisija,
įvertindama Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004
-2008 metų programos įgyvendinimą 2004 metais, patvirtino išvadas:
1.Programos strateginiai tikslai, kuriais buvo siekiama
sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti
pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narkomanijos
prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti narkomanijos prevencijos
Lietuvoje veiksmingumą, iš esmės teisingi, tačiau įgyvendinant šią Programą:
- nepasiekta narkomanijos augimo tempų bei narkotikų pasiūlos
ir paklausos sumažėjimo;
- nesukurta efektyvi narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos sistema, nesudarytos reikiamos galimybės parinkti ir taikyti
veiksmingas priemones, mažinant narkomanijos ekonominę ir socialinę žalą;
- nesukurta asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines
medžiagas, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos
sistema;
- nepagerėjo iš esmės bendradarbiavimas tarp institucijų ir
veiksmų koordinavimas visuose sektoriuose ir todėl nepilnai sukurta saugesnė
žmogaus aplinka.
2. Komisija mano, kad ir toliau išlieka šie svarbiausi
uždaviniai:
-formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač rūpintis narkomanijos prevencija
šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui sveiko gyvenimo
vertybines nuostatas ( Programos 26.1p.);
- plėtoti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos
prevenciją bei narkotikų kontrolę, visuomeninių organizacijų ir bendruomenės
tarpusavio bendradarbiavimą (Programos 26.2 p.);
- skatinti savivaldybių ir regionų valdymo institucijų
iniciatyvas sprendžiant narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės
problemas (Programos 26.3 p.);
- gerinti teisėsaugos institucijų veiklą siekiant mažinti
narkotikų pasiūlą ir apsunkinant jų prieinamumą (Programos 26.4 p.);
- plėtoti objektyvios narkomanijos prevencijos bei narkotikų
kontrolės informacijos rinkimo ir analizės sistemą, atitinkančią Europos
Sąjungos reikalavimus (Programos 26.5 p.);
- skatinti tarptautinį bendradarbiavimą narkomanijos
prevencijos bei narkotikų kontrolės srityje, pagrįstą regioniniais ir
nacionaliniais projektais bei programomis (Programos 26.6 p.);
- užtikrinti pinigų, gautų iš neteisėtos narkotikų apyvartos,
plovimo, prevencijos priemonių įgyvendinimui panaudojimą (Programos 26.7
p.);
- užtikrinti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos
prevenciją bei narkotikų kontrolę, efektyvų valdymą, kontrolę bei tarpusavio
veiksmų koordinavimą (Programos 26.8 p.);
- sudaryti sąlygas ir sukurti įstatyminę bazę, leidžiančią
narkomanija sergantiems asmenims baudžiamąją atsakomybę už nesunkius ir
apysunkius nusikaltimus pakeisti alternatyviomis gydymo programomis
(Programos 26.9 p.).
3. Programoje lieka išskirtinos 4 prioritetinės narkotikų
kontrolės ir narkomanijos prevencijos kryptys:
Pirminė narkomanijos prevencija tarp vaikų ir jaunimo.
Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos
mažinimas.
Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas,
sveikatos priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija.
Moksliniai tyrimai ir informacinės sistemos plėtra.
4.Komisija rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti
prioritetinių narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos krypčių
įgyvendinimui reikiamą finansavimą.
2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Programos įgyvendinimui
skyrė 11 mln. 91 tūkst. litų.
Komisijos nuomone, finansavimo kriterijai neaiškūs, o
svarbiausioms prioritetinėms narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos
kryptims lėšų skirta per mažai:
- 2004 m. pirminei narkomanijos prevencijai tarp vaikų ir
jaunimo skirta tik 3 mln. 10 tūkst. litų , arba 27 procentai;
-neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos
mažinimui skirta tik 650 tūkst. litų arba 6 procentai;
-asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas,
sveikatos priežiūrai, reabilitacijai ir socialinei reintegracijai skirta net 7
mln. 431 tūkst. litų ( Priklausomybės ligų centrams ir Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijai) arba 63 procentai;
-moksliniams tyrimams ir informacinės sistemos plėtrai skyrė
446 tūkst. litų arba 4 procentus, bet ne moksliniams tyrimams.
Apibendrinus informaciją, nustatyta, kad 2005 metais
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Programos įgyvendinimui skyrė 12 mln. 136 tūkst.
30 litų.
2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Programos
įgyvendinimui - pirminei narkomanijos prevencijai tarp vaikų ir jaunimo skyrė
tik 1 mln. 74 tūkst. Litų , arba 8 procentus;
-Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimui skirta 680
tūkst. litų arba 5,5 procento Programos finansavimui skirtų lėšų;
- gerinti veikiančių priklausomybės ligų centrų veiklą, didinti
ambulatorinių ir stacionarių paslaugų prieinamumą vaikams ir paaugliams skirti 7
836, 3 tūkst. litų (Priklausomybės ligų centrams) arba net 58
procentai;
- administraciniams gebėjimams gerinti Narkotikų kontrolės
departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirta 1421 tūkst. litų,
arba 8,3 procento; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirti 720
tūkst. Litų, arba 5, 9 procentus ir kt.
-moksliniams tyrimams ir informacinės sistemos plėtrai skirta
345 tūkst. litų arba 2,9 procento.
Švietimo ir mokslo ministerija Nacionalinės narkotikų kontrolės
ir narkomanijos prevencijos 20042008 metų programos įgyvendinimui skyrė lėšų iš
savo asignavimų
:
2004 m. skyrė 3404 tūkst. Lt
(Socialinių pedagogų
etatams - 900 tūkst. Lt, leidybai - 20 tūkst. Lt,
narkomanijos
prevencijos projektams - 258 tūkst. Lt, pedagogų mokymas - 226
tūkst. Lt, pedagoginių psichologinių tarnybų steigimas - 1000 tūkst. Lt,
kryptingo užimtumo programos - 1000 tūkst. Lt). Dauguma projektų bei
narkomanijos prevencijos priemonių 2004 metais savivaldybėse buvo vykdomos
švietimo įstaigose gavus finansavimą projektinei veiklai iš Švietimo ir mokslo
ministerijos skirtų lėšų, Šiaurės Ministrų tarybos informacinio biuro skiriamų
lėšų, pačių savivaldybių lėšų.
2005 m. skyrė 504 tūkst. Lt
(iš jų pirminės
narkomanijos prevencijos projektų konkursui - 350 tūkst. Lt, parengti ir
išleisti metodines rekomendacijas - 80 tūkst. Lt, organizuoti mokymą ugdymo
įstaigų darbuotojams ir tėvams - 74 tūkst. Lt).
Švietimo ir mokslo ministerija Nacionalinės narkotikų kontrolės
ir narkomanijos prevencijos 20042008 metų programos įgyvendinimui 2006 m.
numatė skirti 600 tūkst Lt,
tačiau minimalus lėšų poreikis
projektams įgyvendinti, turėtų būti ne mažesnis kaip 1,5 mln. Lt. Ministerijai
reikėtų per 3 mln. litų, kad galėtų įtraukti ir skatinti savivaldybių
administracijas, tuo tikslu pritraukiant dar per 1 mln. Lt iš savivaldybių
administracijų biudžetų. Bendras biudžetas padidėtų mažiausiai 30 proc. Per
skelbtus konkursus lėšų poreikis kasmet siekdavo net per 4 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 metais neskyrė lėšų:
Plėtoti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos
prevenciją ir narkotikų kontrolę, asociacijų ir bendruomenės tarpusavio
bendradarbiavimą (Programos 26.2 punktas), kuriame buvo numatyta,
kad vykdytojai - Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės ir Narkotikų
kontrolės departamentas organizuos valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų,
asociacijų diskusijas narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais
bei plės valstybės institucijų bendradarbiavimą su visuomene narkotikų kontrolės
ir narkomanijos prevencijos klausimais).
Švietimo ir mokslo ministerijai lėšos neskirtos rengti
profesinio tobulinimo kursus, rengti ir įgyvendinti perkvalifikavimo ir mokymo
programas įvairių specialybių darbuotojams, dirbantiems narkomanijos prevencijos
ir narkotikų kontrolės srityje.
Savivaldybėms neskirtos lėšos užtikrinti veiksmingesnę
savivaldybių narkotikų kontrolės komisijų veiklą, įsteigiant savivaldybėse
narkotikų kontrolės komisijos sekretoriaus, kuris koordinuotų veiklą,
etatą.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Šeimos ir vaiko reikalų
komisija ir Narkomanijos prevencijos komisija nutaria:
1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.1. Pirminę narkomanijos prevenciją derinti su alkoholio ir
tabako vartojimo prevencija, grindžiant darniu ugdymu šeimoje, mokykloje,
bendruomenėje ir šioms priemonėms įgyvendinti skirti 2006 m. reikiamą
finansavimą.
1.2. Sujungti Prevencinio darbo koordinavimo grupes
savivaldybėse su Narkotikų kontrolės komisijomis ir tuo tikslu pakeisti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 416
Dėl pavyzdinių savivaldybių narkotikų kontrolės komisijos nuostatų
patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 35-1471).
1.3. Nacionalinės narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos 20042008 m. programos 2006 m. priemonėms įgyvendinti
skirti Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai 2,4 mln. Lt vykdyti
pirminę narkomanijos prevencijos ir ankstyvąją intervenciją mokyklų
bendruomenėje (darbui su vaikais, mokytojais, mokyklų administracija ir tėvais);
plėtoti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos prevenciją ir narkotikų
kontrolę, asociacijų ir bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimą (Programos 26.2
punktas); rengti profesinio tobulinimo kursus, rengti ir įgyvendinti
perkvalifikavimo ir mokymo programas įvairių specialybių darbuotojams,
dirbantiems narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje.
1.4. Sujungti Alkoholio, Tabako kontrolės ir Nacionalinės
narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 20042008 metų programų
įgyvendinimo koordinavimą ir kontroliuoti, kad šių programų prevencijos
priemonės būtų vykdomos moksliškai pagrįstais metodais. Pavesti tai atlikti
Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
1.5. Nustatyti Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos programos finansavimo, atskaitomybės bei kontrolės tvarką, siekiant
tikslingai ir taupiai naudoti skirtas lėšas, kontroliuoti, kad šios lėšos nebūtų
panaudotos kitų programų priemonėms finansuoti.
1.6. Nustatyti, kad Narkomanijos pirminės prevencijos projektų
vertinimus turi atlikti, konsultacijas prevencijos projektų rengimo klausimais
turi teikti pagal nustatytus vienodus reikalavimus valstybės tarnautojai,
aukštųjų mokyklų, mokslo įstaigų mokslininkai.
1.7. Patvirtinti švietimo įstaigoms bendrą narkomanijos
prevencijos strategiją, kurioje būtų numatytas prevencinių priemonių
diferencijavimas pagal amžių, lytį, rizikos grupes ir kt.
1.8.Įsteigti savivaldybėse narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos koordinatoriaus, kuris koordinuotų veiklą, etatą.
2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai,
kad :
2.1. valstybės institucijų, tiesiogiai susijusių su
narkomanijos prevencija, veikla finansuojama nepakankamai;
2.2. valstybės įstaigų, savivaldos ir nevyriausybinių
organizacijų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas įgyvendinant
narkomanijos prevenciją yra nepakankamas;
2.3. narkomanijos prevencijos veikla apskrityse ir
savivaldybėse organizuota nepakankamai gerai;
2.4. narkomanijos prevencija regioniniu lygiu nereglamentuota,
apskričių viršininkai neturi tiesioginių įpareigojimų vykdyti šią veiklą.
2.5. vykdant pirminę narkomanijos prevenciją mokytojams,
mokiniams, policijos pareigūnams trūksta metodinės medžiagos, videofilmų, kitų
vaizdinių priemonių ir metodinės literatūros.
2.6. nepakankamas dėmesys skiriamas vaikų laisvalaikiui
organizuoti, užimtumui po pamokų ir neformaliam ugdymui;
2.7. mokyklose trūksta socialinių pedagogų, psichologų
etatų.
