Š.m. 2007 m. spalio 10 d. 14.00 val. įvyko Šeimos ir vaiko reikalų komisijos posėdis. Posėdžio metu buvo svarstytas įstatymo projektas Dėl Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo Nr. XP-2456. Komisijos Pirmininkė pristatydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamą įstatymo projektą, pakomentavo įstatymo projekto tikslą - sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vieną kartą per 6 metus gauti tikslinės kompensacijas lengvųjų automobilių įsigijimui ir jų techniniam pritaikymui. Šiuo tikslu siūloma šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, suteikti teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. (2007 m. neįgalių vaikų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, yra apie 1500 asmenų.)
Posėdžio metu Komisijos nariai taip pat diskutavo dėl Seimo narių Vidos Marijos Čigriejienės, Edmundo Pupinio, Edvardo Žakario ir Valerijos Simulik pasiūlymus įstatymo projektų bei Teisės departamento išvados, kurioje siūloma dėl teisinio tikslumo projekte įtvirtintą lengvatą numatyti ir vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia.
Komisijos narys Edvardas Žakaris pakomentavo savo ir Valerijos Simulik teikiamą pataisą, kuria siūloama neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, padidinti kiekvieną mėnesį gaunamą minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją iki 0.4 (MGL).
Komisijos nariai bendru sutarimu nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, siūlant pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo narių Edvardo Žakario, Edmundo Pupinio ir Vidos Marijos Čigrejienės pasiūlymus bei kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašant pateikti informaciją, kokias lengvatas šiuo metu gauna neįgalūs asmenys.
Komisijos Pirmininkė, pristatydama darbotvarkės antrąjį klausimą Dėl Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2484 informavo, jog Vaikų išlaikymo fondo įstatyme, kuris buvo priimtas 2006 m. gruodžio 19 d., o įsigalios nuo 2008 m. sausio 1 d. yra numatytos sąlygos ir būdai bei priemonės, kaip valstybė turi remti vaikus, negaunančius išlaikymo iš asmenų, turinčių juos išlaikyti.Vaikas, kuris negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, išlaikymas suteikiamas iš Vaikų išlaikymo fondo. Siekiant teisinio aiškumo, CK pakeitimo įstatymo projekte siūloma keisti CK 3.204 straipsnį, numatant, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus įstatymų nustatyta tvarka.CK pakeitimo įstatymo projekte taip pat įtvirtinama bendro pobūdžio nuostata, kad valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš asmenų, privalančių išlaikyti vaiką. Konkretūs šios nuostatos įgyvendinimo būdai yra nustatyti Vaikų išlaikymo fondo įstatyme.
Rima Baškienė pakomentavo savo, kaip Semo narės teikiamą pasiūlymą šiam įstatymo projektui, akcentuodama, kad išieškojimas nepilnamečiams vaikams išlaikyti turi būti nukreiptas tik į tuos asmenis, kurie nesumoka išlaikymo, neapkraunant papildoma našta kitų giminaičių, turinčių galimybę išlaikyti tokius vaikus.R.Baškienė akcentavo, kad dėl numatomų saugiklių, kuomet asmuo, kuris privalo sumokėti išlaikymo išmoką nepilnamečiams vaikams ir yra nemokus, vengia atsakomybės mokėti teismo priteistą išlaikymą (išvyksta į užsienį), jau yra kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo komitetą bei į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašant ieškoti būdų šiai problemai spręsti.
Komisija bendru sutarimu iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, siūlant pagrindiniam komistetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į R.Baškianės pasiūlymą.
Ketvirtuoju klausimu Komisijos nariai diskutavo Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18(1), 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-2486.Rima Baškienė komentuodama įstatymo projektą išdėstė visą visą eilę siūlomų naujų teisinių nuostatų, kaip pagerinti motinystę, kaip padėti išlaikyti vaikus bei suderinti darbą ir vaiko riežiūrą. Komisijos nariai analizavo Teisės departamento išvadą ir pasiūlymus paeiliui. Buvo diskutuota dėl įstatymo projekto 6 straipsnio, kuriame siūloma nauja motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų apskaičiavimo tvarka nustatant, kad šios pašalpos turi būti apskaičiuojamos iš apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų per šešis paeiliui einančius mėnesius, skaičiuojant atgal nuo pabaigos už praeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
Dėl šios nuostatos Komisijos narė Audronė Pitrėnienė įvertino galimą darbdavių piktnaudžiavimą, kuomet atlyginimas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas gali būrti pakeliamas ir fiktyviai, o darbuotojas yra priverstas pats sumokėti socialinį draudimą, galimam darbdavių piktnaudžiavimams pritarė ir Komisijos narė Irena Degutienė. Komisijos narė Ona Valiukevičiūtė kėlė klusimą ar moteriai priklausys pašalpa, jei ji nedirbo paskutinius tris mėnesius. Dalia Teišerskytė akcentavo, jog finansiškai yra geriau pašalpą skaičiuoti nuo ilgesnio laikotarpio.
Komisijos nariai balsuodami apsisprendė šiai nuostatai pritarti.
Toliau svarstant Komisijos nariai pritarė iniciatorių keičiamam įstatymo projekto 2 straipsniui, kuriame siūloma padidinti motinystės pašalpą tais atvejais, kai gimė daugiau negu vienas vaikas.
Komisijos nariai pritarė iniciatorių įstatymo projekto 10 straipsniui, kuriame nustatyta sąlyga, jog gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris gyvena santuokoje su kūdikio motina, nors Teisės departamento apibūdinama kaip svarstytina, R.Baškienė informavo, kad Komisija jau buvo išsakiusi savo poziciją. Pritarti galiojančiai nuostatai dėl tėvystės pašalpos pasiūlė Irena Degutienė ir Dalia Teišerskytė.
Ketvirtuoju klausimu Komisijos nariai pritarė įstatymo projektui Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XP-2492.
Penktuoju klausimu Dėl padėties Lietuvos vaikų globos namuose ir šeimynose Komisija buvo pasikvietusi atstovus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovus.
R.Baškienė Komisijos narius informavo apie gautą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymą dėl pažeidžiamų vaikų interesų Labdaros ir paramos fonde VISOS LIETUVOS VAIKAI. Vaiko teisių kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė pristatė pažymą Nr.03-2-2113/2 ir esamą padėtį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė papildydama Kontrolierę informavo apie Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (kuris pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas turi teisę tikrinti vaiko globos išmokos panaudojimą) atliktą darbą bei kokių priemonių yra imtąsi, kad vaiko globos išmokos būtų panaudojamos pagal paskirtį bei kokios nuostatos yra taikomos valstybiniuose ir nevyriausybiniuose vaikų globos namuose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Steponas Kulbauskas Komisijos narius informavo apie dabartinę situaciją tų vaikų, kurie yra globojami šeimose ar globojami vaikų globos namuose bei akcentavo prioriteto teikimą vaiko globai šeimoje. S.Kulbauskas pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą ir suderintą vaikų globos strategiją bei jos kryptis (yra pateikta svarstyti Vyriausybei).
Komisijos nariai išklausę informacijos paprašė raštu pateikti statistinius duomenis apie globojamus vaikus, detalesnės informacijos apie vaikų globos strategiją bei ką numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl globojamų vaikų išmokų mokėjimo.
Šeštuoju klausimu komisijos nariai diskutavo dėl įvykių I.Rinau byloje.
Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nariai nuolat seka įvykius I.Rinau byloje ir mano, kad visos įgaliotosios institucijos, priimdamos sprendimus, susijusius su vaiko gerove, turi imtis priemonių ir elgtis taip, kad visų pirma būtų užtikrinti vaiko interesai.
