V. Domarkas: Lisabonos strategija - ES valstybių narių nacionalinių reformų programų pagrindas

Kalbėdamas parlamentiniame forume Paryžiuje, Lietuvos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, valstietis liaudininkas Virginijus Domarkas pažymėjo, kad pastarųjų metų geopolitinių ir ekonominių iššūkių akivaizdoje Europos Sąjunga ėmėsi iniciatyvų stabiliam ES ekonomikos augimui užtikrinti.

Lisabonos strategija tapo visų ES valstybių narių nacionalinių reformų programų pagrindu, o šių programų įgyvendinimas - gyvybinis visų šio įtakingo valstybių klubo narių poreikis. V. Domarkas teigė, kad „bendras Lietuvos ekonominės strategijos tikslas – didinti ūkio augimą, mažinti šalies ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio. Tai pasiekti galima formuojant aiškią mokslo plėtros politiką ir ją įgyvendinant, kurti žinių visuomenę, konkurencingą, žiniomis grindžiamą ekonomiką, plėsti žmogiškuosius išteklius.

Politikas akcentavo, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo mokslo ir studijų įstaigų infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai teko ypač mažai investicijų, ir vis dėlto Lietuvoje fundamentiniai ir taikomieji tyrimai išlaikė gana aukštą potencialą. Viltingai nuteikia tai, kad Vyriausybės sprendimu iš Europos Sąjungos 2007–2013 m. finansinės perspektyvos tyrimų programoms skirta 10 % visos ES paramos. V.Domarkas teigė, jog baigiamos rengti penkių mokslo, studijų ir verslo slėnių programos, formuojasi nacionaliniai ekscelencijos ir kompetencijos centrai, įgyvendinant tyrėjų karjeros programas, plėtojami žmogiškieji ištekliai.

Pasak V.Domarko, Lietuvos parlamentinės politinės partijos pasirašė susitarimą dėl Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarkos pagrindinių principų. Rengiamasi nacionalinių mokslo programų įgyvendinimui, inicijuojama mokslo centrų susidarymo ir tarpdisciplininių mokslinių tyrimų bei visuotinių grantų (ang. Global grant) tyrėjams programa, kurios tikslas – skatinti tarptautinio lygio Lietuvos mokslininkus, išvengti protų nutekėjimo, sudarant jauniems mokslininkams sąlygas mokslinei karjerai Lietuvoje. Reforma pajudėjo, tačiau jau dabar matyti, kad, be politinės valios, reikalingas ir platesnio konteksto visuomeninis dialogas, suteikiantis Lietuvos parlamentui mandatą ryžtingai veikti šia kryptimi.

V. Domarkas tvirtino, kad švietimas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė) plėtra yra kertinės žinių visuomenės kūrimo atramos, kartu su inovacijų kūrimu sudarančios vadinamąjį „žinių trikampį“, dėl kurio Europos valstybių švietimo sistemos išlieka patrauklios visame pasaulyje. Taigi Lietuva ir toliau sieks tapti konkurencinga, žiniomis grįsta ekonomika, atskleidžiančia kūrybines asmenybės galias, užtikrinančia aukštą gyvenimo lygį ir socialiai saugią visuomenės plėtrą.

 

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko V. Domarko kalba Europos Sąjungos parlamentų komitetų pirmininkų parlamentiniame forume „Mokslas, visuomenė ir parlamentai“

 

2008 m. rugsėjo 22 d., Paryžius