2006
05 31 Narkomanijos prevencijos
komisijos posėdis.
Darbotvarkė:
1.
Dėl apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką
veikiančių medžiagų asmenų, vairuojančių transporto priemones. Pažyma
pridedama.
2.
Dėl projekto Veiksminga ir koordinuota pagalba stiprinant jaunų žmonių
sveikatą ir jos raidą Lietuvoje. Pažyma pridedama.
3.
Dėl nepilnamečių apsaugos propaguojant ar reklamuojant narkotines bei
psichotropines medžiagas. Pažyma pridedama.
4.
Kiti klausimai. Dėl Seimo narių Ramunės
Visockytės ir Vidmanto Žiemelio komandiruotės į Jungtines Amerikos Valstijas nuo 2006 birželio 18d. iki 2006 birželio 27 d. dalyvauti
Nacionalinio narkotikų teismų instituto organizuojamoje 12 oje kasmetinėje
konferencijoje (NASCP 12th Annual Drug Court Training Conference) ir susitikimų su svarbiausių JAV narkotikų politiką, kontrolę
ir prevenciją koordinuojančių ir įgyvendinančių institucijų atstovais (DEA - Drug
Enforcement Administration - Narkotikų įstatymų įgyvendinimo valdyba; ONDCP - White House Office of National
Drug Control Policy Baltųjų Rūmų Nacionalinės narkotikų kontrolės politikos
būstinė; NADCP - National
Association of Drug Court Professionals Nacionalinė
narkotikų teismų profesionalų asociacija; NDCI -
National Drug Court Institute Nacionalinis narkotikų teismų institutas).
DĖL APSVAIGUSIŲ NUO ALKOHOLIO, NARKOTINIŲ, PSICHOTROPINIŲ IR
KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ ASMENŲ, VAIRUOJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONES
Susipažinus su 2002-2005 metų eismo įvykių
statistika, matyti, kad kasmet užregistruojama apie 6 tūkst. eismo įvykių,
kuriuose žūva ar būna sužalojami žmonės. Dar daugiau eismo įvykių, kai
apgadinamos kelių transporto priemonės, transporto infrastruktūros objektai,
padaroma žala aplinkai.
Analizuojant 2002-2004 m. eismo įvykius pagal
rūšis, matyti, kad keliuose dažniausiai užvažiuojama ant pėsčiųjų ir tai sudaro
35,5 procento visų eismo įvykių. Transporto priemonių susidūrimai sudaro 26,5
procentus, užvažiavimai ant dviratininkų -11,7 procento, užvažiavimai ant kliūties
sudaro 11,3 procento ir apvirtimai -
10,9 procento. Kiti eismo įvykiai sudaro 4,1 procento.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos
valstybėmis, žūva labai daug pėsčiųjų bei dviratininkų ir tai sudaro net 50
procentų visų žuvusiųjų eismo dalyvių. Eismo įvykių kaltininkai - 67,7 procento transporto priemonių
vairuotojai ir apie 20 procentų - pėstieji.
Transporto
ir kelių tyrimo instituto duomenimis, pateiktais Lietuvos Respublikos
Vyriausybei tvirtinant Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010
m. programą (toliau- Programa), eismo įvykių nuostoliai Lietuvoje per metus
siekia apie 1,5 mlrd. litų ir tai yra apie 3 procentai BVP, kai tuo tarpu
kitose Europos valstybėse šie nuostoliai siekia tik 1-2 procento BVP.
2004 m. statistika rodo, kad vis daugiau (13,8
procento daugiau nei 2003 m.) vairuotojų vairuoja transporto priemones apsvaigę
nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
2004
m. Lietuvoje įvyko 6357 eismo įvykiai, iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės -
754 įvykiai.
2005 m. Lietuvoje įvyko 6
790 eismo įvykiai (6,8 proc. daugiau nei 2004 m.), kurių metu 760 žmonių žuvo
ir 8497 buvo sužeisti (atitinkamai 1,1 proc. Ir 8,1 proc. daugiau nei 2004 m.).
Lietuvos policijos eismo priežiūros
tarnybos duomenimis 2006 m. sausio mėn. užregistruoti 386 eismo įvykiai, žuvo
50 žmonių, 443 asmenys buvo sužeisti, iš jų 55 nepilnamečiai. Dėl neblaivių
vairuotojų kaltės įvyko 35 eismo įvykai.
2006 m. sausio
mėn. Policijos pareigūnams vykdant masines vairuotojų blaivumo tikrinimo akcijas
keliuose, palyginus su 2005 m. sausio
mėn., matyti, kad eismo įvykių skaičius sumažėjo 25,3 proc., žuvusiųjų - 30,6
proc., sužeistų - 25,5 proc. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės eismo įvykių
skaičius sumažėjo 50 proc.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 8 d.
nutarimu Nr. 759 patvirtinusi Saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų
programą (toliau- Programa) ir įvertinusi saugaus eismo būklę Lietuvoje,
Programos skyriaus "Eismo įvykių priežastys ir veiksmai, gerinantys
saugaus eismo būklę" 19 punkte
pažymėjo, kad "vis didesnį nerimą kelia eismo įvykiai dėl narkotikų ir kai
kurių medikamentų vartojimo. Tik specialiai apmokyti pareigūnai gali atpažinti
vairuotojus, apsvaigusius nuo narkotinių medžiagų."
Narkomanijos prevencijos
komisija 2006 02 14 raštu Nr. 293-S-19
"Dėl informacijos pateikimo" kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį
komisarą Vytautą Grigaravičių ir 2006 02 28 raštu Nr. 293-S-26 "Dėl
apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, vairuojančių transporto
priemones" kreipėsi į Saugaus eismo komisiją prašydama pateikti
informaciją. Policijos departamento paprašyta informuoti: dėl metodinės
medžiagos apmokant Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnus 2006
m.; dėl priemonių 2006 m., kurias Policijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos numatė įgyvendinti, kontroliuojant vairuotojus apsvaigusius nuo
alkoholio ar narkotinių medžiagų; dėl 2004 ir 2005 m. nustatytų asmenų
skaičiaus vairavusių transporto priemones apsvaigus nuo narkotikų ar
medikamentų; dėl 2005 m. patrulinių automobilių su visa įranga (šiuolaikinėmis
eismo kontrolės ir kitomis technikos priemonėmis) skaičiaus ir kiek jų numatyta
įsigyti 2006 m.
Be to, Narkomanijos prevencijos komisija paprašė
saugaus eismo komisijos informuoti:
kokios prioritetinės eismo saugumo gerinimo kryptys ir priemonės buvo
įgyvendintos 2005 m.; kokias 2006 m. saugaus eismo kompanijas prieš neblaivius
ir nuo narkotikų apsvaigusius vairuotojus numatė vykdyti Susisiekimo
ministerija ir kiek šioms kompanijoms
skirta lėšų; kiek 2004 ir 2005 m. nustatyta asmenų vairavusių transporto
priemones apsvaigus nuo narkotikų ar medikamentų ir iš kokių lėšų (Susisiekimo
ministerijos, Policijos departamento prie VRM, Sveikatos apsaugos ministerijos)
apmokėtos šių patikrinimų paslaugos; kiek 2004 ir 2005 m. nustatyta asmenų
vairavusių transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio ir iš kokių lėšų
(Susisiekimo ministerijos, Policijos departamento prie VRM, Sveikatos apsaugos
ministerijos) apmokėtos šių patikrinimų paslaugos; kiek 2005 m. buvo specialiai
apmokytų pareigūnų galinčių atpažinti vairuotojus, apsvaigusius nuo narkotinių
medžiagų ir kiek numatoma apmokyti 2006 m.; eismo saugos 2005 m. analizę.
Kartu Komisija paprašė pateikti siūlymus dėl
saugaus eismo užtikrinimo, eismo priežiūros ir kontrolės, užkertant galimybę
transporto priemonę vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM 2006 03 02
raštu Nr. 5-S-1690 "Dėl informacijos pateikimo" atsakė, kad 2004 m.
Lietuvoje įvyko 6357 eismo įvykiai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės - 754
įvykiai. 2005 m. užregistruoti 6790 eismo įvykiai, iš jų 850 padarė neblaivūs
vairuotojai. 2004 m. išaiškinti 139 vairuotojai, vairavę transporto priemones
apsvaigę nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, 2005 m. - 105
vairuotojai, t.y. 24,5 proc. mažiau nei 2004 m.
Tačiau, Lietuvos policijos eismo
priežiūros tarnyba nuosavybės teisėmis neturi nė vieno patrulinio automobilio su
visa įranga (šiuolaikinėmis eismo kontrolės ir kitomis technikos priemonėmis).
Laikinai tokį automobilį pagal sutartį nuomoja iš Valstybės įmonės
"Regitra".
2005
m. Lietuvos policijos centras organizavo policijos pareigūnams seminarus,
kuriuose suteikė žinių apie narkotines ir psichotropines medžiagas, nagrinėjo
patrulio veiksmų taktiką atliekant transporto priemonių ir asmenų apžiūrą,
ieškant narkotikų bei bendraujant su narkotikus vartojančiais asmenimis. 2006
m. planuojama kartu su Švedijos karalystės ekspertais parengti 15 instruktorių
- viešosios policijos pareigūnų, galinčių vesti mokymus, susijusius su
narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.
Lietuvos policijos generalinis komisaras 2006 m.
sausio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-73 patvirtino Policijos departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. veiklos pagrindinių priemonių
planą, kuriame yra numatyta įgyvendinti šias priemones: apmokyti policijos
pareigūnus atpažinti nuo narkotinių medžiagų apsvaigusius vairuotojus, rengti
atsitiktinį visų transporto priemonių vairuotojų patikrinimą kelyje, ypač
stengtis nustatyti neblaivius ir nuo narkotikų apsvaigusius vairuotojus,
aprūpinti policijos padalinius, kontroliuojančius eismą, apsvaigimo nuo
narkotinių medžiagų nustatymo prietaisais.
Rašte
nurodyta, kad Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų
programos įgyvendinimo priemonėse numatyta įvykdyti priemonę "8.4.1.
aprūpinti policijos įstaigų eismo priežiūros padalinius patruliniais
automobiliais, kompiuteriais, eismo kontrolės priemonėmis, stebėjimo ir kitomis
šiuolaikinėmis technikos priemonėmis (iš viso 140 patrulinių automobilių su visa įranga)", tačiau
Policijos departamentas 2006 m. negali vykdyti šios priemonės, nes nepakanka
skiriamų biudžeto lėšų.
Atkreipiamas dėmesys,
kad daugelis Programos priemonių yra
finansuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, tačiau tvirtinant
Programos įgyvendinimo priemones nebuvo tinkamai įtvirtintos visos priemonės
(lėšos naudojamos išskirtinai Susisiekimo ministerijai pavestų priemonių
vykdymui ir neskirtos nė vienai priemonei, už kurios įvykdymą atsakingas
Policijos departamentas). Neįgyvendinus Programos priemonių, mažai tikėtinas
saugaus eismo padėties gerinimas šalyje. Parengtas Programos priemonių plano
pakeitimo projektas, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus,
Programos priemonės, pavestos vykdyti Policijos departamentui, būtų
finansuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Lietuvos Respublikos Susiekimo ministerija 2006 03 21 raštu Nr.
2-14-1-1183 "Dėl apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir
kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, vairuojančių transporto
priemones" atsakė, kad ypač didelį nerimą Lietuvos keliuose kelia
neblaivūs vairuotojai. 2001-2005 m. laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės
žuvo 421 eismo dalyvis, dar 5433 buvo sužeisti. 2004 m. išaiškinti 27 116
vairuotojai, vairavę transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių
medžiagų, 2005 m. išaiškinti 28 927
tokie vairuotojai, t.y. 6,2 proc. daugiau nei 2004 m. Kai kurios
sveikatos apsaugos įstaigos atsisako atlikti apsvaigimo nuo alkoholio testus,
nors už tai joms yra sumokama.
2005 m. Lietuvoje įvyko 6 790 eismo įvykiai (6,8 proc. daugiau
nei 2004 m.), kurių metu 760 žmonių žuvo ir 8497 buvo sužeisti (atitinkamai 1,1
proc. ir 8,1 proc. daugiau nei 2004 m.).
2005 m. lyginant su 2004 m. pastebimai pablogėjo šie
rodikliai:
1)
eismo įvykių dėl neblaivių lengvųjų automobilių vairuotojų kaltės, kuriuose
žuvo žmonės, padidėjo 20,8 proc.;
2)
įvykių , kurių metu žuvo vaikai, padidėjo 46 proc.;
3)
įvykių dėl neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės, kuriuose žuvo žmonės,
padidėjo 25 proc.;
4)
įvykių dėl neturinčių teisės vairuoti neblaivių asmenų kaltės, kuriuose žuvo
žmonės, padidėjo 54 proc.;
5)
eismo įvykių dėl neturinčių teisės vairuoti neblaivių asmenų kaltės, kuriuose
žuvo žmonės, padidėjo 44,4 proc.
Žuvusiųjų skaičius gerokai išaugo
Klaipėdos (25,4 proc.), Alytaus (35,5 proc.) ir Utenos (52,5 proc.) apskrityse.
Rašte nurodyta, kas išanalizavus eismo įvykių
suvestines galima teigti, kad pagrindinės skaudžių nelaimių priežastys yra
šios:
1)
leistino greičio viršijimas;
2)vairavimas
apsvaigus nuo alkoholio;
3)
vairavimas neturint teisės vairuoti;
4)
saugos diržų nenaudojimas.
Parengta ir patvirtinta Valstybinę
saugaus eismo automobilių keliais 2005 -2010 m. programa, kurios paskirtis -
sudaryti kryptingo ir ilgalaikio saugaus eismo gerinimo sąlygas, numatyti ir
įgyvendinti atitinkamas priemones, padėsiančias sumažinti avaringumą keliuose,
kad eismo sauga keliuose būtų pasiekta ne mažinant žmonių judėjimo laisvę, bet
padarant ją saugesnę.
Programos strateginis tikslas -
siekti iki 2010 metų perpus sumažinti žuvusių eismo įvykiuose skaičių.
Programoje nustatyti aiškūs uždaviniai tikslams įgyvendinti, taip pat
nustatytos konkrečios saugaus eismo gerinimo sritys:
1)
eismo dalyvių elgsena;
2)
kelių infrastruktūros tobulinimas;
3)įstatyminės
bazės tobulinimas.
Įgyvendinant Programą 2005 m. spalio
17 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-454 "Dėl Valstybinės saugaus
eismo automobilių keliais 2005-2010 m. programos Susisiekimo ministerijos 2005 m. įgyvendinamų priemonių ir už
priemonių įgyvendinimą atsakingų vykdytojų sąrašo patvirtinimo" buvo
patvirtintos saugaus eismo gerinimo priemonės (2005 m. gruodžio 29 d. įsakymo
Nr. 3-594 redakcija). Buvo organizuotas 35 tūkst. antgalių alkoholio matavimo
prietaisams bei atšvaitų įsigijimas ir perdavimas Lietuvos policijos Eismo
priežiūros tarnybai. Dalis atšvaitų perduota mokykloms, visuomeninėms
organizacijoms. Už priemonių įgyvendinimą paskirti atsakingi vykdytojai.
Numatyta parengti ir transliuoti socialinius klipus, publikuoti socialinę
reklamą spaudoje. Šalia degalinių numatyta demonstruoti informacinius skydus,
išleisti leidinį, kuriame būtų aiškinama apie alkoholio ir narkotikų įtaka
vairuotojo veiksmams. Buvo organizuota jubiliejinė konferencija "Saugokime
jaunas gyvybes keliuose", savivaldybių konkursas "Saugus eismas- visų
rūpestis" ir Susisiekimo ministerijos seminaras tema "Kartu kurkime
saugesnį eismą".
Siekiant pagerinti bendrą saugaus
eismo situaciją, 2006 m., be jau minėtų priemonių, numatoma įgyvendinti
įvairias saugaus eismo gerinimo švietėjiškas priemones, numatytas Valstybinėje
saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programoje (saugaus eismo
kampanijas prieš greičio pažeidėjus, informacinės saugaus eismo kampanijos,
skatinančios naudotis saugos diržais ir drabužių su šviesą atspindinčiomis medžiagomis dėvėjimą ir kt.
206 05 12 gautas LR Seimo Pirmininkui V.Muntianui
adresuotas ir L. e. Seimo kanclerio
pareigas J.Milieriaus Komisijai persiųstas Lietuvos vaikų draugų asociacijos
(AMADE-Lietuva) laiškas "Dėl nepilnamečių kvaišalų vartojimo
prevencijos", kuriame A.M.A.D.E. -
Lietuva organizacija įsijungdama į narkotikų vartojimo prevencijos stiprinimo
judėjimą siūlo stiprinti pačių nepilnamečių atsakomybę už savo veiksmus ir
poelgius. Siūloma priimti įstatyminę nuostatą, kad pirmą kartą užfiksavus
atvejį, kad nepilnametis yra vartojęs narkotikus, įspėjami nepilnamečio tėvai
(globėjai), antrą kartą užfiksavus, kad nepilnametis vartojo narkotikus ir
alkoholį - atimti jam teisę gauti vairuotojo pažymėjimą iki 21 metų.
A.M.A.D.E.
- Lietuva organizacijos nariai mano, kad, jaunų žmonių subkultūroje
teisė vairuoti automobilį ir turėti vairuotojo pažymėjimą yra labai reikšminga
jų identitetui. Galimybė netekti šios teisės, privers susimąstyti ne vieną
jauną žmogų, nusprendžiant vartoti svaiginamuosius gėrimus ar kitas
svaiginančias medžiagas.
Tyrimu nustatyta, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus
eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2003, Nr. 70-3166)
12 straipsnio 6 dalimi (asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti
transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo esant neblaiviam
arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, o šios
teisės atėmimo laikas baigėsi, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos
atestacijos), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso
(Žin., 1985, Nr. 1-1; 1999, Nr. 101-2906; 2000, Nr. 22-552; 2004, Nr.
25-763) 301 straipsnio 2 dalimi (specialiosios teisės atėmimas,
numatytas sankcijoje už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio
nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, gali būti neskiriamas
tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir
švietėjišką atestaciją institucijų pažyma), 329 straipsniu ir 330 straipsnio 3
dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004
m. sausio 8 d. Nr. nutarimu 20 Dėl Paskaitų kurso apie alkoholio ir narkotikų
žalą žmogaus sveikatai taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 8-183;
133-4814) patvirtino Paskaitų kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus
sveikatai taisykles.
Minėtos Taisyklės numato, kad Sveikatos priežiūros
įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, organizuojantys asmenų mokymą apie
alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, informuoja visuomenę, Vidaus
reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Aplinkos ministerijos valdymo
sričių įstaigas, savivaldybių gydytojus.
Paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą
žmogaus sveikatai privalo išklausyti asmenys, iš kurių pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus teisė vairuoti transporto priemonę, teisė skraidyti
orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių
vadovu, teisė medžioti arba žvejoti, teisė vairuoti upių ir mažuosius laivus
atimta dėl teisės pažeidimo padarymo esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo
narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Šių paskaitų kursą gali išklausyti asmenys, iš
kurių pagal Lietuvos Respublikos įstatymus specialioji teisė gali būti atimta
dėl teisės pažeidimo padarymo esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų,
vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat asmenys, iš kurių pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus specialioji teisė atimta dėl teisės pažeidimo padarymo
esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų
medžiagų, tačiau dar nėra pasibaigęs specialiosios teisės atėmimo laikas.
Narkomanijos prevencijos
komisija 2006 02 06 Nr. 293-S- 7
"Dėl informacijos pateikimo" kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą
prašydama pateikti informaciją, kiek
asmenų, kurie privalo išklausyti paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų
žalą žmogaus sveikatai 2004 ir 2005 m.
lankė bei baigė kursus ir gavo sveikatos žinių pažymėjimus Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka ir iš kurių pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
teisė vairuoti transporto priemonę, teisė skraidyti orlaivio įgulos nariu,
atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisė medžioti
arba žvejoti, teisė vairuoti upių ir mažuosius laivus atimta dėl teisės
pažeidimo padarymo esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar
kitų svaigiųjų medžiagų. Kartu paprašė pateikti informaciją kiek kartų 2005 m.
Sveikatos apsaugos ministerija arba jos
įgaliota institucija tikrino mokymo procesą ir kokybę.
Sveikatos apsaugos
ministras 2006 02 24 raštu Nr. 10-(11.1-19)-995
"Dėl informacijos pateikimo" informavo, kad 2004 m. mokymo kursus
apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai baigė 6 273 asmenys, 2005 m.
- 7 365 asmenys.
Visuomenės sveikatos ugdymo centras,
vadovaudamasis Paskaitų kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus
sveikatai taisyklėmis bei Sertifikatų teikti privalomojo sveikatos mokymo
paslaugas išdavimo, perregistravimo, jų galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir
atnaujinimo tvarka, 2004-2005 m. išdavė fiziniams asmenims 185 sertifikatus,
suteikiančius teisę užsiimti privalomuoju sveikatos mokymu apie alkoholio ir
narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
Juridiniams asmenims, siekiantiems
verstis privalomojo sveikatos mokymo paslaugų teikimu, licencijas išduoda
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos
ministerijos. Iš 56 juridinių asmenų, licencijuotų privalomam sveikatos
mokymui, mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai paslaugas
gali teikti 34 privalomajam sveikatos mokymui licencijuoti juridiniai asmenys.
Privalomojo sveikatos mokymo apie
alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai organizavimą ir kokybę
kontroliuoja Visuomenės sveikatos ugdymo centras. Įgyvendinant Visuomenės
sveikatos ugdymo centro 2005 m. veiklos plano 2.6 priemonę (gerinti privalomojo
sveikatos mokymo kokybę), 2005 m. Visuomenės sveikatos ugdymo centras patikrino
4 įstaigas teikiančias privalomojo sveikatos mokymo apie alkoholio ir narkotikų
žalą žmogaus sveikatai paslaugas.
Susipažinus su LR susisiekimo
ministerijos Saugaus eismo komisijos
posėdžio protokolais (2005 08 05 Nr. SK -1 ir 2006 01 25 Nr. SK-1) matyti, kad
Saugaus eismo komisija 2005 m. nagrinėjo
Saugaus eismo komisijos 2004 m. gruodžio 21 d. posėdžio nutarimų
vykdymo, Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 m. programos
įgyvendinimo 2005 m. ir apskričių
viršininkų administracijų bei savivaldybių veiklą gerinant saugų eismą
klausimus. Taip pat buvo nagrinėjamas Kelių eismo taisyklių pakeitimų klausimas.
Svarstyta saugaus eismo situacija Lietuvoje 2005 m. komisija pažymėjo, kad
eismo įvykių kitimo dinamikai didelės įtakos turėjo spartus transporto
priemonių bei eismo intensyvumo augimas. 2005 m. registruotų transporto
priemonių skaičius išaugo 9,5 proc. ir pasiekė didžiausią transporto priemonių
skaičių (1 789 657) per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Eismo
intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose 2005 m. išaugo apie 8 proc. Konstatuota, kad nepavyko sumažinti
žuvusiųjų skaičiaus.
Didžiausios įtakos tam turėjo:
1.
Neblaivūs vairuotojai. 2005 m. dėl jų kaltės padarytų eismo įvykių
skaičius išaugo 7,1 proc.
2.
Neturintys teisės vairuoti transporto priemonės vairuotojai. Dėl jų
kaltės padarytų eismo įvykių skaičius išaugo 10,1 proc.
3.
Nesinaudojimas saugos diržais. 2005 m. žuvusiųjų skaičius išaugo tik
vienoje eismo dalyvių grupėje t. y. keleiviai. Žuvusių keleivių skaičius išaugo
15 proc.
4.
Leistino greičio viršijimas.
Saugaus eismo komisija,
atsižvelgdama į avaringumo statistinius duomenis bei įgyvendinant Valstybinės
saugaus eismo automobilių keliais 20052010 m. programos priemones, nutarė efektyvinti eismo dalyvių kontrolę tose vietose, kur fiksuojami
mirtini eismo įvykiai, susiję su reikalavimo prisisegti saugos diržus
nepaisymu, greičio viršijimu, vairavimu esant apsvaigusiam nuo alkoholio ar
narkotinių medžiagų konstatavo kad:
1.Nepakankama
eismo dalyvių kontrolė.
2.Nepakankama
transporto priemonių techninės būklės kontrolė.
3.Nepakankamas vairuotojų mokymas bei eismo dalyvių
švietimas. (Moksleivius mokyti saugaus
eismo pagrindų. Pagerinti vairuotojų rengimo kokybę, tobulinti vairuotojų
mokymo ir egzaminavimo procesus. Papildyti Saugaus eismo automobilių keliais
įstatymo 12 straipsnį punktu ir išdėstyti jį taip: Asmeniui, pirmą kartą
gaunančiam vairuotojo pažymėjimą, pažymėjimas būtų išduodamas 2 metų bandomajam
laikotarpiui. Šiam laikotarpiui pasibaigus Kelių eismo taisyklių pažeidėjams
vairuotojo pažymėjimas turi būti išduotas po atitinkamų egzaminų ir vėl tik 2
metams, o nepadariusiems pažeidimų pagal nustatytą tvarką.).
4.
Didelis juodųjų dėmių skaičius magistraliniuose ir krašto keliuose. (Prieš
įdiegiant kelių projektus būtina atlikti kelių saugaus eismo auditą, kurį
turėtų atlikti nepriklausomi ekspertai. Siekiant sumažinti eismo įvykių dėl
kelio būklės skaičių būtina atlikti esamų kelių saugaus eismo auditą.
5. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba
apsvaigusiems nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. (nutarta: pakeisti ATPK 126
straipsnį, diferencijuojant ir sugriežtinant atsakomybę vairuotojams, kurie
vairavo C, CE, C1, C1E, D, DE, D1, D1E ir T kategorijų transporto priemones ir
traktorius bei kitokias savaeiges mašinas būdami neblaivūs arba apsvaigę nuo
narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Pakeisti ATPK 127 straipsnio 3
dalį, sugriežtinant atsakomybę vairuotojams, kurie, būdami neblaivūs arba
apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, padarė Kelių eismo
taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų kūno sužalojimą arba nulėmusį transporto
priemonių ar kitokio turto sugadinimą. Pakeisti ATPK 129 straipsnį
sugriežtinant atsakomybę asmenims, kurie, neturėdami teisės vairuoti transporto
priemones, vairavo transporto priemones būdami neblaivūs arba apsvaigę nuo
narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų ir numatant, kad už šį pažeidimą
gali būti taikomas administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų. Tokias bylas
nagrinėtų ne policija, o apylinkės teismo teisėjas. Papildyti ATPK 1303
straipsniu, kuriame numatyti atsakomybę už pakartotinį transporto priemonės
vairavimą, būdami neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų
svaigiųjų medžiagų. Už šį pažeidimą numatyti administracinį areštą ir
transporto priemonės konfiskavimą. Bylas nagrinėtų teismai. Papildyti ATPK
nuostata, kuria remiantis asmenims, neturėjusiems teisės vairuoti transporto
priemones ir vairavusiems transporto priemones būnant neblaiviems arba
apsvaigusiems nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, nebūtų suteikta
galimybė tam tikrą laikotarpį įgyti teisę vairuoti transporto priemones.
Papildyti ATPK 131 straipsnį 6 dalimi, kurioje būtų numatyta atsakomybė už
dviračių ir mopedų vairavimą, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų,
vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Papildyti ATPK 269 straipsnį 10 dalimi,
numatant, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, apsvaigusiam
nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų policijos pareigūnai turi
teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pakeisti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintą Transporto
priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos
nustatymo tvarką, numatant galimybę policijos pareigūnams nemokamai bet kuriuo
paros metu pristatyti asmenis į sveikatos priežiūros įstaigas neblaivumui
(girtumui) nustatyti visų miestų (rajonų) savivaldybių centruose. Organizuoti
specialius policijos reidus, kurių metu būtų tikrinamas visų arba pasirinktų
vairuotojų blaivumas, apsvaigimas nuo svaigiųjų medžiagų. Visuomenės
informavimo priemonėms teikti informaciją apie vairavimo esant neblaiviam arba
apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų žalą ir pasekmes.
Numatyti lėšų policijos įstaigoms naujiems alkoholio kiekio ir apsvaigimo
būklės nustatymo matuokliams įsigyti).
6. Nustatyto greičio nesilaikymas arba
saugaus greičio nepasirinkimas.
7.
Nepatenkinama transporto priemonių techninė būklė.
8.
Nesinaudojimas saugos diržais.
9.
Elementarios vairavimo kultūros nesilaikymas, nepakankama vairavimo praktikos
stoka.
10.
Kelių infrastruktūros elementų stoka ir kitos problemos.
11.
Motociklų, mopedų vairuotojų, dviratininkų, pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių
daromi pažeidimai.
12.
Vairavimo ir poilsio režimo tvarkos nesilaikymas.
13.
Eismo priežiūros funkcijas vykdančių padalinių veiklos problemos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtintos
Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2005 - 2010 metų programos
vykdytojai - Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo
ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie
Susisiekimo ministerijos, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie
Susisiekimo ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos, apskričių viršininkai, savivaldybės, kitos valstybės
valdymo institucijos, mokslo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Už
Programos koordinavimą atsakinga Saugaus eismo komisija, kurios pirmininkas -
Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Susisiekimo
ministerijos 2006 03 21 rašte Nr. 2-14-1-1183 nurodyta, kas išanalizavus
eismo įvykių suvestines galima teigti, kad pagrindinės skaudžių nelaimių
priežastys yra šios:
1) leistino greičio viršijimas;
2)vairavimas apsvaigus nuo alkoholio;
3) vairavimas neturint teisės vairuoti;
4) saugos diržų nenaudojimas.
Tyrimu nustatyta, kad daugelis
Programos priemonių yra finansuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos
lėšų, tačiau, tvirtinant Programos įgyvendinimo priemones nebuvo tinkamai
įtvirtintos visos priemonės (lėšos naudojamos išskirtinai Susisiekimo
ministerijai pavestų priemonių vykdymui ir neskirtos nė vienai priemonei, už
kurios įvykdymą atsakingas Policijos departamentas). Lietuvos policijos eismo
priežiūros tarnyba nuosavybės teisėmis neturi nė vieno patrulinio automobilio
su visa įranga (šiuolaikinėmis eismo kontrolės ir kitomis technikos
priemonėmis). Laikinai tokį automobilį pagal sutartį nuomoja iš Valstybės
įmonės "Regitra".
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant
Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų
programos įgyvendinimo 2006 m. priemonių projektą, Narkotikų kontrolės departamentas prie LRV, atsakydamas į Seimo
Narkomanijos prevencijos komisijos 2005 06 10 raštu Nr. 293-S-140 pateiktus
klausimus, informavo, kad Susisiekimo ministerijos siūlyta priemonė "1.20
rengti saugaus eismo kompanijas prieš neblaivius ir nuo narkotikų apsvaigusius
vairuotojus", kuriai buvo numatyti 620 tūkst. litų, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759 patvirtintą Saugaus eismo automobilių
keliais 2005-2010 m. programą (Žin., 2005, Nr. 84-3117), todėl šios priemonės
Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų
programos įgyvendinimo 2006 m. priemonių projekte atsisakyta.
Nustatyta, kad 2004 m. - 6 273
asmenys, o 2005 m. - 7 365 asmenys
baigė mokymo kursus pagal patvirtintas "Dėl Paskaitų kurso apie alkoholio
ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai taisykles" apie alkoholio ir narkotikų
žalą žmogaus sveikatai, iš kurių pagal
įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo
padarymo esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų
svaigiųjų medžiagų. Tačiau, Susisiekimo ministerijos duomenimis, kai kurios
sveikatos apsaugos įstaigos atsisako atlikti apsvaigimo nuo alkoholio testus,
nors už tai joms yra sumokama. Palyginus su 2004 metais, 2005 metais išaiškinta
mažiau vairuotojų, vairavusių
transporto priemones apsvaigus nuo narkotikų arba vaistų ar kitų
svaigiųjų medžiagų.
2004 m. statistika rodo, kad vis daugiau vairuotojų
vairuoja transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių
medžiagų (13,8 procento daugiau nei
2003 metais). Dėl eismo įvykių priežasčių ir veiksmų, gerinančių saugaus eismo
būklę pažymėta, kad "vis didesnį nerimą kelia eismo įvykiai dėl narkotikų
ir kai kurių medikamentų vartojimo. Tik specialiai apmokyti pareigūnai gali
atpažinti vairuotojus, apsvaigusius nuo narkotinių medžiagų."
Vykdant Valstybinę saugaus eismo automobilių
keliais 2005 2010 metų programą, Susisiekimo ministerijos įgyvendinamoms priemonėms 2006 metams
numatyta skirti 120 tūkst. litų.
Tačiau, Policijos departamentui įvykdyti Programos
priemonę 8.4.1. aprūpinti policijos įstaigų eismo priežiūros padalinius
patruliniais automobiliais, kompiuteriais, eismo kontrolės priemonėmis,
stebėjimo ir kitomis šiuolaikinėmis technikos priemonėmis( iš viso 140
patrulinių automobilių su visa įranga) lėšos neskirtos.
Darytina išvada :
1. Iki šiol vykdytos saugaus eismo kompanijos prieš
neblaivius ir nuo narkotinių medžiagų apsvaigusius vairuotojus buvo neefektyvios, nors nustatytos
skaudžių nelaimių priežastis: leistino
greičio viršijimas; vairavimas apsvaigus nuo alkoholio; vairavimas neturint
teisės vairuoti; saugos diržų nenaudojimas. Lyginant su 2004 m.
pastebimai pablogėjo situacija Lietuvos
keliuose: 2005 metais įvyko 8 497 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 760 žmonių, t.y. vidutiniškai 2 žūtys per dieną ir 23 sužaloti asmenys.
2. 2004 metais Lietuvoje išaiškinti 139
vairuotojai, vairavę transporto priemones apsvaigę nuo narkotikų arba vaistų ar
kitų svaigiųjų medžiagų, 2005 metais išaiškinti tik 105 vairuotojai, vairavę transporto priemones apsvaigę nuo
narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų dalinai dėl to, kad nes Policijos departamentui vykdant Valstybinę
saugaus eismo automobilių keliais 2005 2010 metų programą, nepakankamai skirta lėšų programos
priemonėms įgyvendinti ir neatsižvelgta į esantį 1 789 657 transporto priemonių
skaičių. 2006 metais paskirstant 43
mln. 705 tūkst. 200 litų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo
lėšų rezervo valstybės reikmėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 05 02
nutarimu Nr. 394 Dėl 2006 metų kelių priežiūros ir plėtros programos
finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti
paskirstymo (V.Ž., Nr. 50-1815) Policijos departamentui prie Vidaus reikalų
ministerijos, saugaus eismo automobilių keliuose kontrolės priemonėms įsigyti
numatė tik 100 tūkst. litų, nors
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba nuosavybės teisėmis neturi nė vieno
patrulinio automobilio su visa įranga.
3.
Vykdant Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005 2010 metų
programą, būtina skubiai aprūpinti
policijos įstaigų eismo priežiūros padalinius patruliniais automobiliais,
kompiuteriais, eismo kontrolės priemonėmis, stebėjimo ir kitomis šiuolaikinėmis
technikos priemonėmis bei sudaryti galimybę
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos tinkamomis
priemonėmis išaiškinti eismo taisyklių pažeidėjus ir vairuotojus,
vairavusius transporto priemones
apsvaigus nuo alkoholio arba nuo
narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Narkomanijos prevencijos komisija nutaria:
Atkreipti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad:
1) nepakankamai vykdoma Lietuvos keliuose eismo dalyvių kontrolė;
2) nepakankamai
vykdoma eismo priežiūros funkcijas
vykdančių padalinių veiklos kontrolė;
3) nepakankamas eismo priežiūros funkcijas
vykdančių padalinių materialinis aprūpinimas.
Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.Skubiai imtis įvairių saugaus eismo gerinimo priemonių, kad sumažinti sužalotų ir
žuvusiųjų asmenų skaičių.
2. Sugriežtinti atsakomybę asmenų, vairavusių transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir
kitų psichiką veikiančių medžiagų.
3. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu
Nr. 452 Dėl transporto priemones
vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo
taisyklių patvirtinimo (V.Ž., 2006, Nr. 56 2000) patvirtintas Transporto
priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, numatant
privalomą eismo įvykių dalyvių patikrinimą neblaivumui arba apsvaigimui
nustatyti bei sudarant galimybę policijos pareigūnams transporto
priemonės vairuotojo medicininę apžiūrą policijos įstaigos siuntimu atlikti
medicinos įstaigose neatlygintinai .
4. Sugriežtinti eismo priežiūros funkcijas
vykdančių padalinių veiklos kontrolę.
5. Parengti įstatymo pataisas dėl vairuotojo
pažymėjimo išdavimo apribojimo asmenims
iki 21 metų amžiaus, jei šie asmenys iki 18 metų buvo sulaikyti pakartotinai vartoję alkoholį,
narkotine, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
DĖL PROJEKTO "VEIKSMINGA IR KOORDINUOTA PAGALBA STIPRINANT JAUNŲ
ŽMONIŲ SVEIKATĄ IR JOS RAIDĄ LIETUVOJE"
2005 m. gruodžio 19 d. Sveikatos
apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, Valstybinės visuomenės sveikatos
priežiūros tarnybos prie SAM direktorius Vytautas Bakasėnas ir Jungtinių tautų
vystymo programos įgaliotoji atstovė Cihan Sultanoglu pasirašė "Parama
veiksmingam ir koordinuotam jaunų žmonių sveikatos ir raidos stiprinimui
Lietuvoje" projektą, kuris bus vykdomas 2006 metais. Projekto bendras
biudžetas 80,000 JAV dolerių (Iš jų: JTVP - 45,000 JAV dolerių, 10,000 JAV
dolerių - Jungtinių Tautų gyventojų
fondas (UNFPA) ir 25,000 JAV dolerių - Sveikatos apsaugos ministerija).
Projekto įgyvendinančios institucijos: Jungtinių Tautų vykdančioji institucija
- Jungtinių Tautų vystymo programos biuras Lietuvoje, Nacionalinė vykdančioji
institucija - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
Įgyvendinančioji institucija - Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros
tarnyba prie SAM.
Komisija gavo 2006 02 09
B.Ulevičiaus ir kitų (24 asmenų), 2006 02 21 A. Šalaševičiaus ir kitų (25
asmenų), 2006 02 21 Albinos
Minkevičienės ir kt. asmenų (16 parašų), 2006 02 21 Alytaus dekanato Šeimos
centro vadovės Ritos Kaupinienės, 2006 03 01 Astos Krikščionaitienės ir kitų
(55 asmenų) pasirašytus laiškus dėl projekto "Veiksminga ir koordinuota
pagalba stiprinant jaunų žmonių sveikatą ir jos raidą Lietuvoje"
(toliau-Projektas), kuriuose prašoma įvertinti Projekte vaiko teises, tėvų
teises dalyvauti auklėjant savo vaikus bei
žinoti apie jų vaikų sveikatos būklę bei pokyčius, narkotikų vartojimo
prevencijos, narkotikų užkardymo požiūriu ir sustabdyti Projekto vykdymą.
Laiškuose atkreipiamas dėmesys į "šiuos nepriimtinus projekto"
aspektus:
1.Projektas ydingas tuo, kad
jame išskirtinis dėmesys bus kreipiamas į intraveninių narkotikų vartotojus,
seksualinių paslaugų teikėjus bei homoseksualus, iš kurių didelę programos dalį
sudarys nepilnamečiai, kadangi projektas yra skirtas 15-25 m. amžiaus grupei.
Jiems visiems bus siūlomos "mobilios paslaugos", t.y. keičiami
švirkštai, dalinamas metadonas bei prezervatyvą. Tai yra sunkiai suvokiama
žvelgiant ir grynai iš pedagoginės pusės."
"Dar labiau nesuvokiama
tampa pagalba nepilnamečiams seksualinių paslaugų teikėjams. Kaip patirtis
rodo, dauguma nepilnamečių į prostituciją įtraukiama prievarta arba apgaule,
jie dažnai prievarta yra paverčiami ir narkotikų vartotojais. Nejaugi užuot
jiems padėjus bus siūlomos tik mobilios paslaugos, o ne reali pagalba, padedant
sugrįžti į visuomenę? Taip pat lieka neaišku, kokiais kriterijais remdamiesi
mobilių paslaugų teikėjai atrinks jų "pagalbos" reikalingus homoseksualius
nepilnamečius? Telieka retoriškai klausti, ar tokia intervencija brendimo metu
neturės įtakos paauglių seksualinės orientacijos ir tapatybės formavimuisi? Tad
projekto kontekstas labiau panašėja į pedagoginį eksperimentą nei į tikrą
rūpestį vaikais."
2. "Mobilios
paslaugos" tėra atsakomybės atsikratymas, užuot visas pastangas sutelkus į
rimtas, tikrai prevencines programas bei veiksmingų pagalbos centrų kūrimą.
3.Susidaro įspūdis, jog
projektas labiau pelningas kai kuriems asmenims, nei reikalingas jaunimui.
"Rimta" prevencinė programa galima laikyti tą, kuri lytiškumo
klausimus ir priklausomybių pavojus pristatys žmogaus asmens orumo bei laiko
išmėgintų vertybių (asmens tarpusavio pagarbos, šeimyninės ištikimybės,
visuomeninės ir šeimyninės atsakomybės) šviesoje, nenuslepiant visų ankstyvo
seksualinio gyvenimo, seksualinės neištikimybės šeimoje bei kvaišalų vartojimo
pasekmių. Veiksmingi pagalbos centrai
visas pajėgas sutelks į psichologinę ir kitokią pagalbą, būtina norintiems
atsikratyti žalingų priklausomybių.
4. Dėl Projekto vykdytojų
"konfidencialumo" sampratos. Neinformavus tėvų apie jų nepilnamečių
vaikų abortus, kontraceptinių priemonių ar narkotinių medžiagų vartojimą,
atimtų tėvų ir vaikų santykių tvirtėjimo galimybę ne tik džiaugsmuose, bet ir
skausminguose gyvenimo išmėginimuose. Tėvams bus nežinomos staiga pasikeitusio
jų nepilnamečio elgesio bei savijautos
priežastys, kurios (atsiradusios dėl narkotikų vartojimo ar poabortinio
sindromo ir kt.) gali būti
interpretuojamos klaidingai ir vesti į vis didesnį santykių atšalimą. Toks
požiūris, jų manymu, į tėvų vaidmenį
savo vaikų auklėjime labai neramina, nes pažeidžia Vaiko teisių konvencijos 5
str. bei nacionalinės teisės aktus. Konfidencialumas pateisinimas tik tuomet,
kai šeima asociali arba esama įrodymų, kad vaikai šeimoje patiria smurtą.
5. Projektas tėra ES
ligi šiol plačiau nevykdytas eksperimentas, o ne patirtimi paremta
programa. C (C.Sultanoglu, Jungtinių Tautų vystymo programos atstovės projekto
pasirašymo proga Sveikatos apsaugos ministerijoje pasakyti žodžiai:
"Džiaugiuosi, kad Lietuva pirmoji taps jaunimui palankių paslaugų puikaus
įgyvendinimo pavyzdžiu kitoms Europos šalims")
6. Projektas pretenduoja
pateikti mokomąją medžiagą ir numato galimybes projekto patirtį perkelti į
įstatyminį ar mokymo programų lygmenį, taip paliesdamas visą Lietuvos švietimo
sistemą ir ją besinaudojančius Lietuvos vaikus ir paauglius. Taip būtų
pažeistos tėvų mokesčių mokėtojų
teisės. Teigiama, kad paisant paauglių (ypač priklausančių rizikos grupei paauglių)
norų , bet ne tikrųjų interesų, Lietuvos visuomenės integralumas bus sužalotas
gyvybiškai svarbiame šeimos lygmenyje.
Laiške atkreipiamas dėmesys,
kad 2003 - 2005 metais Lietuvoje startavęs projektas "Jaunimui palankios
paslaugos Lietuvoje" buvo sutiktas su ypač dideliu tėvų pasipriešinimu ir
iš planuotų šešių savivaldybių rengėjai
galėjo apibendrinti tik dviejų savivaldybių patirtį. O 2005 12 19 pasirašytas
Projektas visuomenei buvo pateiktas tik anglų kalba.
Seimo Narkomanijos prevencijos
komisija 2006 02 07 posėdyje aptarė 2005 m. gruodžio 19 d. pasirašyto
projekto "Parama veiksmingam ir koordinuotam jaunų žmonių sveikatos ir
raidos stiprinimui Lietuvoje", kuris bus vykdomas 2006 metais, klausimą.
Nutarta kreiptis į Sveikatos apsaugos
ministrą Žilviną Padaigą dėl informacijos apie projektą, pasirašytą 2005 12
19 su
Jungtinių tautų vystymo programos įgaliota atstove Cihan Sultanoglu.
Sveikatos apsaugos ministerija
2006 03 07 raštu Nr. 10-111.1-191-1157 "Dėl informacijos pateikimo"
pateikė "Parama veiksmingam ir koordinuotam jaunų žmonių sveikatos ir
raidos stiprinimui Lietuvoje" projekto 1 egzempliorių lietuvių kalba (17
lapų).
Nustatyta, kad projektas skirtas stiprinti jaunų
žmonių sveikatą ir raidą Lietuvoje, gerinant veiksmingas ir koordinuotas
socialines, sveikatos ir sveikatos ugdymo paslaugas, atitinkančias jaunimo poreikius. Projektu siekiama ugdyti vietos
bendruomenės specialistų gebėjimus, reikalingus dirbant su paaugliais, parengti tęstinio specialistų mokymo įgyvendinimo priemones ir skatinti
aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą jaunų žmonių sveikatos politikos kūrime.
Projekto trukmė 2006 metai. Projekto pabaiga 2006 metų gruodis. Bendras biudžetas - 80,000 JAV dolerių.
Skiriamos lėšos: JTVP - 45,000 JAV dolerių, Jungtinių Tautų gyventojų fondas (
UNFPA) 10,000 JAV dolerių, SAM - 75,000 litas ( 25,000 JAV dolerių, išlaidų
pasidalijimo susitarimas).
Pagal JTVP bendradarbiavimo su
Lietuva šalies programą planuojamas
rezultatas - išugdyti projekte dalyvaujančių
institucijų specialistų vadovavimo gebėjimus, reikalingus veiksmingam
ŽIV/AIDS epidemijos plitimo atsakui.
Projektą įgyvendinančios
institucijos: Jungtinių Tautų vykdančioji institucija - Jungtinių Tautų vystymo
programos biuras Lietuvoje; Nacionalinė vykdančioji institucija - Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija; Įgyvendinančioji institucija -
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM.
Projekto tikslinė grupė -
sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, dirbantys su jaunimu, kurių amžius
-15-24 metai, apimant ir ypač pažeidžiamas jaunimo grupes (tokias, kaip
intraveninių narkotikų vartotojai, komercinio sekso darbuotojai, vyrai,
turintys lytinių santykių su vyrais, gatvės jaunimas bei jaunuoliai įkalinimo
įstaigose).
Nurodyta, kad pagrindinio
projekto tikslo bus siekiama įgyvendinant šiuos tris strateginius komponentus:
1) paslaugų teikėjų gebėjimų stiprinimas; 2) nuoseklios specialistų mokymo apie
jaunimo sveikatą sistemos parengimas; 3) aktyvaus ir tiesioginio jaunimo
dalyvavimo, rengiant bei vykdant intervencijas jaunimo sveikatos temomis,
skatinimas.
Susitarime nurodyti projekto
strateginiai komponentai: paslaugų teikėjų gebėjimų stiprinimas, nuoseklios
specialistų mokymo apie jaunimo sveikatą sistemos parengimas, aktyvaus ir
tiesioginio jaunimo dalyvavimo, rengiant bei vykdant intervencijas jaunimo
sveikatos temomis, skatinimas).
Pvz., numatoma veikla:
sveikatos priežiūros specialistų mokymas paauglių sveikatos ir paaugliams
palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityse; naujų PSO Orientacinės paauglių
sveikatos programos sveikatos priežiūros specialistams dalių vertinimas,
adaptavimas bei įtraukimas į 7 adaptuotų dalių komplektą; dviejų jaunimo
sveikatos centrų Utenos ir Akmenės rajonuose veiklos vertinimas; jaunimo mokymas dirbti bendraamžių švietėjais
įvairiomis sveikatos temomis. Remiantis leidiniu "Bendraamžių švietėjų
knyga. Jaunimo sveikata" (skirta bendraamžių švietėjams, parengta ne kaip
projekto "Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje) dalis, bet įgyvendinant
UNFPA veiklą Lietuvoje, 2005 metais), bus surengti 2 mokymo seminarai bei
vasaros stovykla. Bendraamžių švietėjų mokymas apims 12 temų: vystymasis
paauglystėje, jausmai, lyčių vaidmenys ir stereotipai, spendimų priėmimas,
santykiai, lytiškumas, kontraceptija, lytiškai plintančių infekcijų prevencija,
ŽIV/AIDS prevencija, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija, sveika mityba
ir prievartos prevencija. Taip bus patikrinta mokymo priemonė bei išmokyta 30
bendraamžių švietėjų ir kt.).
Apibendrinus informaciją,
susijusią su pasirašytu Projektu, nustatyta, kad Projektas skirtas stiprinti
jaunų žmonių sveikatą ir raidą Lietuvoje, gerinant veiksmingas ir koordinuotas
socialines, sveikatos ugdymo paslaugas, atitinkančias jaunimo poreikius.
Projektu siekiama ugdyti vietos bendruomenės specialistų gebėjimus, reikalingus
dirbant su paaugliais, parengti tęstinio specialistų mokymo įgyvendinimo
priemones bei skatinti aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą jaunų žmonių sveikatos
politikos kūrime.
Projekto metu numatoma
išbandyti naujos adaptuotos PSO Orientacinės paauglių sveikatos programos dalis.
Tikėtinas šio projekto
rezultatas - pagerintos sveiko jaunų žmonių vystymosi ir sveikatos apsaugos
sąlygos Lietuvoje, sukuriant tęstinę įgūdžių ugdymo sistemą sveikatos
priežiūros specialistams, dirbantiems su jaunimu ir jaunimui: išugdyti
valstybinėse bei savivaldybių institucijose dirbančių specialistų gebėjimai
naudoti jaunimo sveikatos bendraamžių
švietimo metodus, dirbti su paauglių sveikatos problemomis bei teikti mobilias
paslaugas ypač ŽIV/AIDS pažeidžiamam jaunimui; sustiprintas jaunimo dalyvavimas jaunų žmonių sveikatos politikos
kūrime. Pasirašytas Projektas buvo pateiktas visuomenei anglų kalba ir dėl to
daugeliui nemokančių anglų kalbos tapo neprieinamas detaliam nagrinėjimui.
Apibendrinus
pareiškėjų išdėstytus teiginius, konstatuotina, jog nuogąstaujama, kad nėra
tinkamai ginami vaiko ir šeimos interesai, paisant paauglių (ypač priklausančių
rizikos grupei paauglių) norų, bet ne tikrųjų interesų; kad Lietuvos visuomenės
integralumas bus sužalotas gyvybiškai svarbiame šeimos lygmenyje, palies visą
Lietuvos švietimo sistemą, pažeis tėvų ir mokesčių mokėtojų teises. Išskirtinis
dėmesys bus kreipiamas į intraveninių narkotikų vartotojus, seksualinių
paslaugų teikėjus bei homoseksualus. Jiems visiems bus siūlomos "mobilios
paslaugos", t.y. keičiami švirkštai, dalinamas metadonas bei
prezervatyvai. Atkreipiamas dėmesys, kad didelę programos dalį sudarys
nepilnamečiai, kadangi projektas skirtas 15-25 m. amžiaus grupei.
Nuogąstaujama, kad pagal projekto vykdytojų " konfidencialumo"
samprata, tėvai nebus informuojami apie jų nepilnamečių vaikų abortus,
kontraceptinių priemonių ar narkotinių medžiagų vartojimą. Toks požiūris, jų
manymu, į tėvų vaidmenį savo vaikų
auklėjime labai neramina, nes pažeidžia Vaiko teisių konvencijos 5 str. bei
nacionalinės teisės aktus, tuo pačiu atima tėvų ir vaikų santykių tvirtėjimo
galimybę ne tik džiaugsminguose, bet ir skausminguose gyvenimo išmėginimuose
ir tėvams lieka nežinomos staiga pasikeitusio jų nepilnamečio vaiko
elgesio bei savijautos priežastys, kurios galėjo atsirasti dėl narkotikų
vartojimo ar po-abortinio sindromo ir kt. Konfidencialumo laikymasis
pateisinamas tik tuomet, kai šeima asociali arba esama įrodymų, kad vaikai
patiria smurtą.
Pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių
konvenciją vaiku laikomas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą
įstatymą jo pilnametystė nepripažįstama ankščiau. Ši Konvencija numato
pagrindines pareigas valstybei, kuri ratifikavo Konvenciją. Be to, vaiko
teises, jo interesų apsaugą ir pirmumą Lietuvoje užtikrina Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti įstatymai.
Tėvams arba atitinkamais atvejais globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už
vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Valstybė globoja šeimas, auginančias ir
auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia jiems paramą.
Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatos draudžia žeminti asmens orumą,
garantuoja jo neliečiamumą. Vadinasi, šios nuostatos garantuoja vaiko apsaugą
nuo bet kokių išnaudojimo formų, darančių žalą jo gerovei. Baudžiamajame
kodekse numatyta atsakomybė už nepilnamečių įtraukimą į nusikalstamą veiką ar
girtavimą, sąvadavimą, pornografinių daiktų gaminimą ir platinimą, už smurtą ir
žiaurumą propaguojančių kūrinių gaminimą arba platinimą.
Tačiau, 1998 m. lapkričio 24
d. Jungtinių tautų Vaiko teisių komitetas priėmęs ir 2000 m. spalio 9 d., 2001
m. sausio 17 d. išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos įžanginę ataskaitą,
atsižvelgdamas Lietuvos nevyriausybinių organizacijų komentarą, pateikė išvadas
ir rekomendacijas dėl JT vaiko teisių
konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje.
Komitetas reiškia didelį
susirūpinimą dėl vis augančio skaičiaus vaikų, netenkančių tėvų globos, kadangi
nuolat didėja socialiai nepalankių šeimų skaičius. Komitetui susirūpinimą kelią
ir tai, kad didelis skaičius tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinami
institucijose, daugiausia dėl to, kad vaikai, gyvenantys socialiai
pažeidžiamose šeimose arba šeimose, turinčiose labai mažas pajamas, negali
gauti tinkamos pagalbos, nes trūksta alternatyvios globos, o taip pat
nepakankama socialinė parama.
Be to, Komitetas ragina
šalį-narę skirti pakankamus išteklius ir paruošti išsamią sveikatos politiką
bei programas, kuriomis būtų siekiama pagerinti vaikų sveikatos būklę,
įskaitant ir priemones, užtikrinančias vaikams sveikatą ir saugią aplinką.Turi
būti imtasi visų reikalingų priemonių, kuriomis būtų skatinama nelaimingų
atsitikimų, savižudybių prevencija ir kt.
Komiteto išvados pateiktos ir dėl vaikų švietimo, laisvalaikio ir kultūros, specialios apsaugos
priemonių, paauglių sveikatos ir gyvenimo kokybės vertinimo, gatvėse gyvenančių
vaikų, vaikų grobimo ir komercinio seksualinio išnaudojimo klausimais
ir raginimus imtis visų būtinų priemonių, kad visiems Lietuvoje
gyvenantiems vaikams būtų sudarytos sąlygos vystytis, kad gautų tinkamą
psichologinę pagalbą ir sugrįžtų į savo šeimas ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad
Projekto metu numatoma išbandyti naujos adaptuotos PSO Orientacinės paauglių
sveikatos programos dalis ir į tai, kad Projekte numatyta tikslinė grupė - sveikatos priežiūros
paslaugų teikėjai, dirbantys su jaunimu, kurių amžius 15- 24 metai, būtinos
ekspertų išvados dėl Projekto atitikimo Lietuvos sveikatos programai ir
Valstybei švietimo strategijai, patvirtintai
2003 2012 metams bei Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijai.
NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):
Atsižvelgiant į tai, kad
Projekto metu numatoma išbandyti naujos adaptuotos PSO Orientacinės paauglių
sveikatos programos dalis ir į tai, kad Projekte numatyta tikslinė grupė - sveikatos priežiūros
paslaugų teikėjai, dirbantys su jaunimu, kurių amžius 15- 24 metai, būtinos
ekspertų išvados dėl Projekto atitikimo Lietuvos sveikatos programai ir
Valstybei švietimo strategijai, patvirtintai
2003 2012 metams bei Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijai:
1. Prašyti Nacionalinę
Sveikatos Tarybą pateikti ekspertų išvadas dėl 2005 m. gruodžio 19 d. Sveikatos
apsaugos ministro Žilvino Padaigos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros
tarnybos prie SAM direktoriaus Vytauto Bakasėno pasirašyto projekto su
Jungtinių tautų vystymo programos įgaliotaja atstove Cihan Sultanoglu
"Parama veiksmingam ir koordinuotam jaunų žmonių sveikatos ir raidos
stiprinimui Lietuvoje" atitikimo Lietuvos sveikatos programai.
2. Prašyti Vytauto Didžiojo
Universiteto Edukologijos katedrą
pateikti ekspertų išvadas dėl 2005 m. gruodžio 19 d. Sveikatos apsaugos ministro
Žilvino Padaigos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM
direktoriaus Vytauto Bakasėno pasirašyto projekto su Jungtinių tautų vystymo
programos įgaliotaja atstove Cihan Sultanoglu "Parama veiksmingam ir
koordinuotam jaunų žmonių sveikatos ir raidos stiprinimui Lietuvoje"
atitikimo Valstybei švietimo strategijai, patvirtintai 2003 2012 metams ir Vaiko gerovės valstybės
politikos koncepcijai.
