Patvirtinta:

Ekonomikos komiteto posėdyje

2008 m. spalio 6 d.

posėdžio protokolo Nr. 108-P-32                                                                                           

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS KOMITETO VEIKLOS X SEIMO VIII (PAVASARIO) SESIJOS METU

 (nuo 2008 m. kovo 10 d. iki 2008 m. liepos 15 d.)

 

A T A S K A I T A

 

I. Komiteto sudėtis

 

VIII (pavasario) sesijos metu  Ekonomikos komitetas dirbo būdamas tokios sudėties (Seimo 2006 m.  spalio 24 d. nutarimas Nr. X-880):

1.      Birutė VĖSAITĖ - pirmininkė,

2.      Pranas VILKAS - pirmininkės pavaduotojas,  

3.      Algirdas BUTKEVIČIUS,

4.      Audrius ENDZINAS,

5.      Ramūnas GARBARAVIČIUS,

6.      Saulius GIRDAUSKAS,

7.      Vaclovas KARBAUSKIS,

8.      Saulius LAPĖNAS,

9.      Viktoras MIUNTIANAS,

10.  Vytas NAVICKAS,

11.  Jurgis RAZMA,

12.  Viačeslav ŠKIL,

13.  Julius VESELKA.

 

 

II. Komiteto veiklos kiekybinės charakteristikos

 

            Ekonomikos komitetas savo veiklą vykdė pagal Seimo statuto 60 straipsnyje jam nustatytas  veiklos kryptis.

Ataskaitinio  laikotarpio Komiteto darbų suvestinė pateikta  1 lentelėje.

                                                                                                                        1 lentelė

 

Ekonomikos komiteto VIII (pavasario) sesijos darbų bendroji informacija

                                                                                                                                   

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui      Iš jų:  kaip pagrindiniam komitetui                kaip papildomam  komitetui		54 25 29
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą		5
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados		5
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui		11
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.		Komiteto posėdžiai      Iš jų: bendri su kitais komitetais	27 4
2.2.		Klausymai	8
3.		Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	20
4.  Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.		Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	236
4.2.		Parengta atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų	367
5. Renginiai
5.1.		Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	4
5.2.		Kiti renginiai
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.		Surengta vizitų	1
6.2.		Priimta delegacijų	3

 

 

III. Svarstyti įstatymų ir Seimo nutarimų projektai

ir pagrindinės jų nuostatos

 

Komiteto svarstytus teisės aktų projektus  galima suskirstyti į tokias  grupes:

·        ekonomikos (ūkio) valstybinis reguliavimas ir ūkio subjektų veiklos reglamentavimas,

·        valstybės alkoholio ir tabako kontrolė,

·        mokesčiai, darbas ir socialinė apsauga,

·        tarptautinės sutartys, konvencijos ir susitarimai.

 

Ekonomikos (ūkio) valstybinis reguliavimas ir ūkio subjektų veiklos reglamentavimas.  Išskirtini šie šalies ekonomikos raidai, taip pat ūkio subjektams svarbūs įstatymų bei Seimo nutarimų projektai, kuriuos  Komitetas svarstė kaip pagrindinis komitetas ir rengė jiems patobulintus projektus: 

Akcinių bendrovių įstatymo 13, 15, 20, 24, 28, 34, 38, 39, 44, 49, 51, 52, 53, 54, 56, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo, papildymo 45(1) ir 57(1) straipsniais ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas (XP-2785 ES). Projektu siūloma įgyvendinti nacionalinėje teisėje Europos Sąjungos teisės nuostatas supaprastinant bendrovių kapitalo klausimų reglamentavimą, kartu nesumažinant bendrovių akcininkų bei kreditorių teisių apsaugos; pašalinti kliūtis, trukdančias efektyviai veikti vertybinių popierių atsiskaitymų sistemoms; išspręsti Įstatymo taikymo praktines problemas. Komitetas (2008-04-23) pritarė  patobulintam įstatymo projektui. Priimtu įstatymu didinama teigiama įtaka verslo efektyvumo ir konkurencingumo stiprinimui. Seime įstatymas priimtas 2008-05-15.      

Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas XP-2862. Įstatymo projekto tikslas – suteikti akcininkams, kurie turi daugiau kaip 50 procentų balsų, teisę laiku atšaukti bei atleisti bendrovės vadovą ir taip išsaugoti akcinių bendrovių ir jų akcininkų turtą. Komitetas (2008-06-04) grąžino įstatymo projektą iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas.

Įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13(1), 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (XP-2850 ES). Projekto tikslas – pagreitinti įmonių bankroto procedūras.  Be to, projektu siekiama apsaugoti kreditorių interesus, t. y. kuo greičiau administratoriui perduoti bankrutavusios įmonės turto valdymą, kad nesąžiningi įmonės vadovai ar savininkai negalėtų jo parduoti ar paslėpti, padidinti asmenų, atliekančių įmonių bankroto procedūras (administratorių), atsakomybę. Komitetas (2008-05-07) pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus. Seime įstatymas priimtas 2008-05-22.      

Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 31, 33, 38, 39, 41, 51, 57, 58, 70, 72, 75, 79, 81, 93, 95, 98, 100 straipsnių, IV skyriaus, 2 priedėlio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo  projektas (XP-2972 ES). Projektu siekiama nustatyti operatyvesnes supaprastintų viešųjų pirkimų procedūras, naudojant ir Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas, įtvirtinti viešųjų pirkimų procedūrų lankstumą, atsižvelgiant į pirkimų specifiką, nustatyti paprastesnį klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų atliekamų supaprastintų pirkimų reglamentavimą ir kt. Komitetas (2008-05-07) surengė šio įstatymo projekto klausymus. Komitetas (2008-06-18), įvertinęs visus gautus pasiūlymus ir pataisas,  pritarė patobulintam  įstatymo projektui. Priimtas įstatymas  užtikrins operatyvesnį viešųjų pirkimų vykdymą, geresnį perkančiųjų organizacijų specifinių poreikių tenkinimą, veiksmingesnį perkančiųjų organizacijų žmogiškųjų išteklių panaudojimą, didesnę atsakomybę perkančiosioms organizacijoms už viešųjų pirkimų vykdymą ir rezultatus, paprastesnes sąlygas verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Seime įstatymas priimtas 2008-07-03.      

Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo  projektas (XP-2704). Projektu siūloma nustatyti, kad tiekėjų pasiūlymai yra vieši, todėl perkančioji organizacija asmens prašymu turi supažindinti jį su tiekėjo ar tiekėjų pasiūlymais, išskyrus tas pasiūlymo dalis, kuriose yra informacija, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas ar perkančioji organizacija. Komitetas (2008-06-18) posėdyje įstatymo projektą atmetė, atsižvelgiant į tai, kad šiuo įstatymo projektu siūlomus spręsti konfidencialumo klausimus tiksliau sprendžia Vyriausybės pateiktas kompleksinis Viešųjų pirkimų įstatymo eilės straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2972 ES, kurio nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teise, Europos Komisijos ekspertais, o taip pat atsižvelgiant į esminio pobūdžio Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas, o taip pat į Audito komiteto  pasiūlymą.

Aviacijos įstatymo 2, 3, 5, 30, 37, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas (XP-2860 ES). Projekto tikslas - suderinti Įstatymą su naujai priimtais Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat nustatyti specialius reikalavimus lengvesniems už orą orlaiviams, įteisinti miško kirtimą aerodromų apsaugos zonoje ir kt. Komitetas (2008-04-23) pritarė  patobulintam įstatymo projektui. Priimtas įstatymas patikslina kai kurias Lietuvos Respublikos aviacijos nuostatas, atsižvelgiant į naujus Europos Sąjungos teisės aktus. Taip pat nustatomi specifiniai reikalavimai lengvesniems už orą orlaiviams, kas supaprastina jų eksploatavimą, techninės priežiūros sąlygas bei sertifikavimą. Be to, įteisinami miško kirtimai aerodromų apsaugos zonoje, siekiant užtikrinti skrydžių saugą. Visi šie pakeitimai turės teigiamos įtakos skrydžių saugai. Seime įstatymas priimtas 2008-05-15.       

 

 

 

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XP-706). Projekto tikslas yra patikslinti bei padidinti zonos teritoriją, kad būtų sudarytos sąlygos toliau vystyti zonos projekto įgyvendinimą. Šiuo metu laisvoji Klaipėdos ekonominė zona (LEZ) sudaro 205 ha. Komitetas (2008-05-07) pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Priimtu įstatymu patikslinamas zonos teritorijos dydis, nustatant kad zonos teritorija užima 412 ha (vietoj buvusių 205 ha). Be to,  nustatoma, kad zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Seime įstatymas priimtas 2008-06-17.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-2861). Projektu siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su privačios nuosavybės nekilnojamųjų daiktų, esančių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, paėmimu visuomenės poreikiams. Komitetas (2008-04-23) pritarė  patobulintam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-06-03.         

Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-2078(3)). Projektu siūloma nustatyti, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečių ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų, o laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai. Komitetas (2008-05-14)  pritarė  patobulintam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-06-19.

Prekybinės laivybos įstatymo 4(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (XP-2784). Projektu siūloma panaikinti keleivių ir krovinių vežimo laivais jūra tarptautiniais maršrutais licencijavimą. Įstatymas sudarys įmonėms palankesnes sąlygas verstis keleivių ir krovinių vežimu laivais jūra tarptautiniais maršrutais bei panaikins dar vieną verslo suvaržymą. Komitetas (2008-05-14) pritarė  patobulintam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-06-17.

Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių įstatymo projektas (XP-2853 ES). Projekto tikslas – sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos teritorijoje steigti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę (-es) ir numatyti naują, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės steigimui tinkamą, juridinio asmens formą, taip pat įtvirtinti Lietuvos Respublikos apsisprendimą tais klausimais, kuriais Europos Sąjungos teisės aktai suteikia pasirinkimo laisvę. Komitetas (2008-05-07)  pritarė  patobulintam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-06-03.          

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-3155).                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Projektu siūloma mažmenine prekyba užsiimantiems ūkio subjektams nustatyti mažesnius kaip kitiems ūkio subjektams rinkos dalies dydžius, kai laikoma, kad  ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, t. y. vienam ūkio subjektui  – ne mažiau kaip 30 procentų, trims ar mažiau ūkio subjektų (kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys) kartu – 55 procentų  ar didesnę atitinkamos rinkos dalį. Komitetas (2008-06-27 ir 2008-07-14)  projekto svarstyme padarė pertrauką  ir paprašė Seimo valdybos kreiptis į Vyriausybę pateikti išvadą šiam projektui. Įstatymo projektas bus svarstomas  Seimo IX (rudens) sesijoje.

Pašto įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1790). Projektu siūloma pašto korespondencijos siuntoms priskirti ne tik  korespondencijos siuntas, sekogramas, spaudinius, smulkius paketus, bet ir smulkias siuntas. Komitetas (2008-03-12) įstatymo projektą atmetė, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas, į  tai, kad siūlomu pakeitimu iš esmės nebus sprendžiamos aiškinamajame rašte išdėstytos problemos.  Be to smulkių siuntų vežimo klausimus reglamentuoja Kelių transporto kodeksas, o ne siūlomas keisti Pašto įstatymas.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos" projektas XP-3169. Komitetas (2008-06-04 ir 2008-06-11) svarstė ir pritarė Lietuvos Respublikos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 metų veiklos ataskaitai bei Komiteto teikiamam Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektui (XP-3169). Komitetas (2008-07-14) pritarė komiteto patobulintam  nutarimo projektui. Patobulintame nutarimo projekte Komitetas pateikė pasiūlymus Vyriausybei (inicijuoti sprendimą dėl VKEKK veiklos reglamentavimo specialiu įstatymo projektu), Ūkio ministerijai (išnagrinėti galimybę ir nustatyti reikalavimus, kad gyventojams pateikiamose sąskaitose už šildymą ir karštą vandenį būtų pateikta išsamesnė informacija),  Valstybinei kainų ir energetikos komisijai (išanalizuoti RST ir VST investicijų efektyvumo skirtumus bei jų priežastis ir pateikti siūlymus Vyriausybei, kaip stabilizuoti energetikos paslaugų kainas). Nutarimo projektas bus svarstomas  Seimo IX (rudens) sesijoje.

Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo Nr.IX-917 "Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto" pripažinimo netekusiu galios  projekto (XP-958A). Komitetas (2008-05-14) surengė šio nutarimo projekto klausymus. Klausymų metu buvo nuspręsta prašyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę pateikti išvadą  šiam projektui. Projektu siekiama pripažinti netekusiu galios Seimo nutarimą, kurio priėmimo teisėtumas ir skaidrumas  kelia abejones ir kuriuo keliama nuolatinė grėsmė, kad projektas bus įgyvendintas, neatsižvelgus į ekologijos ir visuomenės sveikatos interesus. Pripažinus nutarimą netekusiu galios, išnyktų dvilypė situacija, kurioje atsidūrė tiek Vyriausybė, tiek Alytaus miesto ir rajono savivaldybės, tiek šio regiono bendruomenė. Iš vienos pusės, tiek mokslininkų, tiek visuomenės nuomonė yra, kad tokios žalingos gamyklos Lietuvai nereikia. Kita vertus, kol nutarimas galioja Vyriausybė (Ūkio ministerija) lyg ir turi kažką daryti dėl nutarimo įgyvendinimo. Savo ruožtu, Vyriausybė gali grįžti prie projekto, jei bus įvykdytos teisės aktų nustatytos ir nutarime nurodytos sąlygos. Priėmus šį nutarimą, būtų palankesnės medienos perdirbimo įmonių veiklos ir konkurencinės sąlygos, taip pat padidinto ekologinio užterštumo dėl celiuliozės gamyklos statybos išvengimas.

Seimo nutarimo  "Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos" projektas (XP-2874). Projektu siūloma patvirtinti Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą. Komitetas (2008-03-12) pritarė nutarimo projektui su pasiūlymais. Seime nutarimas priimtas 2008-03-18.

           

Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, apžvelgiamu laikotarpiu svarstė šiuos įstatymų projektus bei Seimo nutarimų projektus ir  teikė išvadas su savo pasiūlymais:

 

Saugios laivybos įstatymo 1, 2, 6, 8, 33, 42, 43, 44,  47 straipsnių ir septynioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (XP-2691). Projektu siūloma žmonių paieškos organizavimą, koordinavimą, gelbėjimą ir taršos incidentų likvidavimą jūroje ir Kuršių mariose pavesti organizuoti ir atlikti ne Lietuvos saugios laivybos administracijai, bet Lietuvos kariuomenei. Komitetas (2008-03-12) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-05-22. 

Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 30, 32, 37, 38, 39, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 33 ir 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (XP-2692). Projekto tikslas — reorganizuoti Lietuvos Respublikos teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone sistemą, siekiant efektyvesnio šios sistemos funkcionavimo. Siekiama įtvirtinti Lietuvos saugios laivybos administracijos funkcijų organizuoti, koordinuoti teršimo incidentų likvidavimo darbus jūroje ir Kuršių mariose bei uostų administracijų funkciją organizuoti šiuos darbus uostų akvatorijose perdavimą Lietuvos kariuomenei, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kariuomenė turimomis pajėgomis gali atlikti ne tik organizavimo, koordinavimo, bet ir šių darbų vykdymo jūroje funkciją. Taip pat siekiama aiškiau reglamentuoti kitų institucijų, kurios vykdys teršimo incidentų likvidavimo darbus, funkcijas ir jų sąveikos mechanizmą. Komitetas (2008-03-12)  pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-05-22.

Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-2971 ES). Projektu siūloma griežčiau reglamentuoti cheminių medžiagų – atskirų ir esančių preparatų ar gaminių sudėtyje – tiekimą rinkai, keičiant nuostatas, susijusias su pranešimais apie naujas chemines medžiagas, rizikos vertinimu, saugos duomenų lapu, cheminių medžiagų ir preparatų savybių nustatymu, papildomais reikalavimais tiekiant rinkai chemines medžiagas ir kt. Komitetas (2008-05-14) pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą. Seime įstatymas priimtas 2008-06-17.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 27, 111, 112(1), 112(2), 119, 121, 122, 136, 138, 138(1), 224, 225, 227, 259(1), 262 270 ir 281straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 112(3), 112(4), 112(5), 112(6), 112(7) ir 112(8) straipsniais įstatymo projektas (XP-2997).  Projektu siūloma: nustatyti administracinę atsakomybę už naujų geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir už neįregistruotų vidaus vandenų prieplaukų ir nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų eksploatavimą; diferencijuoti ir sugriežtinti atsakomybę už dažniausiai pasitaikančius vidaus vandenų laivybos taisyklių pažeidimus; pakeisti Kodekso nuostatas, atsižvelgiant į pasikeitusias konkurencines sąlygas geležinkelių transporto sektoriuje; suderinti Kodekso ir kituose įstatymuose vartojamas sąvokas. Komitetas (2008-06-04) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, diferencijuojant sankcijų dydžius už vidaus vandenų uostų, prieplaukų ir nekomercinių mažųjų, pramoginių bei sportinių laivų prieplaukų registravimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimus. Seime įstatymas priimtas 2008-07-03.

Kainų įstatymo papildymo 8(1) straipsniu ir 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas (XP-2577(3). Projekto tikslas – įmonėms, prekiaujančios maisto produktais,  nustatyti prekybinį antkainį, kuris  didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 proc., mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc. nuo produkto įsigijimo kainos.  Už šių reikalavimų nesilaikymą numatyti 5 proc. nuo įmonės mėnesinės apyvartos baudą. Projekto iniciatoriaus nuomone, nustačius prekybos įmonėms maksimalų leistiną prekybinį antkainį, jos negalės nepagrįstai kelti maisto produktų kainų, tokiu būdu bus apsaugoti vartotojų, ypač nepasiturinčiai gyvenančių žmonių interesai. Komitetas (2008-06-27) įvertinęs gautus pasiūlymus ir pastabas, pasiūlė įstatymo projektą atmesti. Seime (2008-07-03) vyko įstatymo projekto svarstymas, priėmimo nebuvo.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo įstatymo projektas (XP-2673). Projekto tikslas – padidinti galimybes mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir asmenims apsirūpinti būstu maksimaliai panaudojant fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims priklausančio būsto sektoriaus galimybes. Komitetas (2008-03-19) pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą. Seime įstatymo  priėmimas nevyko.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1, 2, 2(1), 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XP-2674). Projekto tikslas – padidinti galimybes mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir asmenims apsirūpinti būstu maksimaliai panaudojant fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims priklausančio būsto sektoriaus galimybes. Komitetas (2008-03-19) pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą. Seime įstatymo  priėmimas nevyko.

Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-2675). Projektu siūloma spręsti savininkams grąžintų (grąžintinų) gyvenamųjų namų žemės valdose esančių pagalbinio ūkio pastatų nuosavybės klausimą.  Komitetas (2008-03-19) pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą. Seime įstatymo  priėmimas nevyko.

Seimo nutarimo "Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo" projektas (XP-2893). Šiuo projektu siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 metų ir nustatyti, kad referendumas vyksta 2008 metų antrąjį spalio sekmadienį kartu su Seimo rinkimais. Komitetas (2008-06-11) pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti nutarimo projektą. Komitetas argumentavo, kad referendumas turėtų būti ne privalomasis, o konsultacinis - gyventojų apsisprendimas dėl elektrinės likimo nebus privalomas. Atitinkamą sprendimą priimtų Seimas. Šiame referendume gyventojai pasisakytų už elektrinės veiklos pratęsimą, šalies valdžia į Europos Komisiją (EK) dėl to kreiptųsi tik gavusi Seimo pavedimą. Seime nutarimas priimtas 2008-07-14.

 

 

Seimo nutarimo "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai"  projektas (XP-2852(3)). Nutarimo projektu siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Komitetas (2008-05-07 ir 2008-06-18) pasiūlė pagrindiniam komitetui nutarimo projektą atmesti, motyvuodamas, kad  toks kreipimasis į Konstitucinį teismą sustabdytų nacionalinio investuotojo veiklą ir padarytų nepataisomą žalą atominės elektrinės statybos ir jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos karalystės elektros energetikos sistemomis projektų įgyvendinimui. Be to, AB „VST“ teisė dalyvauti atominės elektrinės projekte jau buvo įtvirtinta Seimo 2007-06-28 priimtame Atominės elektrinės įstatyme. Seime nutarimo projekto priėmimo nebuvo.

 

Valstybės alkoholio ir tabako kontrolė. Pažymėtini šie projektai, kurių daugumai Komitetas buvo pagrindiniu komitetu:

Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (XP-1627(2)). Projektu siūloma sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką stacionariose degalinėse; taip pat siūloma, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai perduotų funkcijas, susijusias su alkoholio reklamos reikalavimų laikymosi užtikrinimu bei sankcijų už alkoholio reklamos pažeidimus taikymu. Komitetas (2008-05-21), remiantis Seimo statuto 137 str. nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad  įstatymų projektų XP-1627(2) ir (XP-2438(2)) dalis siūlomų pakeitimų yra tiems patiems įstatymo straipsniams, apjungė įstatymų projektų nuostatas į vieną įstatymo projektą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 17, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 34(1) straipsniu įstatymo projektas (XP-2438). Projektu siūloma reglamentuoti licencijų gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine ar mažmenine prekyba jais galiojimo sustabdymo, panaikinimo, įspėjimo apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, taip pat naujų licencijų neišdavimo atvejus. Komitetas (2008-05-21), remiantis Seimo statuto 137 str. nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad  įstatymų projektų (XP-2438(2))  ir XP-1627(2) dalis  siūlomų pakeitimų  yra tiems patiems įstatymo straipsniams, apjungė įstatymų projektų nuostatas į vieną įstatymo projektą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (XP-2388). Projekte siūloma leisti stacionariose degalinėse prekiauti tik natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršytų 15 procentų. Komitetas (2008-05-21) apjungė įstatymų projektų (XP-2388) ir (XP-1627) nuostatas į vieną įstatymo projektą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei IV skyriaus III skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (XP-2473). Projekte siūloma nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais draudimą mažmeninės prekybos įmonėse, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro 30 arba daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos; kai šių prekių dalis sudaro mažiau kaip 30 procentų, prekybos alkoholiniais gėrimais skyrius siūloma maksimaliai nutolinti nuo vaikų ir paauglių prekių skyrių; taip pat numatoma drausti juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti ir gabenti alkoholinius gėrimus atidarytoje taroje automobilių salonuose ir nustatyti ekonomines sankcijas už tokio pobūdžio pažeidimus; be to, siūloma drausti fiziniams asmenims vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje taroje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos; taip pat siūloma sugriežtinti prekybą alkoholiniais gėrimais kioskuose, sanatorijose įrengtose viešojo maitinimo įmonėse, masiniuose renginiuose ir mugėse; rugsėjo 1 dieną siūloma uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tik mažmeninės prekybos įmonėse; nuo 2010 metų sausio 1 d. siūloma uždrausti visų formų alkoholio reklamą. Komitetas (2008-05-21) pasiūlė pagrindiniam (Sveikatos reikalų) komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.

Alkoholio kontrolės įstatymo papildymo 28(1) straipsniu įstatymo projektas (XP-2508). Projekto tikslas – toliau nuosekliai griežtinti nepilnamečių alkoholio vartojimo sąlygas. Šis teisės akto projektas turėtų prisidėti prie valstybės pradėtų taikyti priemonių, varžančių galimybes paaugliams ne tik įsigyti, bet ir vartoti alkoholinius gėrimus. Komitetas (2008-05-21) pasiūlė pagrindiniam (Sveikatos reikalų) komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo nario E.Žakario pasiūlymo nuostatas.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1746A). Projekto tikslas – sudaryti galimybę viešojo maitinimo įstaigoms pasirinkti ar drausti lankytojams rūkyti jų patalpose, ar įrengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančias atskiras uždaras patalpas rūkymui. Komitetas (2008-05-21) pasiūlė  pagrindiniam  komitetui nepritarti pateiktam įstatymo projektui.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1746 2A). Projekto tikslas – siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo tikslinti šiuo metu  Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą draudimą rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, ir taip išvengti skirtingo galiojančio draudimo taikymo ribų interpretavimo. Komitetas (2008-05-21) pasiūlė  pagrindiniam  komitetui patobulinti įstatymo projektą. Seime įstatymas priimtas 2008-06-26.           

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio papildymo ir Tabako kontrolės įstatymo 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (XP-1823). Projekte siūloma panaikinti išimtį, leidžiančią rūkyti (vartoti tabako gaminius) specialiai įrengtuose cigarų ar pypkių klubuose, ir išsamiau reglamentuoti žmonėms aptarnauti skirtų patalpų sąrašą, taip pat reglamentuoti draudimą rūkyti (vartoti tabako gaminius) nepilnamečiams. Komitetas (2008-05-21) posėdyje, pasiūlė  pagrindiniam  komitetui patobulinti įstatymo projektą. Seime įstatymas priimtas 2008-06-26.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas XP-2507. Projekte siūloma griežtinti nepilnamečių alkoholio vartojimo ir rūkymo sąlygas. Komitetas (2008-05-21) pasiūlė  pagrindiniam  komitetui patobulinti įstatymo projektą. Seime įstatymas priimtas 2008-06-26.

Tabako kontrolės įstatymo 10, 11, 12, 19 ir 26  straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-2439. Projekto tikslas – suderinti Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias su tabako gaminiais susijusios veiklos licencijavimą, ir užtikrinti Vyriausybės patvirtintų licencijavimo taisyklių atitiktį Civilinio kodekso 2.80 straipsniui. Komitetas (2008-05-21) pasiūlė  pagrindiniam  komitetui patobulinti įstatymo projektą. Seime įstatymas priimtas 2008-06-26.

 

Mokesčiai, darbas ir socialinė apsauga. Komitetas apsvarstė šiuos šalies verslininkams aktualius mokesčių, taip pat į darbo ir socialinės apsaugos klausimų reglamentavimo tobulinimą orientuotus teisės aktų projektus:

 

Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 38(1), 47, 50 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektas (XP-2669(2)ES). Projekto tikslai –  supaprastinti leidžiamų atskaitymų, mažinančių apmokestinamąjį pelną, pripažinimo tvarką bei sumažinti administracinę naštą, susijusią su jų reglamentavimu; siekiant įmones papildomai paskatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbus, skirtus kurti naujas medžiagas, technologijas, sukuriančias aukštą pridėtinę vertę, nustatyti pelno mokesčio lengvatas įmonių investicijoms į MTEP; sudaryti palankesnes veiklos sąlygas smulkioms įmonėms (padidinant pajamų ribą, kurios neviršijant vienetams neatsiranda prievolė mokėti avansinio pelno mokesčio); sudaryti palankesnes sąlygas pelno nesiekiantiems vienetams vykdyti veiklą, tenkinančią viešuosius interesus; sukonkretinti atvejus, kada neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos turto vertės padidėjimo pajamos už akcijų perleidimą; sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms, skaičiuojant nusidėvėjimą, taikyti produkcijos metodą. Projekte siūloma leisti  įmonių sąnaudas (kitas nei ilgalaikio turto įsigijimo), patirtas atliekant MTEP, iš pajamų atskaityti tris kartus (jei atliekami MTEP darbai yra susiję su vieneto įprastine vykdoma ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda).Tais atvejais, kai MTEP darbai įsigyjami iš kitos įmonės ar fizinio asmens, dėl tokio įsigijimo patirtos sąnaudos atskaitomos iš pajamų tris kartus tik tais atvejais, jei įsigyti MTEP darbai atlikti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Taip pat  siūloma leisti MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainą nurašyti į sąnaudas per 2 metus. Priimtas įstatymas sudarys palankesnes sąlygas verslui ir prisidės prie įmonių investicijų į MTEP darbus didėjimo. Komitetas (2008-03-12) pasiūlė pagrindiniam komitetui projektą patobulinti pagal Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymus (nekeisti dabartiniu metu galiojančios apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarkos, kai iš pajamų negali būti atskaitomos  iš pelno mokamos tantjemomis, nustatytus dydžius viršijančios komandiruočių sąnaudos) ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (dėl  vartojamos kategorijos patikslinimo). Seime įstatymas priimtas 2008-04-10.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 17, 24, 27, 30, 31, 32, 33, 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (XP-2670 ES). Projekto tikslai –  aiškiai išdėstyti nuostatą, kad gyventojų, turinčių mokėti apskaičiuotą PVM, pajamų apskaičiavimo principai nepriklauso nuo to, ar tokie gyventojai yra įsiregistravę PVM mokėtojais; suvienodinti nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, gaunančių metines išmokas (tantjemas) už valdymo paslaugas iš šaltinio Lietuvoje, apmokestinimo sąlygas; užtikrinti, kad  galiojant Vertybinių popierių įstatymui (t. y. pasikeitus emitento sąvokos apibrėžčiai) nesikeistų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (17 straipsnio 1 dalies 23 punkte) nustatytos lengvatos taikymo apimtis; atsižvelgiant į specialiųjų tam tikras sritis reguliuojančių įstatymų nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, patikslinti kitas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas. Komitetas (2008-03-12) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-04-10.

Pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35 ir 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (XP-2844 ES). Projekto tikslai –  suvienodinti Lietuvos vienetams ir užsienio vienetams išmokamų dividendų apmokestinimo pelno mokesčiu taisykles bei supaprastinti pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymo iš Lietuvos vieneto apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, tvarką. Taip pat siekiama pakeisti dividendų neapmokestinimo sąlygas, siekiant įgyvendinti 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 2003/123/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, nuostatą, kad išmokami dividendai nuo 2009 m. sausio 1 d. pelno mokesčiu turėtų būti neapmokestinami tais atvejais, kai akcininkas valdo ne mažiau kaip 10 procentų dividendus išmokančio vieneto akcijų (dalių, pajų). Priimtas įstatymas sudarys palankesnes sąlygas verslui: bus supaprastinta pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymo iš Lietuvos vieneto apskaičiuotos pelno mokesčio sumos tvarka bei sumažinta galima pajamų dvigubo apmokestinimo atvejų tikimybė; Lietuvos vieneto už turimas (ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas) užsienio vienetų, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių pelnas yra apmokestintas pelno mokesčiu (arba jam tapačiu mokesčiu), akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai bus neapmokestinami. Komitetas (2008-04-02) pritarė iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl tikslingumo aiškiau išdėstyti atitinkamas dividendų neapmokestinimo nuostatas. Seime įstatymas priimtas 2008-04-08.

Darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektas (XP-2877). Projekto tikslas – nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio, kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo principus ir tvarką, socialinės apsaugos išmokų rodiklius ir jų indeksavimo pagrindus. Pagrindinės projekto nuostatos:  indeksavimo apskaitos laikotarpiu laikomi dveji metai iki einamųjų metų liepos 1 dienos; apskaitos laikotarpio  vidutinį metinį vartotojų kainų indeksą kasmet apskaičiuoja ir skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; minimalusis valandinis atlygis ir minimalioji mėnesinė alga indeksuojami, jei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas yra daugiau kaip 4 procentai; konkrečius indeksuoto minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;  biudžetinėse įstaigose  kiti  darbo užmokesčio dydžiai (valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos)  indeksuojami  įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, nustatyta tvarka. Taip pat įvedama nauja socialinės apsaugos išmokų rodiklių nustatymo tvarka, susiejanti išmokas su nauju rodikliu – bazine socialine išmoka (vietoje minimalaus gyvenimo lygio rodiklio); socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai indeksuojami, jei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas yra daugiau kaip 4 procentai. Komitetas (2008-04-09) pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir rekomenduoti įstatymo projekto iniciatoriams parengti bei pateikti Seimui visų įstatymų, kuriuose vartojama sąvoka “minimalus gyvenimo lygis”, pakeitimų projektus, nurodant konkretų jų pateikimo terminą. Seime įstatymas priimtas 2008-07-01. Prezidento grąžintas Seimui dekretu Nr. 1K-143.

Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo projektas (XP-2877 Gr.). Respublikos Prezidentas grąžino  Seimui pakartotinai svarstyti Darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą ir pasiūlė laikyti šį įstatymą nepriimtu (2008-07-09 dekretu Nr. 1K-1432).  Komitetas (2008-07-15) nepritarė  Respublikos Prezidento pasiūlymui laikyti įstatymą nepriimtu, nes: 1) įstatymo projektas nenumato šalies darbuotojų darbo užmokesčio indeksavimo pagal praėjusio laikotarpio infliacijos rodiklius; 2) įstatymo projektas numato tik minimaliojo darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių indeksavimą (pagal apskaitos dviejų metų laikotarpio vidutinį metinį vartotojų kainų padidėjimą), t. y. siekiama mažinti neigiamas infliacijos pasekmes tik socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Seime įstatymas priimtas 2008-07-15.

Darbo kodekso 162(1)  straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1423A). Projekto tikslas – atsižvelgiant į šalyje susiformavusias tradicijas, sudaryti sąlygas turiningesniam darbuotojų poilsiui bei ryšių šeimose stiprinimui Šv. Kalėdų laikotarpiu. Projekte siūloma su švenčių dienomis sutampančias poilsio dienas kompensuoti perkeliant jas į tų pačių metų gruodžio 24 dieną (jei tai yra darbo diena) ir po šiuo metu švenčių diena pripažįstamos Kalėdų antrosios dienos – gruodžio 26-osios. Siekiant darbdavių ir darbuotojų interesus atitinkančio teisinio reguliavimo, projekte numatyta, kad su švenčių dienomis sutampančios poilsio dienos gali būti perkeliamos ir šalių susitarimu nustatyta tvarka. Komitetas (2008-06-04), įvertinęs gautus gausius pasiūlymus ir pastabas, projektą patobulino ir jam pritarė. Komiteto patobulintame projekte numatyta palikti dabartiniu metu galiojančią tvarką – poilsio dienas, sutampančias su švenčių dienomis, perkelti į artimiausią po jų einančią darbo dieną (t. y. neperkelti nei į Šv. Kalėdų laikotarpį, nei prie kasmetinių atostogų). Tačiau numatyta, kad neperkeliamos  poilsio dienas, sutampančias su švenčių, kurios įprastai švenčiamos sekmadienį (krikščionių Velykų pirmoji diena, Motinos diena ir Tėvo diena), dienomis. Komitetas taip pat nusprendė  palikti dabartiniu metu galiojančią  nuostatą, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatoma kitokia su švenčių dienomis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarka (t. y. netikslinga šią nuostatą papildyti, kad ne tik  kolektyvinėje sutartyje, bet ir šalių susitarimu).Seime įstatymas priimtas 2008-07-15.        

Darbo kodekso 193 ir 194  straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XP-3222(2)). Projekto tikslas – užtikinti darbo užmokesčio už viršvalandinį ar nakties darbą, darbą poilsio ar švenčių dienomis reglamentavimo atitikimą ekonomine logika grindžiamiems darbo apmokėjimo principams. Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 3.2 punktą, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį be pagrindinio darbo užmokesčio už atliktą darbą, priemokų, priedų ir premijų įskaitomas padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais. Taigi, taikant 2008-07-01 įsigaliojusią  Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių redakciją, mokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, į kurį būtų įskaitomas jau padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis už tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Tai lemtų geometrine progresija didėjantį  darbo užmokestį darbuotojams, kurie dirba viršvalandinį ar nakties darbą, poilsio ar švenčių dienomis (pavyzdžiui, darbo užmokestis darbuotojams, nuolat dirbantiems leistiną valandų skaičių naktį  išaugtų apie 3-4 kartus per metus). Todėl projekte siūloma nustatyti, kad atlygis už viršvalandinį ar nakties darbą, darbą poilsio ar švenčių dienomis turi būti apskaičiuojamas nuo darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio (o ne nuo vidutinio darbo užmokesčio). Komitetas (2008-07-14) pritarė  patobulintam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-07-15.

 

Tarptautinės sutartys, konvencijos ir susitarimai. Pažymėtini šie Komiteto svarstyti įstatymų dėl tarptautinių  susitarimų ratifikavimo projektai:

 

   Įstatymo dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo projektas (XP-2897 ES).  Projekto tikslas – padaryti Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, teisiškai privaloma Lietuvos Respublikai. Šią sutartį turės ratifikuoti visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės. Sutartis įsigalios 2009 m. sausio 1 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai jau bus deponuoti, arba pirmą kito mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuos paskutinė valstybė signatarė. Komitetas (2008-04-09) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-05-08.

Įstatymo dėl Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitimo ratifikavimo  projektas XP-2756. Projekto tikslai – visame pasaulyje įgyvendinti ir palaikyti veiksmingą taikiais tikslais naudojamų branduolinių medžiagų ir taikiais tikslais naudojamų branduolinių objektų fizinę saugą, užkirsti kelią su tokiomis medžiagomis ir objektais susijusiems nusikaltimams ir kovoti su jais visame pasaulyje, taip pat palengvinti valstybių, šios Konvencijos narių, bendradarbiavimą šioje srityje. Lietuva taip pat turi prisidėti prie Konvencijoje reglamentuojamų tikslų ir reikalavimų įgyvendinimo, kad pateisintų tarptautinės bendruomenės rūpestį dėl saugaus branduolinių medžiagų naudojimo ir ratifikuoti minėtą Konvencijos pakeitimą. Komitetas (2008-04-09) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-05-20.

Įstatymo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Argentinos, Australijos, Brazilijos, Ekvadoro, Filipinų, Honkongo, Indijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kinijos, Kolumbijos, Korėjos Respublikos, Kubos, Naujosios Zelandijos, Šveicarijos, Taivano, Penghu, Kinmen ir Matsu atskirosios muitų teritorijos susitarimų dėl 2004 m. birželio 11 d. dokumento S/SECRET/8 pagal Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) XXI straipsnio 2 dalies a punktą  ratifikavimo projektas (XP-2898 ES). Projekto paskirtis – ratifikuoti atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines mišriąsias sutartis ir taip įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nustatytus jų įsigaliojimo reikalavimus. Komitetas (2008-04-09) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-04-29.

Įstatymo dėl Susitarimo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje ratifikavimo projektas (XP-2803 ES). Projektu siekiama ratifikuoti 2007 m. liepos 25 d. Briuselyje priimtą Susitarimą dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje  ir taip įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nustatytus tokio pobūdžio tarptautinės sutarties įsigaliojimo reikalavimus. Komitetas (2008-03-12) pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Seime įstatymas priimtas 2008-04-03.

 

 

 

 

 

IV. Europos Sąjungos reikalų svarstymas ir sprendimai

 

Europos reikalų komiteto pavedimu Ekonomikos komitetas analizavo, svarstė  Europos Sąjungos pasiūlymus,  teikė jiems savo išvadas su  pasiūlymais dėl Vyriausybės pozicijų.

 

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Valstybių narių ir regionų įsipareigojimai, įgyvendinant Lisabonos strategiją, skirtą ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, panaudojant Europos Sąjungos sanglaudos politikos priemones 2007-2013 m." (ES-74). Komunikatas pristato pradinę 2007–2013 m. laikotarpio ES sanglaudos politikos programų sąsajos su Lisabonos strategijos tikslais apžvalgą, nagrinėja ES struktūrinės paramos vaidmenį naujame trijų metų Lisabonos strategijos įgyvendinimo laikotarpyje (2008–2010), akcentuoja, kad ES struktūrinė parama yra pagrindinė Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo finansinė priemonė. Dokumente pažymima, kad Konvergencijos tikslo regionuose (kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 75 proc. ES vidurkio) 65 proc. visos jiems skirtos ES struktūrinės paramos numatyta investuoti į sritis, susijusias su pagrindiniais atnaujintos Lisabonos strategijos prioritetais. Regionuose, kurių programos 2007–2013 m. įgyvendinamos pagal Regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslą, į sritis susijusias su pagrindiniais atnaujintos Lisabonos strategijos prioritetais nukreipiama net 82 proc. visos šiems regionams skirtos ES struktūrinės paramos.

Komunikato išvadose pažymėta, kad glaudus ryšys tarp Sanglaudos politikos ir Lisabonos strategijos prioritetų turėtų būti užtikrinamas efektyviu ir savalaikiu suplanuotų veiksmų įgyvendinimu viso ES struktūrinės paramos panaudojimo programų įgyvendinimo laikotarpio metu. Tam būtina stiprinti Sanglaudos politikos ir Lisabonos prioritetų įgyvendinimo koordinavimo mechanizmus. Komitetas (2008-03-12) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-01-30 pozicijai.

Komisijos komunikatas "Strateginė atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ataskaita. Naujo ciklo pradžia (2008-2010 m.). Pokyčių tempo palaikymas" (ES-75). Komunikate pateikiama Lisabonos strategijos įgyvendinimo pirmuoju ciklu 2005-2008 metais ataskaita. Pastebima, kad nors tikslai yra sutarti ir bendrai patvirtinti, rezultatų siekiama netolygiai. Aptariant pažangą užimtumo srityje, pozityviai vertinami išaugę užimtumo rodikliai, tačiau pasiekti rezultatai vis dar nėra pakankami. Reikia didinti vyresnio amžiaus darbuotojų, moterų užimtumo lygį. Nors jau beveik pusė valstybių narių parengė arba rengia darbo rinkos lankstumu ir užimtumo saugumo grindžiamą politiką, tačiau ši politika dar nėra vientisa. Nepakankamai įgyvendinamos ir mokymosi visą gyvenimą programos. Su užimtumo politikos plėtra susijusi viena iš keturių prioritetinių Lisabonos strategijos įgyvendinimo sričių ateinančiame cikle iki 2010 metų – investavimas į žmones ir darbo rinkų modernizavimas. Šioje srityje prioritetiniais įvardijami tokie valstybių veiksmai, kaip bendrųjų darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo principų įgyvendinimas, galimybių naudotis kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis didinimas bei įvairių mokymosi galimybių plėtra. 2008 m. Pavasario Europos Vadovų Tarybos patvirtintais dokumentais bus pradėtas naujas Lisabonos ciklas. EVT patvirtins prioritetinius veiksmus, atnaujintas Integruotas gaires, valstybėms narėms pateiktas rekomendacijas. Valstybės narės bus pakviestos toliau įgyvendinti neužbaigtas reformas, atnaujinti Nacionalines reformų programas bei ataskaitose pristatyti veiksmų planus, kuriuose bus numatytos konkrečios priemonės kaip atsakas į Komisijos pateiktas rekomendacijas. Komitetas (2008-04-16) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-01-22 pozicijai. Pasiūlė  Lietuvos Respublikos Vyriausybei: Įvertinti atskirų ūkio šakų ir gyventojų aprūpinimo reikiamais energijos ištekliais poreikius ir pateikti pasiūlymus, įgalinančius patenkinti šiuos poreikius, atsižvelgiant į: siekį didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą; atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtrą; energijos naudojimo efektyvumo didinimo galimybes. Identifikuoti problemas, susijusias su energijos išteklių tiekimo ir kainos pokyčiais po Ignalinos AE sustabdymo bei nustatyti priemones joms spręsti. Įvertinant migracijos netolygumus ES vidaus rinkoje, numatyti priemones, padėsiančias užtikrinti  kokybiškai vieningą ekonominių - socialinių paslaugų teikimą vieningos Europos rinkoje.

            Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (ES-80).  Pasiūlymas nustato bendrą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo sistemą ES. Nustatomi privalomi atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rodikliai. Lietuvai 2020 m. nustatytas privalomas rodiklis, kad galutinės energijos suvartojimo balanse 23 proc. sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai, o benzino ir dyzelino suvartojime 10 proc. sudarytų biodegalai. Taip pat nustatomi tarpiniai siektini atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rodikliai. Siekiant nustatytų tikslų valstybės narės įpareigojamos parengti veiksmų planus, kuriuose papildomai būtų nustatyti atskiri rodikliai elektros ir šilumos/vėsumos sektoriams.

Valstybės narės įpareigojamos sukurti kilmės garantijų sistemą elektros energijai ir šilumai bei vėsumai, pagamintai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šilumai ir vėsumai įvedamas apribojimas instaliuotai dalyvaujančių įrenginių galiai – ne mažesnė kaip 5 MW šiluminė galia. Valstybėms narėms, kurios pasiekia joms nustatytus rodiklius, leidžiama perteklines kilmės garantijas perduoti kitoms valstybėms narėms. Nustatomos taisyklės dėl administracinių procedūrų, susijusių su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių statyba, supaprastinimo ir techninių specifikacijų technologiniams įrenginiams ir prietaisams naudojimo, nustatant paramos sistemas.

Reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų minimalius atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo naujuose ir rekonstruojamuose pastatuose reikalavimus. Nustatomos taisyklės dėl atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie tinklo konkretizavimo ir supaprastinimo. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai turės užtikrinti prioritetinį elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių transportavimą tinklais, parengti taisykles dėl kaštų pasidalinimo prijungiant tokias elektrines prie tinklo.Nustatomas reikalavimas sukurti mažos galios biomasės katilus ir krosnis, saulės įrenginius ir šilumos siurblius, naudojančius žemės šilumą, įrengiančių specialistų kvalifikacijos reikalavimų bei sertifikavimo sistemą. Nustatomi aplinkosauginiai darnumo kriterijai biodegalams dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo ir vietovių, kuriuose auginama žaliava biodegalų gamybai. Nustatomi reikalavimai dėl biodyzelino maišymo į dyzeliną lygio. Reikalaujama, kad 2010 m. gruodžio 31 d. valstybių narių visose dyzelinu prekiaujančiose degalinėse su daugiau nei dviem dyzelino siurbliais bus prekiaujama dyzelinu, turinčiu 7 proc. biodyzelino priedą. Komitetas (2008-04-16) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-10 pozicijai. Pasiūlė  Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2008 m. spalio 1 d. parengti ir patvirtinti Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą, kurioje būtų nustatytos efektyvios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo vystymo ir  skatinimo priemonės bei finansavimo mechanizmai.

Europos Tarybos reglamentas dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 552/97, Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir Nr. 110/2006 (ES-81). Tarybos reglamentas (EB) Nr. 980/2005 dėl GSP įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d., o jo galiojimas baigsis 2008 m. gruodžio 31 d. Po to bus priimtas kitas GSP reglamentas, pagal kurį bus galima toliau taikyti šią sistemą. 2004 m. liepos 7 d. po plačių ir svarbių diskusijų Europos Komisija priėmė  komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui “Besivystančios šalys, tarptautinė prekyba ir darnus vystymasis: Bendrijos bendrųjų tarifų lengvatų (BLS/GSP) vaidmuo 2006-2015 m.”. Jame nurodyti pagrindiniai tikslai ir naujos GSP įgyvendinimo priemonės, kurios turi būti taikomos 2006-2015 m., kad GSP būtų stabilesnė, nuoseklesnė ir patrauklesnė lengvatas gaunančioms šalims. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendrieji GSP tikslai išlieka nepakitę ir kad Komunikate išdėstytos nuostatos 2006-2015 m. tebėra privalomos, naujuoju GSP reglamentu daromi tik techniniai šiuo metu taikomos sistemos pakeitimai, nekeičiant jos esminių nuostatų.  GSP esmė 2009-2011 m. lieka nepakitusi. Tokie pakeitimai, kaip gradacinės sistemos peržiūra arba vertinimas, ar šalių atitikimas sistemos ir jos priemonių taikymo kriterijams, – tai įprastos sistemos taikymo peržiūros rezultatas. Komitetas (2008-04-09) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-29 pozicijai.

 

Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Antroji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje peržiūra" (ES-82). Antrojoje Geresnio reglamentavimo peržiūroje vertinama pasiekta pažanga pagrindinėse srityse, kuriose įvyko svarbiausi pasikeitimai (supaprastinimo, administracinės naštos mažinimo, poveikio vertinimo), aptariamas atsakomybės ES ir nacionaliniame lygmenyse pasidalinimo klausimas, įtaka reglamentavimui trečiose šalyse ir tolesni planuojami veiksmai. Komitetas (2008-03-19) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-21 pozicijai. Pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybės atkreipti dėmesį: kad Europos Komisijos deklaruojamas geresnio reglamentavimo prioritetas  - palengvinti administracinę naštą piliečiams, įmonėms ir viešajai administracijai, tačiau 2008 m. vasario 13 d. patvirtintoje Geresnio reglamentavimo programoje ir jos įgyvendinimo 2008 m. priemonių plane pagrindinis dėmesys  (14 priemonių iš 16 numatytų) skiriamas Ūkio ministerijos vykdomų priemonių įgyvendinimui, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ministerijos  administracinių išteklių pajėgumo laiku ir tinkamai įgyvendinti programoje numatytas priemones bei pakankamo kitų valstybės valdymo institucijų įtraukimo į geresnio reglamentavimo principų įgyvendinimą.

 

 

V. Nagrinėti parlamentinės kontrolės ir kiti šalies ūkio klausimai (problemos)

ir priimti sprendimai

 

 

Komitetas nagrinėjo ir svarstė šiuos klausimus:

           

Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros. Ekonomikos komitetas, kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, (2008-03-19) svarstė Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros klausimą. Buvo nuspręsta:

1. Iš esmės pritarti Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijų  pristatyme “Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos įgyvendinimas” išdėstytiems pasiūlymams dėl tolesnių veiksmų:

 1) rekomenduoti Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti siūlymus Vyriausybei dėl institucijų tinklo, susijusio su slėnių plėtra, pertvarkos;

 2) rekomenduoti Finansų ministerijai ir AB Turto bankui, nagrinėjant valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo klausimus ir sudarant atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, prioritetą teikti slėnių plėtros projektams;

3) rekomenduoti Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijoms inicijuoti, kad konkrečių   slėnių plėtrai būtų sukuriamas juridinis subjektas, atsakingas už slėnio plėtros klausimus ir interesų suderinamumą slėnyje;

 4) rekomenduoti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms, suinteresuotų apskričių administracijoms bei suinteresuotoms savivaldybėms teikti pagalbą slėnių iniciatoriams žemės ir teritorinio planavimo klausimais;

5) pavesti suinteresuotoms ministerijoms (Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ir kitoms) išnagrinėti galimybes dalyvauti slėnių plėtros projektų finansavime ir teikti siūlymus slėnių plėtros programų projektų rengimo stebėsenos grupėms;

6) rekomenduoti Ūkio ministerijai naudojant ES struktūrinių fondų lėšas, skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, prioritetą teikti  slėnių  plėtros projektams (įteisinant šio prioriteto suteikimą  ir atitinkamai aprašant procedūras) ir pasiūlyti Vyriausybei įvertinti  šiuos pasiūlymus ir į juos atsižvelgti.

2. Pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai išnagrinėti Lietuvos žemės ūkio universiteto  pasiūlymus dėl Rekomendacijų Nemuno slėnio plėtros programos projekto rengėjams pakeitimo.

            Dėl pirmoje komitetų sprendimo dalyje  išdėstytų pasiūlymų įgyvendinimo gauti Ūkio, Švietimo ir mokslo, Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijų išsamūs atsakymai. Skyrium imant, Ūkio ministerija informavo, kad svarsto galimybę, patvirtinus integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas, numatyti prioritetą slėnių plėtros projektams kitose Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto “Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra” priemonėse.

   Dėl antroje komitetų sprendimo dalyje  išdėstyto pasiūlymo Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad Lietuvos žemės ūkio universitetui  pateikti argumentai dėl Agrarinių ir miškų ūkio mokslų instituto sukūrimo tikslingumo, taip pat dėl Nemuno slėnio mokslinių tyrimų krypčių. Kartu Švietimo ir mokslo ministerija užtikrino, kad Rekomendacijos Nemuno slėnio plėtros programos projekto rengėjams neužkerta kelio tolimesnei diskusijai dėl optimaliausio sprendimo ieškojimo.

Dėl Komunalinių atliekų deginimo perspektyvų Lietuvoje. Komitetas (2008-04-02 ir 2008-04-09) svarstė klausimą „Dėl Komunalinių atliekų deginimo perspektyvų Lietuvoje“. Komitetas konstatavo, kad Aplinkos ir Ūkio ministerijos nepakankamai ir formaliai vykdo Vyriausybės patvirtintą Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų planą ir Šilumos ūkio plėtros kryptyse numatytą atliekų deginimo įrenginių statybą (Vilniuje iki 2010 m., o Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje po 2010 m.), dėl ko gali būti neįvykdyti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai sumažinti biodegraduojančių atliekų kiekį sąvartynuose, energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių užduotys, energetinės nepriklausomybės didinimo planai ir padidės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai. Todėl, atsižvelgdamas į tai, pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti ir paspartinti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano ir Šilumos ūkio plėtros krypčių vykdymo eigą.

Vyriausybės pavedimu Ūkio ir Aplinkos ministerijos pateikė informaciją apie Komiteto pavedimų įgyvendinimą.

Ūkio ministerija, atsižvelgdama į Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas, 2008-05-26 pateikė Vyriausybei nutarimo „Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriame pateikė šiuos siūlymus: 1) sudaryti palankesnes sąlygas šilumos gamybai naudoti įvairesnių rūšių kurą (mažo sieringumo mazutą, krosnių kurą, suskystintas dujas, anglis, mediena ir kt.) ir siekti, kad šių rūšių kuras būtų prieinamesnis smulkiesiems šilumos gamintojams; 2) siekti, kad iš vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių pagaminta šiluma 2010 metais sudarytų 17 proc., o 2020 metais  - 40 proc. bendro šilumos gamybos balanso; 3) šilumai ir elektrai gaminti naudoti atliekinę šilumą, jei tai tikslinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriu, netinkamas perdirbti turinčias energetinę vertę komunalines ir kitas atliekas; 4) numatyti atliekų deginimo įrenginių, naudojant ir ES struktūrinių fondų lėšas, statybą (iki 2011 m. Vilniuje, iki 2025 m. Panevėžyje, Šiauliuose ir kt. miestuose).

Aplinkos ministerija informavo Komitetą, kad: įgyvendinant Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą yra kuriama atliekų tvarkymo sistema, kai savivaldybės, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietose atskirai būtų surenkamos šios komunalinės atliekos: pavojingos atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, antrinės žaliavos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos ir kt.;  pagal 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetą „Aplinka ir darnusis vystymasis“ atliekų sektoriuje planuojama skirti paramą dviems priemonėms: atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui ir atliekų tvarkymo sistemos plėtrai (šiuo metu planuojama finansuoti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimą ir atliekų naudojimo energijai gauti įrenginių statybą (jau yra rengiamos sąlygos finansavimui gauti).

Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2007 m. gruodžio 22 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P2-20-17 „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla“. Komitetas (2008-04-16)  svarstė Valstybės kontrolės 2007 m. gruodžio 22 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-P2-20-17 „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla“. Komitetas nutarė pritarti šios ataskaitos išvadoms ir rekomendacijoms ir pasiūlė Vyriausybei ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įvykdyti valstybinio audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, o taip pat papildyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatus ir kitus teisės aktus funkcija, kad Komisija pagal savo kompetenciją tiria vartotojų skundus, nagrinėja ginčus tarp energijos išteklių ar energijos tiekėjų ir vartotojų, gina energijos išteklių ir energijos vartotojų interesus. Komitetas taip pat paprašė Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iki 2008 m. gruodžio 1 d. pateikti Ekonomikos komitetui informaciją apie Valstybės kontrolės 2007 m. gruodžio 22 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P2-20-17 pateiktų rekomendacijų įvykdymą.

Dėl naftos produktų kainų didėjimo. Komitetas (2008-05-21) svarstė klausimą „Dėl naftos produktų kainų didėjimo“. Komitetas konstatavo, kad per 2008 metų penkis mėnesius įvyko labai ženklus kuro kainų augimas Lietuvos rinkoje ir kad kuro kainos Lietuvoje yra didesnės už kuro kainas Latvijoje, Estijoje ir kitose kaimyninėse valstybėse. Tai rodo, kad Lietuvos rinkoje yra trukdžiai varžantys konkurenciją ir iškreipiantys laisvos rinkos principus. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas nutarė pasiūlyti Vyriausybei kuo skubiau įvertinti: 1) ekonominį tikslingumą ir galimybes peržiūrėti žiemą naudojamam dyzelinui taikomus kokybės reikalavimus arba sudaryti konkurencines sąlygas, leidžiančias importuoti kitokių standartų dyzeliną ir benziną; 2) ekonominį tikslingumą ir galimybes peržiūrėti būtinus turėti kuro rezervus kuro importuotojams. Taip pat Komitetas pasiūlė Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją dėl importo muitų benzinui iš trečiųjų šalių panaikinimo. Komitetas (2008-06-11) išklausė Ūkio ministerijos informaciją, kaip yra vykdomas Komiteto (2008-05-21) priimtas sprendimas.

Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos. Komitetas (2008-06-04 ir 2008-06-11) svarstė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 metų veiklos ataskaitą ir jai pritarė. Komitetas pateikė pasiūlymus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Ūkio ministerijai ir Vyriausybei. Komisijai Komitetas pasiūlė išanalizuoti AB Rytų skirstomųjų tinklų ir AB „VST“ investicijų efektyvumo skirtumų priežastis (tiek vertine, tiek natūrine išraiškomis) ir pateikti pasiūlymus Vyriausybei dėl investicijų reguliavimo siekiant stabilizuoti energetikos paslaugų kainas; Ūkio ministerijai Komitetas pasiūlė išnagrinėti galimybę, kad vartotojams pateikiamose pranešimuose ar sąskaitose už šildymą ir karštą vandenį būtų pateikiama išsamesnė informacija ir pakeisti Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 326 „Dėl elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų patvirtinimo“ (pakeitimai: 2004 m. spalio 26 d. Nr. 4-388, 2006 m. liepos 12 d. Nr. 4-272) taip, kad naujiesiems vartotojams operatorių paslaugų kaina, kurią privalo sumokėti vartotojas už elektros įrenginių prijungimą prie tinklų, būtų skaičiuojama ne nuo projekto sąmatinės vertės, bet nuo projekto faktinės vertės; Vyriausybei Komitetas pasiūlė: 1) paruošti studiją ir programą, kokia turėtų būti Lietuvos energetikos struktūra tarp energetikos sektorių ir atskirų energetikos sektorių viduje (elektros, šilumos, karšto vandens, gamtinių dujų), kad vartotojas gautų pigiausią elektrą, šilumą, karštą vandenį, dujas; 2) pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų pataisas, numatančias energetikos bendrovių turto vertės augimo, kartu ir amortizacinių atskaitymų augimo ir pelno augimo įtakos eliminavimą energetinių paslaugų kainoms; 3) atsižvelgiant į ūkininkų darbo sezoniškumo specifiką numatyti, kad ūkininkams elektros galios mokestis būtų netaikomas iki tam tikro minimalaus būtino galingumo; 4) kreiptis į Europos Komisiją dėl leidimo AB „Lietuvos dujos“ netaikyti Europos Parlamento ir Europos Komisijos direktyvos 2003/55/EB dėl teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo tvarkos atskyrimo iki tol, kol Lietuvai gamtinės dujos bus tiekiamos ne iš vienintelio šaltinio ir atsiras konkurencija apsirūpinimo gamtinėmis dujomis sektoriuje; 5) rengiant 2009 metų valstybės biudžeto projektą, numatyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai papildomus asignavimus reikiamiems naujiems etatiniams vienetams įsteigti, bei lėšas, būtinas mokslo ekspertų samdymui, vartotojų ir jų teises ginančių organizacijų švietimui; 6) inicijuoti sprendimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos reglamentavimo specialiu įstatymo projektu.

 Dėl Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo eigos. Komitetas (2008-06-11 ir 2008-06-18) svarstė klausimą „Dėl Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo eigos“. Komitetas konstatavo, kad Šilumos ūkio įstatymas įpareigojo Vyriausybę ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iki 2008 m. kovo 1 d. paruošti poįstatyminius teisės aktus, reikalingus įstatymui įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ūkio ministerija) iki 2008 m. birželio 15 d. nepriėmė visų reikalingų poįstatyminių teisės aktų, kas sąlygojo, kad ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija negalėjo laiku priimti jos kompetencijai priskirtų poįstatyminių teisės aktų. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas paprašė Vyriausybės: 1) įpareigoti ir pareikalauti iš Ūkio ministerijos, kad nedelsiant būtų priimti visi Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimui reikalingi poįstatyminiai teisės aktai; 2) pateikti Seimui įstatymo pataisas, kad naujo šildymo sezono organizavimas visiškai atitiktų naujo Šilumos ūkio įstatymo nuostatas geriau ginant vartotojų interesus, jeigu rengiant poįstatyminius teisės aktus paaiškėtų būtinybė keisti atskiras Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, kurios galėtų geriau subalansuoti vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų interesus. Komitetas taip pat pasiūlė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai paspartinti teisės aktų rengimą, būtiną Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms įgyvendinti ir paprašė Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iki 2008 m. rugsėjo 1 d. informuoti Komitetą apie šio nutarimo įvykdymą.

 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Ūkio ministerija, vykdydamos Komiteto (2008-06-18) pavedimą, pateikė informaciją apie Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo eigą. Komisija (2008-03-15) patvirtino Šilumos kainų nustatymo metodiką, o 2008-07-11 iš dalies ją pakeitė. Komisija (2008-05-28) svarstė Karšto vandens kainų nustatymo metodikos projektą, kurio svarstymą dėl didelio skaičiaus pastabų ir pasiūlymų buvo nuspręsta atidėti ir tęsti jo derinimą. Šiuo metu naujas projektas yra parengtas ir išsiųstas derinti suinteresuotoms institucijoms. Komisija taip pat yra parengusi ir pateikusi derinti Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos projektą. Komisija vykdydama Komiteto (2008-06-18) posėdžio protokolo nuostatą – paaiškėjus būtinybei keisti atskiras įstatymo nuostatas, kurios galėtų geriau subalansuoti vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų interesus - pateikė konkrečias Šilumos ūkio įstatymo pataisas.

Ūkio ministerija informavo, jog įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo nuostatas buvo parengta ir patvirtinta visa eilė teisės aktų: Šilumos ūkio plėtros kryptys, Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai, Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų tvarka, Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodika, Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims, taisyklės. Šiuo metu baigiami derinti ir kiti teisės aktų projektai, o taip pat galutinis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių projektas.

Dėl didžiųjų prekybos tinklų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.  Šį  klausimą Komitetas (2008-04-09 ir 2008-05-21) svarstė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ir daugelio kitų asocijuotų verslo struktūrų iniciatyva. Komitetas konstatavo, kad reikia siekti  subalansuoti stambių, vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių veiklos sąlygas ir užtikrinti joms  galimybę efektyviai konkuruoti rinkoje, kad didieji prekybos tinklai nepiktnaudžiautų turima rinkos galia, kad būtų apsaugoti teisėti tiekėjų, smulkiojo ir vidutinio verslo interesai ir galiausiai, kad būtų sudarytos prielaidos optimaliam maisto produktų ir kitų kasdieninės paklausos prekių kainų formavimuisi. Komitetas,  atsižvelgdamas į tai, kad priimtas savireguliacijos dokumentas – Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksas iš esmės nepagerino mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ekonominių santykių situacijos, taip pat į tai, kad susirūpinimą dėl prekybos centrų tinklų piktnaudžiavimo turima rinkos galia Europos Sąjungoje išreiškė ir Europos Parlamentas, siūlydamas  Europos Komisijos Konkurencijos generaliniam direktoratui ieškoti priemonių, kaip nuo to apsaugoti gamintojus ir vartotojus, (2008-05-21) pasiūlė Vyriausybei: 1) ne vėliau kaip iki 2008 m. rugsėjo 1 d. parengti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo  projektą ir pateikti jį Seimui; 2) neatidėliojant parengti Konkurencijos įstatymo pataisų projektą, kuriame būtų numatyta  sudaryti teisines prielaidas veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai ir užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį dominuojančios padėties atskirose rinkose  nustatymą; 3) kartu su  Konkurencijos taryba iki 2008 m. birželio 20 d. atlikti būtiniausių maisto produktų mažmeninių kainų struktūros (nuo gamintojo iki vartotojo)  ir didžiųjų prekybos tinklų atsiskaitymo su tiekėjais už pateikus maisto produktus terminų analizę ir pateikti ją Ekonomikos komitetui.

Ministras Pirmininkas išnagrinėti ir imtis priemonių Komiteto pasiūlymams įgyvendinti pavedė Ūkio ministerijai, kartu su Žemės ūkio ministerija ir Konkurencijos taryba. Ūkio ministerija Komitetą (2008-06-13) informavo, kad: 1) siekiant išvengti galimų neigiamų siūlomo reglamentavimo pasekmių, spręsti dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto parengimo būtų tikslinga tik įvertinus Konkurencijos tarybos dabartiniu metu atliekamo didžiųjų prekybos tinklų padėties rinkoje tyrimo ir Žemės ūkio ministerijos atliekamo būtiniausių maisto produktų mažmeninių kainų struktūros tyrimo ir atsiskaitymo su tiekėjais už patiektą žemės ūkio produkciją terminų analizės rezultatus, taip pat Europos Komisijos pasiūlymus šiuo klausimu; 2) Konkurencijos tarybos nuomone, rengti Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektą yra netikslinga; 3)  Žemės ūkio ministerija informacijos apie didžiųjų prekybos tinklų atsiskaitymo su tiekėjais už pateikus maisto produktus terminus neturi, nes tokios informacijos negauna iš savivaldybių.

Komitetui Žemės ūkio ministerijos  pateikta (Agrarinės ekonomikos instituto parengta) medžiaga apie būtiniausių (aštuonių) maisto produktų mažmeninių kainų struktūrą rodo,  kad visų pateiktų produktų mažmeninės kainos struktūroje paskutiniais metais didėja prekybininkų dalis.

Pažymėtina, kad Seimo narė B. Vėsaitė, kartu kitais 6 Seimo nariais, parengė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XP-3155), kuriame  siūloma mažmenine prekyba užsiimantiems ūkio subjektams nustatyti mažesnius, nei kitiems ūkio subjektams, rinkos dalies dydžius, kai laikoma, kad  ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje.

 Dėl fizinių asmenų įmokų už energiją ir komunalines paslaugas surinkimo tvarkos. Komitetas ir ankstesniais metais ne kartą yra svarstęs fizinių asmenų (kurie nesiverčia ūkine komercine veikla) atsiskaitymo su paslaugų teikėjais už energiją ir  komunalines paslaugas klausimą. Komitetas buvo informuotas, kad Vyriausybės kanceliarijoje  (2007-12-03) vykusiame atitinkamų ministerijų ir įstaigų atstovų pasitarime apsispręsta, kad tikslinga kaip privalomą atsiskaitymo būdų alternatyvą įteisinti bendrąją (popierinę) knygelę (vieningą atsiskaitymo dokumentą). Komitetas, pakartotinai (2008-01-30) apsvarstęs minėtą klausimą, pasiūlė Vyriausybei į bendrosios atsiskaitomosios knygelės įteisinimo procesą  bei jos įteisinimui reikalingų teisės aktų parengimą pritraukti Finansų ir Susisiekimo ministerijas, taip pat išnagrinėti galimybę bendrosios atsiskaitomosios knygelės įdiegimą ir privalomą aptarnavimą  pavesti valstybės kontroliuojamai AB Lietuvos paštui.

Susisiekimo ministerija Komitetą informavo, kad Finansų ministerijos, o ir paslaugų teikėjų, nuomone, atsiskaitymo už komunalines paslaugas klausimai yra komunalinių paslaugų teikėjų kompetencija, t. y. lemiami jų vidaus politikos nuostatomis dėl santykių su savo klientais (paslaugų vartotojais). Susisiekimo ministerija pritartų pasiūlymui administratoriaus funkcijas suteikti Lietuvos paštui, tačiau pirmiausia būtina bendrąją (popierinę) atsiskaitomąją knygelę įteisinti kaip privalomą atsiskaitymo būdą. Be to, pažymėjo, kad, pagal priimtą (2007-11-13) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, įmokų už energiją ir komunalines paslaugas priėmimo paslaugos laikomos mokėjimo paslaugomis. Taigi tikėtina, kad įmokų už energiją ir komunalines paslaugas priėmimo paslaugų klausimai bus naujai reglamentuoti perkeliant šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę.

Dėl verslą kontroliuojančių  įstaigų informacinės sistemos sukūrimo. Siekdamas gerinti verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio, sąlygas ir atsižvelgdamas į tai, kad verslas stokoja susistemintos informacijos apie verslą kontroliuojančias įstaigas, kad asocijuotos verslo struktūros nuolat pabrėžia verslą kontroliuojančių įstaigų sistemos tobulinimo būtinumą (ypač jos aiškumo, viešumo, kontroliuojančių įstaigų funkcijų dubliavimo išvengimo aspektais), Komitetas (2008-01-30) pasiūlė Vyriausybei išnagrinėti verslą kontroliuojančių įstaigų informacinės  sistemos sukūrimo klausimą, t. y. kokie tikslai galėtų būti įgyvendinami sukuriant tokią informacinę sistemą, kokios yra tokios informacinės sistemos sukūrimo ir sėkmingo jos funkcionavimo užtikrinimo  galimybės ir imtis veiksmų atitinkamai verslą kontroliuojančių įstaigų informacinei sistemai  sukurti.

Ūkio ministerijos atsakyme pritariama, kad  verslą kontroliuojančių įstaigų informacinei sistema yra svarbi verslo sąlygų gerinimo politikos dalis, konstatuojama, kad reikalinga parengti teisės aktus, įpareigojančius verslą kontroliuojančias įstaigas privalomai teikti sistemos veiklai reikalingą informaciją. Be to, svarstoma galimybė tokios sistemos administravimą pavesti asocijuotoms verslo struktūroms.

 Dėl poilsio dienų perkėlinėjimo. Komitetas (2008-06-04) apsvarstęs Seimo narių  A. Čapliko, V. Bogušio, R. Palaičio inicijuotą Darbo kodekso 162¹  straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-1423A ir  pritaręs komiteto patobulintam  projektui,  kartu nusprendė pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga nuo 2009 metų atsisakyti poilsio dienų perkėlinėjimo, kai vadovaujamasi Darbo kodekso 161 straipsnio 8 dalimi. Darbo kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis, poilsio dienos gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu. (2008 metais Vyriausybės nutarimu iš atitinkamų šeštadienių perkeliamos trys poilsio dienos). Toks poilsio dienų perkėlinėjimas trukdo sėkmingai organizuoti įmonių, ypač dirbančių su užsienio įmonėmis, veiklą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme Komitetas informuotas, kad šis jo keliamas klausimas bus svarstomas Trišalės tarybos posėdyje.

Dėl investicinės aplinkos Kauno regione. Šį klausimą Ekonomikos komitetas nagrinėjo grupės Seimo narių (8 Seimo narių)  prašymu. Seimo narių kreipimesi  į Komitetą reiškiamas susirūpinimas dėl kai kurių Vyriausybės sprendimų investicinės aplinkos Kauno regione atžvilgiu. Komiteto posėdyje (2008-07-02) buvo išklausytos visų suinteresuotų institucijų atstovų nuomonės dėl Kauno Viešojo logistikos centro vietos, jos tinkamumo, tokio centro statuso, dėl Kauno sporto ir pramogų rūmų Nemuno saloje situacijos, ypač jų statybos finansavimo, taip pat dėl Kauno  integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) “Santaka” ir “Nemunas” plėtros vizijų vertinimo, šių slėnių programų tvirtinimo ir jų finansavimo. Komitetas (2008-07-14) pasiūlė Vyriausybei: 1) greičiau apsispręsti dėl Kauno regiono viešojo logistikos centro išdėstymo vietos; 2)  numatyti asignavimus (pamečiui, pradedant 2009 metais) Kauno sporto ir pramogų rūmų Nemuno saloje statybai iš Valstybės investicijų programos. Be to, Komitetas Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlė siekti, kad sparčiau būtų gautos, aprobuotos ir pateiktos tvirtinti Vyriausybei integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) „Santaka“, „Nemunas“, taip pat  ir kitų slėnių, programos.

Apie Komiteto pasiūlymų įgyvendinimą gautas išsamus Finansų ministerijos, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ir Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, parengtas atsakymas.  

 Dėl vandens turizmo plėtojimo Lietuvoje. 2004-2007 m. valstybės ir PHARE lėšomis buvo įgyvendintas projektas “Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas”, kurio metu buvo sukurta keleivinei ir pramoginei laivybai reikalinga prieplaukų infrastruktūra Nemuno upėje, pradedant Druskininkais ir baigiant Šilute, ir ji perduota savivaldybėms. Tačiau tolesniam turizmo vystymui iškilo visa eilė problemų: dėl prieplaukų registracijos ir  jų eksploatavimo (operatorių stacionarių ir mobilių prieplaukų eksploatavimui prarinkimo), farvaterio gylio ir saugios laivybos sąlygų užtikrinimo, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo kaštų ir pan., todėl Komitetas (2008-06-27) nusprendė kreiptis į Vyriausybę ir savivaldybių asociaciją, siūlant spęsti  kilusias problemas.

Ūkio ministerija (2008-07-28) Komitetą informavo, kad,  siekiant reglamentuoti viešojo ir privataus subjektų partnerystę, Finansų ministerija parengė Investicijų įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimus, kad Turizmo departamentas parengė Nacionalinių vandens turizmo trąšų specialųjį planą, jo sprendinius ir sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą; kad Susisiekimo ministerija  2009 m. numato pradėti vidaus vandens kelio Nemuno aukštupyje tvarkymą. Apie papildomai priimtus sprendimus Komitetas bus informuojamas papildomai.

Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos kreipimasis dėl nepagrįstų suvaržymų įvežant ir eksploatuojant JAV gamintus automobilius. Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacija iškėlė problemą dėl  Naudotų kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo, pakeitus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 2B-391 „Dėl Naudotų kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo taisyklių patvirtinimo“. Komitetas konstatavo, kad motorinių transporto priemonių patekimą į Europos Sąjungos rinką reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (“Pagrindų direktyva”). Joje (48 str.) nustatyta, kad valstybės narės iki 2009 m. balandžio 29 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie būtini siekiant laikytis svarbių šios direktyvos pakeitimų. Atsižvelgdamas į Asociacijos kreipimesi keliamas problemas ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB reikalavimų nuostatas, Komitetas (2008-07-02) nusprendė pasiūlyti Susisiekimo ministerijai išnagrinėti galimybę taikyti Naudotų kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo ir Techninių apžiūrų taisyklių išimtis  kelių transporto priemonėms, įvežtoms iš trečiųjų šalių,  ir registruotoms Lietuvos Respublikoje nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1d..

Susisiekimo ministerijos (2008-08-05) atsakyme informuojama, kad  LR susisiekimo ministerija kartu su Valstybine kelių transporto inspekcija išnagrinėjo šį Komiteto sprendimą ir parengė minėtų teisės aktų pakeitimus. 2008 m. rugpjūčio 3 d. įsigaliojusiuose Naudotų kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo taisyklių pakeitimuose  numatyta, kad transporto priemonių, įsivežtų iš trečiųjų šalių nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1d.. ir prieš  registraciją pristatytų  į ekspertizių įmonę  atitikties įvertinimo procedūrai, bus tikrinamas tik žibintų skaičius, išdėstymas ir žibintų arba reflektorių spinduliuojamos šviesos  spalvos atitiktis  nustatytiems reikalavimams, o priekiniai artimųjų ir tolimųjų  šviesų žibintai turės būti paženklinti Europos Bendrijos sertifikavimo ženklais arba sertifikavimo ženklais pagal SAE (Society of Automotive Engineers) standartą DOT. Taip pat numatyta, kad šoniniai gabaritiniai  žibintai gali būti geltonos arba raudonos spalvos ir neprivaloma įrengti šviesos (priekinius, šoninius, galinius) atšvaitus.

Konkurencijos tarybos 2007 metų darbo ataskaita. Komitetas parlamentinės kontrolės tvarka (2008-05-21) nagrinėjo Konkurencijos tarybos 2007 metų darbo ataskaitą ir jai bendru sutarimu pritarė. Be to, Komitetas pasiūlė Konkurencijos tarybai stiprinti Konkurencijos tarybos administracinius gebėjimus ir tuo tikslu teikti Seimui, Vyriausybei reikalingų teisės aktų projektus, o taip pat aktyviau savo iniciatyva atlikti tyrimus, saugant sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kontrolę.  

 

VI. Tarptautinis bendradarbiavimas

 

Aktyvus bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje sudaro palankesnes sąlygas spartesnei  ekonomikos (ūkio)  plėtrai  Lietuvoje, skatina tobulinti šalies ūkio teisinį reglamentavimą.

 

Komitetas, vystydamas tarptautinį bendradarbiavimą ir įvertindamas ypatingą energijos išteklių tiekimo saugumo užtikrinimo aktualumą, taip pat kitus ypač svarbius energetikos klausimus, pvz., naujos Ignalinos atominės elektrinės statyba, galimų bendrų trišalių sprendimų energetikos srityje  aptarimas ir kt., taip pat atsižvelgdamas į Komiteto iš anksto suplanuotų užsienio valstybių parlamentinių delegacijų vizitų į Lietuvos Respublikos Seimą 2008 m. planą, surengė bendrą trijų valstybių parlamentų (Estijos Respublikos Riigikogu, Latvijos Respublikos Saeima ir Lietuvos Respublikos Seimo) Ekonomikos komitetų delegacijų susitikimą Vilniuje 2008 m. kovo 31- balandžio 1 dienomis. Susitikimo metu buvo diskutuota Lietuvos  energetinio saugumo klausimais, aptartos energijos tiekimo saugumo galimybės ir realybės bei pasikeista nuomonėmis dėl atominės elektrinės įstatymo nuostatų ir jų įgyvendinimo. Delegacijos nariai vyko į Ignaliną, kur susipažino su Ignalinos atominės elektrinės veikla ir perspektyvomis, apžiūrėjo II-ąjį reaktoriaus bloką, taip pat susipažino su numatoma naujosios Ignalinos atominės elektrinės statytos aikštelės teritorija.

Komiteto nariai susitiko (2008-04-03) su Prancūzijos Ministro pirmininko Claude Mandil, buvusio Tarptautinės Energetikos Agentūros vykdančiojo direktoriaus, vadovaujama delegacija.   Susitikimo metu buvo domėtasi Lietuvos ekonomikos aktualijomis, taip pat akcentuota bendradarbiavimo tarp nacionalinių parlamentų svarba ir reikšmė, ypač šalims sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip energetika.

Komiteto narių susitikime (2008-06-26) su Europos parlamento Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) nariais buvo pasikeista nuomonėmis regioninio bendradarbiavimo, investicijų, energetinio saugumo, tarptautinio bendradarbiavimo klausimais.          

Komitetas ir Seimo Europos informacijos biuras (2008-04-23) surengė Europos savaitės diskusiją “Europos Sąjungos bendrovių teisė ir jos perspektyvos”. Diskusijoje įžanginį žodį tarė Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, pranešimus skaitė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir privatizavimo departamento direktorė Audronė Railaitė, Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos  departamento direktorė Paulė Svorobovičienė ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Žmogaus teisių ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė. Diskusijoje  dalyvavo Seimo nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, Seimo ir kitų valstybės institucijų tarnautojai, interesų grupių, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

Komitetas domėjosi bei dalyvavo  ir kituose seminaruose, konferencijose, diskusijose.

 

VII. Susirašinėjimas

 

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas susirašinėjo su įvairiomis institucijoms, organizacijomis, piliečiais. Iš viso gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų - 236, parengta atsakymų ir raštų, išsiųsta kvietimų -  367. Į Komitetą kreipėsi įvairūs asmenys su įvairiais pasiūlymais ar dėl pagalbos sprendžiant įvairius jiems iškilusius klausimus ir kt. Dalį gautų laiškų Komitetas persiuntė vykdomosios valdžios ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją, tuo padėdamas pareiškėjams išsiaiškinti ar išspręsti jiems rūpimus klausimus. Dalį gautų prašymų, pasiūlymų Komitetas  įvertino svarstydamas juos Komiteto posėdžiuose.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                         Birutė Vėsaitė