2006 METŲ SEIMO ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJOS VEIKLOS ATASKAITA

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (toliau Komisija) ataskaitiniu laikotarpiu dirbo 9, o nuo 2006 m. lapkričio 23 d. 12 Seimo narių.

 

1. Remigijus Ačas (nuo 206-11-23)      Liberalų demokratų frakcija)

2. Petras Baguška (nuo 206-11-23)      (Pilietinės demokratijos frakcija)

3. Jonas Juozapaitis (nuo 206-11-23)   (Socialdemokratų partijos frakcija)

4. Romualda Kšanienė  (Darbo partijos frakcija)

5. Saulius Lapėnas (nuo 206-11-23)     (Liberalų ir centro sąjungos frakcija)

6. Antanas Matulas       (Tėvynės sąjungos frakcija)

7. Algirdas Monkevičius           (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija)

8. Algimantas Salamakinas        (Socialdemokratų partijos frakcija)

9. Aldona Staponkienė (Valstiečių liaudininkų frakcija)

10. Antanas Napoleonas Stasiškis         (Tėvynės sąjungos frakcija)

11. Dalia Teišerskytė    (Liberalų sąjūdžio frakcija)

12. Manfredas Žymantas          (Darbo partijos frakcija)

 

Per ataskaitinį laikotarpį sušaukta 16 Komisijos posėdžių. Juose buvo apsvarstyti 37 klausimai. Iš jų: 10 procedūrinių ginčų, 7 - dėl viešųjų ir privačių interesų konfliktų, 2 dėl Seimo narių etikos pažeidimų ir 18 kitų įvairių klausimų, tame tarpe ir dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose.

Ataskaitiniais metais daugiausia teko svarstyti procedūrinius ginčus, nes atsistatydinus iš Komisijos pirmininko pareigų Algirdui Monkevičiui, nuo 2006 m. gegužės 30 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d., kol Komisijos pirmininke buvo paskirta Romualda Kšanienė, Komisijoje buvo svarstomi tik dėl Lietuvos Respublikos Seime taikomų procedūrų atitikimo Seimo statuto nuostatoms klausimai. Svarstant procedūrinius ginčus 6 atvejais pripažinta, kad buvo nesilaikoma Seimo statute numatytų procedūrų.

            2005 m. sausio 20 d. Seimo plenariniame Seimo posėdžio pirmininkas paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išsiaiškinti, ar pagrįstai buvo perbalsuota dėl Respublikos Prezidento grąžinto Medžioklės 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo.

Pirmininkaujantis Seimo posėdžiui pateikė Seimui balsuoti klausimą dėl to, ar grįžti prie Respublikos Prezidento grąžinto Medžioklės 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo su Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais perbalsavimo. Po balsavimo nuspręsta grįžti perbalsuoti dėl minėto įstatymo priėmimo. Seimo statute nėra numatyta procedūra, suteikianti galimybę Seimui apsispręsti dėl balsavimo pakartojimo. Kaip jau minėta Seimo statuto 121 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas, o ne Seimas. Komisijos išvadoje pasiūlyta Seimo valdybai išanalizuoti pirmininkavimo Seimo posėdžiams patirtį ir nuspręsti, ar būtina patobulinti Seimo statuto 121 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias balsavimo pakartojimo procedūras.

Dažnai iškyla klausimų dėl prašymo pakartoti balsavimo procedūrą arba pirmininkaujančio Seimo posėdžiui teikimo pakartotinai balsuoti teisėtumo. Komisija pastebėjo, kad, siekiant norimo rezultato, piktnaudžiaujama prašant pakartoti balsavimą.

Į Etikos ir procedūrų komisiją kreiptasi prašant nustatyti, ar Seimo posėdžio pirmininkas Alfredas Pekeliūnas, 2006 m. kovo 10 d. Seimo plenariniame posėdyje teikdamas pakartotinai balsuoti dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 3, 6, 7, 8, 11, 17, 18, 21, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 40, 43, 46, 50, 51, 53, 54, 55, 56, 64, 79, 88, 90, 93, 97, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 113, 115, 127, 130, 131, 132, 136, 138, 140 straipsnių pakeitimo, papildymo 49¹, 101¹, 140¹ straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP‑1062 (toliau Įstatymo projektas Nr.XP ‑ 1062), nepažeidė Seimo statuto 121 straipsnio reikalavimų ir ar nebuvo pažeistos Seimo statuto nuostatos paskyrus toliau nagrinėti Įstatymo projektą XP ‑ 1062 pagrindiniu komitetu Žmogaus teisių komitetą.

Komisija nusprendė, kad Teikiant pakartotinai balsuoti dėl Įstatymo projekto Nr.XP – 1062 buvo pažeista Seimo statuto 121 straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti balsavimą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas.

2006 m. gegužės 25 d. Seimo posėdyje buvo balsuojama dėl Paso įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto Nr. XP-1066(2) priėmimo. Užsiregistravo 90 Seimo narių iš kurių balsavo už - 48, prieš - 19, susilaikė 22. Įstatymo projektui po balsavimo buvo pritarta. Prieš pradedant svarstyti kitą darbotvarkės klausimą frakcijos vardu paprašyta pakartoti balsavimą, motyvuojant, “kad nebuvo pilno supratimo už ką ir kaip balsuoti”. Posėdžio pirmininkas paskelbė pakartotinį balsavimą. Pakartotinai balsuojant užsiregistravo 92 Seimo nariai. Balsuojant 43 Seimo nariams už, 20 ‑ prieš ir 28 susilaikius minėtas įstatymo projektas po balsavimo pakartojimo buvo nepriimtas. Po šio balsavimo vėl, jau kitos frakcijos vardu, dar kartą paprašyta pakartoti balsavimą. Antrą kartą pakartotinai balsuojant užsiregistravo 89 Seimo nariai. 44 Seimo nariams balsuojant už, prieš – 21 ir 23 susilaikius įstatymas nepriimtas. Posėdžio pirmininkas konstatavo, kad įstatymas nepriimtas. Tačiau šiuo atveju kaip tik buvo privaloma skelbti pakartotiną balsavimą, nes Seimo statuto 121 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „balsavimas kartojamas, kai už pateiktą siūlymą balsuoja lygiai pusė balsavusių Seimo narių“. Paskutinį kartą balsuojant dėl Paso įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo balsavo už 44 Seimo nariai iš 88 balsavusių Seimo narių.

Ne pirmą kartą Komisijai tenka svarstyti kausimus dėl Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų sudarymo.

2006 m. spalio 19 d. Seime pateiktas Seimo nutarimo „Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo Juro Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms išaiškinti“ projektas Nr. XP – 1729 (2), kuriam po pateikimo buvo pritarta. Po pateikimo pirmininkaujantis pasiūlė balsuoti, kad būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstyti minėtą Seimo nutarimo projektą ir parengti šiam projektui išvadą. Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad projektą preliminariai turi apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas tuo atveju, jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisės departamentas neišreiškė abejonių, kad Projektas (XP – 1729(2)) gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Teisės ir teisėtvarkos komitetas po pateikimo Seimo posėdyje nebeturėjo svarstyti ir teikti išvadą dėl Projekto XP –1729(2) atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2006 m. spalio 20 d. posėdyje ketino, kaip pagrindinis, svarstyti Projektą (XP – 1729(2)) ir šiam projektui teikiamus siūlymus. Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Jeigu ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu. Seimo statute nenumatyta, kad laikinosios kontrolės ar tyrimo komisijos sudarymo klausimas būtų svarstomas komitetuose ir kad komitetai galėtų teikti išvadas dėl laikinosios kontrolės ar tyrimo komisijos, kurią inicijuoja ne mažiau kaip ¼ Seimo narių grupė, sudarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutarime „Dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo“ pabrėžė, kad „sudarant Seimo laikinąją tyrimo komisiją turi būti gerbiama tos komisijos sudarymo iniciatorių valia ir interesas ištirti būtent jų suformuluotą klausimą.“

Kai kada įstatymų pateikimo, svarstymo ir priėmimo procedūros pažeidžiamos, kai jos nėra gana tiksliai ir aiškiai reglamentuotos Seimo statute. Pasitaiko ir tokių atvejų kai procedūra būna aiškiai reglamentuota Seimo statute, bet jos nesilaikoma.

2006 m. gegužės 11 d. Seimo rytiniame posėdyje buvo pateiktas Teismų įstatymo 119, 120, 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP – 1367. Seimo statuto 136 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad įstatymų projektai turi būti išdalinti Seimo nariams ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki jų pateikimo Seimo posėdyje. Šiuo atveju įstatymo projektas pateiktas Seimo plenariniame posėdyje praėjus tik porai valandų po jo užregistravimo. Taigi šiuo atveju pateikiant Teismų įstatymo 119, 120, 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP – 1367 2006 m. gegužės 11 d. Seimo plenariniame posėdyje pažeistos Seimo statuto 136 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Viena iš pagrindinių Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiklos krypčių yra kontroliuoti, kaip Seimo nariai laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei Seimo statuto nuostatų, reglamentuojančių viešojo intereso viršenybę prieš privačius interesus. Iš 7 svarstytų klausimų dėl galimo interesų konflikto 3 atvejais pripažinta, kad grėsmė dėl interesų konflikto buvo kilusi ar gali kilti. Taip pat Seimo nariams buvo pateiktos 2 rekomendacijos, nurodant kaip Seimo nariai turėtų elgtis, siekdami išvengti net abejonių, kad toks konfliktas gali kilti.

2005 m. gruodžio 14 d. Seimo Antikorupcijos komisijoje buvo svarstomas klausimas dėl korupcijos pasireiškimo galimybių pripažįstant Gariūnų turgavietę valstybinės svarbos objektu. Komisijos posėdyje Seimo narys B. Bradauskas aktyviai gynė poziciją, kad Gariūnų turgavietė būtų pripažinta valstybinės svarbos objektu. B. Bradauskas kurį laiką vadovavo UAB draudimo kompanijai „Lamantinas", kurioje jis buvo vienintelis įmonės akcininkas. Šiuo metu jo sutuoktinė Danguolė Bradauskienė UAB „Draudimo kompanijoje Lamantinas“ užima generalinės direktorės pareigas. B. Bradauskas metinėje privačių interesų deklaracijoje nurodo, kad jis, ar jo sutuoktinė turi UAB „Draudimo kompanijos Lamantinas“ akcijų. UAB „Geruda“ yra UAB „Draudimo kompanijos Lamantinas“ priklausomas draudimo tarpininkas, kuriai kartu su kitomis dvejomis bendrovėmis, pripažinus valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, suteikiama galimybė ne konkurso tvarka išsinuomoti 19,4 ha Gariūnų turgavietės teritorijos. Seimo narys Bronius Bradauskas, Antikorupcijos komisijoje svarstant klausimą dėl korupcijos pasireiškimo galimybių pripažįstant Gariūnų turgavietę valstybinės svarbos objektu, neinformavo komisijos apie galimą interesų konfliktą ir nenusišalino nuo klausimo svarstymo ir balsavimo. Komisija pripažino, kad Seimo narys Bronius Bradauskas, nenusišalindamas nuo klausimo dėl korupcijos pasireiškimo galimybių pripažįstant Gariūnų turgavietę valstybinės svarbos objektu svarstymo, nesilaikė Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalies nuostatos ir sukėlė abejones dėl galimo interesų konflikto.

Viešai buvo išsakytos abejonės dėl to, ar Seimo narys Antanas Bosas, susitikdamas su valdžios institucijos – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktore UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos“ patalpose, nesukėlė abejonių, kad jis atstovauja ne Lietuvos Respublikos Seimo (valstybės), bet UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos“ interesams. Abejonės išsakytos ir dėl to, kad Seimo narys Antanas Bosas su rinkėjais susitikinėjo savo buvusiame UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos“ kabinete. Antanas Bosas prieš tapdamas Seimo nariu buvo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos“ prezidentas. Šiuo metu jis turi UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos“ bei kitų, jai priklausančių įmonių akcijų. Viena iš pagrindinių UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos“veiklos rūšis – atstovauti korporacijai priklausančioms įmonėms valdžios ir valdymo institucijose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo narys Antanas Bosas, kviesdamas valstybės pareigūnus aptarti Pajūrio regioninio parko užstatymo galimybių, kurios yra svarbios ne tik visuomenės interesui, bet ir su Seimo nario privačiais interesais susijusioms įmonėms, galėjo sukelti abejones visuomenei dėl jo viešųjų ir privačių interesų konflikto buvimo ir rekomendavo Seimo nariui nepriimti rinkėjų UAB „ Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos“ administracijos patalpose.

2004 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Vyriausybė) nutarimas Nr. 848 „Dėl numatomų įgyvendinti ekonominių projektų ir svarbių visuomenės projektų valstybinės svarbos pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ reglamentavo numatomų įgyvendinti ekonominių projektų ir svarbių visuomenės projektų pripažinimą valstybinės svarbos projektais ir nustatė tokio pripažinimo kriterijus. UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ ir UAB „Posūkis“2004 metais kreipėsi į Vyriausybę dėl Gariūnų turgavietės pripažinimo valstybinės svarbos projektu. Minėtų įmonių Vyriausybei pateiktas projektas neatitiko 2000 m. liepos 17 d. Vyriausybės nutarime numatytų pagrindinių kriterijų. 2004 m. lapkričio 2 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo 2000 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 848 pripažino netekusiu galios. 2004 m. lapkričio 10 d., praėjus savaitei po valstybinės svarbos projektams keliamų kriterijų panaikinimo, UAB „Posūkis“ Socialdemokratų partijai paaukojo 37000 litų, o 2005 m. pradžioje UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ Darbo partijai paaukojo po 37500 litų. 2005 m. liepos 21 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, pagal kurį UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ įgijo teisę ne aukciono tvarka 50 metų valdyti 38 ha valstybinės žemės, kurios minimali vertė siekia daugiau kaip 100 milijonų litų. Kilus abejonėms dėl minėto teisės akto konstitucingumo, buvo parengtas Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2005 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos konkurencijos, žemės ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymams“ projektas. Seimo Antikorupcijos komisijai kilo abejonės, ar negali kilti interesų konfliktas, kai minėto Seimo nutarimo projekto svarstymo Seime metu dalyvautų ir balsuotų Socialdemokratų ir Darbo partijoms priklausantys Seimo nariai. Komisija nustatė, kad finansinę paramą 2004 m. Seimo rinkimų kampanijos metu iš UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ yra gavusi Liberalų ir centro sąjunga bei Seimo nariai Česlovas Juršėnas, Danutė Bekintienė ir Rimantas Remeika. Komisija rekomendavo Seimo nariams, kurie Seime svarstomame klausime turi privatų interesą, priminti, kad svarstant Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą projektą, įvertinti Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas, kurios atskleidžia aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybes ir pagrindžia abejones dėl šio nutarimo teisėtumo bei galimo pavojingo visuomenei interesų konflikto bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo išaiškinimą, kad Seimo nario laisvas mandatas – tai ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėj Seime, kad tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus, prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo. Atsižvelgdama į kylančias problemas dėl neskaidraus politinių partijų ir kampanijų finansavimo, Komisija pasiūlė Seimo valdybai neatidėliojant inicijuoti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo, taip pat Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis būtų užkirstas kelias neskaidriai lobistinei veiklai finansuojant politines partijas.

Taip pat Komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 18 straipsnio 5 dalies nuostata, Seimo narių prašymu teikė rekomendacijas, kaip jiems konkrečioje situacijoje išvengti interesų konflikto. Tokias rekomendacijas Seimo nariai skelbti gali savo nuožiūra.

Seimo statutas įpareigoja Komisiją analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis ir, atsižvelgus į šias priežastis, kas mėnesį teikti Seimo valdybai išvadas apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose. Remiantis Komisijos išvadomis Seimo valdyba priima sprendimus dėl Seimo nario atlyginimo sumažinimo. Ataskaitiniu laikotarpiu nė vienam Seimo nariui nebuvo sumažintas atlyginimas, nes įsigaliojus 2005-12-23 Seimo statuto pataisoms, nė vienas Seimo narys neviršijo ribos, numatančios sankcijas už praleistus posėdžius, kuriuose vyksta iš anksti numatyti balsavimai.

Dalį klausimų sprendžiant nebuvo rengiamos išvados, o tik priimami protokoliniai nutarimai. Kai kuriais atvejais, nesant pakankamo pagrindo konstatuoti įstatymo nuostatų pažeidimą, buvo nuspręsta nutraukti tyrimus.

            Per ataskaitinį laikotarpį Komisija gavo 233 laiškus ir išsiuntė 136 laiškus bei kitokius dokumentus.

 

Komisijos pirmininkė                                                                                        Romualda Kšanienė