1. SVARSTYTA:
Dėl individualios veiklos
reglamentavimo.
Verslo ir
užimtumo komisijos pirmininkas Saulius Lapėnas infomavo apie Seime vykusį
susitikimą su Finansų ministerijos,
Ūkio ministerijos, Teisingumo ministerijos bei verslo asociacijų atstovais,
kuriame buvo aptarta galimybė reglamentuoti individualią veiklą atskiru
įstatymu.
Apmokestinant gyventojų,
užsiimančių individualia veikla, gautas pajamas 15 procentų pajamų mokesčio
tarifu, pelningumas turėtų siekti 30 procentų, kad žmonės galėtų sumokėti šį
mokestį ir nebūtų suinteresuoti slėpti pajamas. Sunku rasti veiklos sritį,
kurioje būtų toks didelis pelningumo lygis. Todėl būtina mažinti apmokestinimą
nuo gaunamų pajamų priklausomai nuo veiklos rūšies pelningumo sakė Komisijos
pirmininkas Saulius Lapėnas
Siekiant skatinti individualios veiklos, kaip
smulkaus verslo, vystymąsi ir atsižvelgiant į tai, kad:
Ūkio ministerijos užsakymu atliktoje studijoje Individualios veiklos
reglamentavimo analizė rekomenduojama nustatyti mažesnius gyventojų pajamų mokesčio
tarifus pajamoms, gautoms iš individualios veiklos;
Seime surengto susitikimo metu su Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos,
Teisingumo ministerijos bei verslo asociacijų atstovais daugiausia buvo
pabrėžiama būtinybė mokesčių įstatymuose nustatyti lengvatas individualios
veiklos vykdytojams,
NUSPRĘSTA:
siūlyti Ekonomikos
komitetui:
1. atsisakyti formuoti darbo grupę ir rengti
Individualios veiklos įstatymo projektą;
2. kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę,
siūlant peržiūrėti individualios veiklos apmokestinimą 15 procentų gyventojų
pajamų mokesčio tarifu. Komisijos narių nuomone, būtina diferencijuoti šio
mokesčio, skaičiuojamo nuo pajamų, tarifus pagal veiklos rūšis ir pelningumo
rodiklius, skelbiamus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės. Apmokestinimo lygis turėtų keistis priklausomai nuo šalies ūkyje
kintančio veiklos rūšies pelningumo.
2. SVARSTYTA:
Dėl žuvininkystės sektoriaus
plėtros
Kviestieji asmenys: Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų
komisijos pirmininkas Bronius Pauža, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis, Žuvininkystės
departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Aidas Adomaitis,
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Lina
Simonaitytė Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus,
Aplinkos ministerijos Gamtos
išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, Priekrantės
verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Viktoras
Butavičius, asociacijos valdybos pirmininkas Aleksej Gorbačiov, Seimo
kanceliarijos Komisijų biuro patarėjas Rolandas Juknevičius.
Posėdyje buvo
aptartas Priekrantės
verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos kreipimasis dėl žuvų
kvotų skirstymo priekrantės žvejams ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007
2013 metų nacionalinio strateginio plano, patvirtinto 2007 m. birželio 19 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 654, susijusios nuostatos.
Verslo užimtumo komisija, apsvarsčiusi Priekrantės
verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos kreipimąsi, nustatė, kad:
dabar
egzistuojanti žuvų sugavimo kvotų paskirstymo metodika ir proporcijos
neatitinka Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 2013 metų nacionaliniame
strateginiame plane keliamiems plėtros tikslams ir prioritetams:
- neskiriamas dėmesys racionaliam žuvų išteklių
panaudojimui, sudarant sąlygas mikroįmonių ir mažųjų įmonių plėtrai;
- skirstant kvotas neatsižvelgiama į perspektyvių
įmonių poreikius, kurios vykdo žuvų gaudymą selektyvios žvejybos būdu. Kvotos
paskirstomos pagal tradiciškai susiformavusias proporcijas, kurios neskatina
keisti gaudymo būdą ir vykdyti modernizaciją;
- įvedus plaukiojimo gylio apribojimą iki 20
metrų, nesudaromos sąlygos panaudoti kitų rūšių žuvų (pelaginių žuvų ir lašišų)
kvotas;
- nesudarius sąlygų laivų modernizavimui, sunku
tikėtis jaunimo pritraukimo į šią verslo šaką.
Keista, kad
neperspektyviai ir aplinką bei žuvų išteklius naikinančiai tralinei žvejybai
kiekvienais metais duodama kelis kartus didesnė kvotos dalis, palyginus su kvota,
skiriama laivams, žvejojantiems ūdomis (kabliukais) ir aplinką tausojančiais
tinklais. Tokia disproporcija sunkiai pagrindžiama, kai 26 tralinės žvejybos
laivams skiriama 85 proc., o kitiems apie 20 laivų skiriama tik 15 proc.
numatomos kvotos. Kokį rezultatą turėsime po kelių metų? ES mokslininkai jau
seniai kritikuoja ir rekomenduoja atsisakyti dugninės tralinės menkių žvejybos
būdo. Esant tokiam kvotų paskirstymui ir nesudarant sąlygų moderniems
mažiesiems laivams, liksime ir be išteklių, ir be laivų, galinčių įsisavinti
žuvų išteklius- mano Komisijos pirmininkas Saulius Lapėnas.
NUSPRĘSTA:
Pasiūlyti Žemės ūkio ministerijai
ir Aplinkos ministerijai
1. Baltijos jūros menkės gaudymo kvotas skirstyti
ne pagal tradiciškai nusistovėjusias proporcijas, o atsižvelgti į pažangesnius
žvejybos būdus ūdomis ir aplinką tausojančiais tinklais;
2. Peržiūrėti
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos generalinio
direktoriaus 2007 kovo 28 d. įsakymą Nr. VI-23 ir atšaukti nepagrįstą 20 metrų
gylio apribojimą priekrantės žvejams.
3. Numatyti skaidresnę ir diferencijuotą pagal
konkrečios įmonės veiklos rodiklius kompensacijų už žvejybinės veiklos
nutraukimą skaičiavimo metodiką.
