Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (toliau
Komisija) ataskaitiniu laikotarpiu dirbo 9, o nuo 2006 m. lapkričio 23 d. 12
Seimo narių.
1. Remigijus Ačas (Liberalų demokratų frakcija)
2. Petras
Baguška (iki 2007-05-08 Pilietinės
demokratijos frakcija, nuo 2007-05-08 Valstiečių liaudininkų ir pilietinės
demokratijos frakcija)
3. Jonas Juozapaitis (Socialdemokratų partijos frakcija)
4. Romualda Kšanienė (Darbo partijos frakcija)
5. Saulius Lapėnas (Liberalų ir centro sąjungos
frakcija)
6. Antanas Matulas (Tėvynės sąjungos frakcija)
7. Algirdas Monkevičius (Naujosios sąjungos (socialliberalų)
frakcija)
8. Algimantas Salamakinas (Socialdemokratų partijos frakcija)
9. Aldona
Staponkienė (iki 2007-05-08 Valstiečių
liaudininkų frakcija, nuo 2007-05-08 Valstiečių liaudininkų ir pilietinės
demokratijos frakcija)
10. Antanas Napoleonas Stasiškis (Tėvynės sąjungos frakcija)
11. Dalia Teišerskytė (Liberalų sąjūdžio frakcija)
12. Manfredas Žymantas (Darbo partijos frakcija)
Per ataskaitinį laikotarpį
sušaukta 19 Komisijos posėdžių. Komisijos posėdžiuose buvo apsvarstyti 65
klausimai. Iš jų: 18 procedūrinių ginčų, 16 klausimų dėl galimų viešųjų ir
privačių interesų konfliktų, 11 klausimų dėl Seimo narių elgesio ir eilė kitų
klausimų, tame tarpe ir dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose.
Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, Komisija
įpareigota nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų. Esant tokiai
situacijai, kai Lietuvos Respublikos Seime nėra aiškiai susiformavusi dauguma
ir mažuma, o Valstybinę valdžią vykdo mažumos Vyriausybė, svarstant klausimus
Seime kyla nemažai ginčų. Kad išspręsti kilusius ginčus, tenka dažnai ir
Komisijai, todėl šioje Seimo sesijoje didžiąją nagrinėjamų klausimų dalį sudarė
procedūriniai ginčai.
Kadangi Komisijoje buvo
prisikaupę daug nesvarstytų klausimų, nes ilgą laiką Komisija neturėjo
pirmininko, kuris turi kviesti narius į posėdžius, vienas posėdis buvo
sušauktas nelaukiant sesijos pradžios.
2007 m. vasario 28 d. buvo
svarstytas klausimas dėl Žemės įstatymo 6, 29, 41, 45, 46, 47 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XP 769(4)) priėmimo procedūros.
Komisija ne kartą pastebėjo,
kad dažnai iškyla klausimų dėl galimo piktnaudžiavimo prašant pakartoti
balsavimo procedūrą arba pirmininkaujančio Seimo posėdžiui teikimo pakartotinai
balsuoti teisėtumo.
2006 m. lapkričio
14 d. rytiniame Seimo posėdyje buvo pateikta balsuoti dėl Žemės įstatymo 6, 29,
41, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Nr. XP 769(4))
(toliau Įstatymo projektas XP 769(4)) priėmimo. Vadovaujantis Seimo statuto
113 straipsnio 3 dalies nuostata, prieš balsavimą buvo paprašyta Seimo narių
registruotis. Užsiregistravo 90 Seimo narių. Registracija prieš balsavimą dėl
viso įstatymo priėmimo yra vykdoma tam, kad būtų galima įgyvendinti Seimo
statuto 113 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad įstatymas gali būti
priimtas tik tada, jei už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių
Seimo narių.
Balsuojant dėl
Įstatymo projekto XP 769(4) 44 Seimo nariai pasisakė už, 8 susilaikė ir 33
pasisakė prieš. Remiantis Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalies nuostata
Įstatymo projektas XP 769(4) buvo nepriimtas.
Seimo narys
Algimantas Salamakinas Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu
paprašė pakartoti balsavimą. Suabejota dėl balsų skaičiavimo tikslumo. Seimo
narys Algimantas Salamakinas teigė, kad balsavus tik 85 Seimo nariams iš
užsiregistravusių 90 Seimo narių, jiems kyla abejonės dėl balsų skaičiavimo
tikslumo, nes 5 Seimo nariai neišreiškė savo nuomonės.
Seimo posėdžio
pirmininkas paskelbė pakartotinį balsavimą.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad prielaidų pakartotinai skelbti balsavimą dėl Įstatymo projekto XP 769(4) priėmimo
nebuvo ir rekomendavo Seimo posėdžių pirmininkams prieš priimant
sprendimą pakartoti balsavimą, griežtai atsižvelgti į Seimo statuto 121
straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, kurios nustato atvejus, kada būtina
skelbti pakartotinį balsavimą.
2007 m. kovo 21 d. svarstyta,
ar teisėtai buvo nutraukta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso
140, 167 ir 409 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XP 1593 svarstymo
procedūra.
Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriate buvo
užregistruotas 47 Seimo narių prašymas įtraukti šio projekto pateikimą į 2006
m. rugsėjo 14 d. Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Vadovaujantis Seimo statuto
92 straipsnio 1 dalies nuostata įstatymo projektas į darbotvarkę įrašomas
privalomai, jeigu to raštiškai reikalauja ne mažesnė kaip 1/3 Seimo narių grupė
ir jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta Seimo statuto numatyta
tvarka. Seimo statuto 136
straipsnyje nurodomi veiksmai, kurie turi būti atlikti užregistravus įstatymo
projektą. Įstatymo projektas XP 1593 pateiktas Seimo posėdyje neatsižvelgiant
į tai, kad nebuvo tinkamai pasirengta jo svarstymui Seimo statuto numatyta
tvarka, t. y. nebuvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos
Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvados dėl šio įstatymo
projekto. Neatsižvelgiant į tai, Seimo plenariniame posėdyje po pateikimo buvo
pritarta Įstatymo projektui XP 1593 ir paskirtas pagrindiniu Teisės ir
teisėtvarkos komitetas šiam projektui toliau nagrinėti. Tačiau Teisės ir
teisėtvarkos komitetas, Teisės departamentui pateikus išvadą, kad projekto
nuostatos neatitinka konstitucinės teisės į privatų gyvenimą (Konstitucijos 22
straipsnis) ir Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintų prokurorų įgaliojimų,
preliminariai apsvarstė šį įstatymo projektą ir irgi pripažino, kad
Baudžiamojo proceso kodekso 140, 167 ir 409 straipsnių pakeitimo įstatymo
projektas Nr. XP 1593 prieštarauja konstitucinei teisei į privatų gyvenimą ir
Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintiems prokurorų įgaliojimams.
Seimo
Pirmininkas, vadovaudamasis Seimo statuto 139 straipsnio 1 dalies nuostata,
kurioje įtvirtinta, kad Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti Seime įstatymų
projektų, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie
prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos
pataisų projekto, neteikė Įstatymo projekto XP 1593 svarstyti Seime.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nuomone, 2006 m.
rugsėjo 14 d. Seimo plenariniame posėdyje pateikiant svarstyti Lietuvos
Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 140, 167 ir 409 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektą XP 1593 nesilaikyta Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalies
nuostatos, reikalaujančios, kad klausimas į Seimo posėdžio darbotvarkę būtų
įrašomas privalomai tik tada, kai svarstyti pasirengta Seimo statuto 136
straipsnyje numatyta tvarka, o Seimo Pirmininkas, neteikdamas svarstyti Seime
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 140, 167 ir 409 straipsnių
pakeitimo įstatymo projekto XP 1593, nepažeidė Seimo statuto nuostatų.
2007 m. kovo 22 d. Seimo
plenariniame posėdyje, iškilus abejonėms dėl balsavimo kartojimo, Komisija
svarstė klausimą dėl balsavimo kartojimo priimant Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
Nr.XP 1530(3). Komisija nusprendė, kad priimant šį įstatymo projektą Lietuvos
Respublikos Seimo statute numatytos balsavimo pakartojimo procedūros buvo
nepažeistos.
2007 m. kovo 28 d. Komisija
svarstė klausimą dėl pagrindiniame komitete svarstant įstatymo projektą
sudarytos darbo grupės patobulinto Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo
pakeitimo įstatymo projekto XP 1261 registravimo.
Seimo narys Gintaras Šileikis
Seimo posėdžių sekretoriatui pateikė darbo grupės parengtą
patobulintą Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą,
kurį užregistravo kaip alternatyvų Įstatymo projektui XP 1261. Darbo grupės patobulintas projektas negali
būti laikomas alternatyviu tai yra naujas to paties projekto patobulintas
variantas, kuris turi būti visų pirma apsvarstytas pagrindiniame komitete ir
tik tada pateikiamas Seimui toliau svarstyti. Komisija rekomendavo Seimo posėdžių sekretoriatui pašalinti iš įstatymų projektų rejestro
Seimo nario Gintaro Šileikio pateiktą ir kaip alternatyvų užregistruotą
Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymo
projektą Nr. XP 1261A.
To paties posėdžio metu Komisija
svarstė klausimą dėl Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo
procedūros.
2007 m. kovo 20 d. Seimo
plenariniame posėdyje, priimant Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo
pakeitimo įstatymo projektą XP 69(3), nebuvo teikiama balsuoti (kaip tai
numatyta Seimo statuto 157 straipsnyje) dėl Seimo narių pasiūlymo išbraukti šio
įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, kuriam pritarė Seimo Ekonomikos komitetas ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Seimo nariams nebalsavus dėl pasiūlymo
išbraukti iš Įstatymo projekto XP 69(3) 23 straipsnio 8 dalį, lėmė Seimo
sprendimą, dėl kurio Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų
įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 8 dalis prieštarauja šio įstatymo 23
straipsnio 5 daliai.
Komisija nusprendė, kad . Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo
projekto XP 69(3) priėmimo Seimo posėdyje metu buvo pažeistos Lietuvos
Respublikos Seimo statuto 157 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos ir
pasiūlė Seimui pakartoti balsavimo procedūrą dėl Lietuvos Respublikos Gamtinių
dujų įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies.
Dar kartą Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo
priėmimo procedūros svarstytos 2007 m. balandžio 3 d. posėdyje. Komisija
dar kartą patvirtino, kad priimant aukščiau minėtą įstatymo buvo pažeisto Seimo
statuto nuostatos.
Balandžio 3 d. posėdyje buvo svarstomas ir kalimas dėl
procedūrų sudarant komisiją Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
atlikto valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo dalies
posėdžių stenogramų slaptumo žymų panaikinimo ir medžiagos paviešinimo
procedūroms patikrinti. Dėl šio klausimo kreipėsi grupė Seimo narių, kurių
nuomone įtarimus dėl galimų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto padarytų teisės aktų pažeidimų,
išviešinant įslaptintą šio komiteto posėdžių medžiagą, turėjo nagrinėti Seimo
Etikos ir procedūrų komisija, todėl Seimo Pirmininkas, išleisdamas potvarkį
sudaryti aukščiau minėtą komisiją, pažeidė Seimo statuto nuostatas.
Komisija, išnagrinėjusi teisės
aktų, reglamentuojančių valstybės
ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo,
naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus
ir tvarką, nuostatas nusprendė, kad Seimo Etikos ir
procedūrų komisija neįgaliota spręsti klausimų, susijusių su valstybės ar
tarnybos paslaptį
sudarančios informacijos įslaptinimu, saugojimu, naudojimu, išslaptinimu,
apsaugos veiksmų koordinavimu bei kitų, valstybės ir tarnybos paslapčių
subjekto kompetencijai priskiriamų, klausimų. Taigi, Seimo Pirmininkas,
sudarydamas komisiją Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo
dalies posėdžių stenogramų slaptumo žymų panaikinimo ir medžiagos paviešinimo
procedūroms patikrinti, vadovavosi valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo,
saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės
pagrindus ir tvarką nustatančiais teisės aktais ir
nepažeidė Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatų.
Taip pat į Komisiją kreipėsi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto pirmininkas, prašydamas išnagrinėti, ar nebuvo pažeistos Seimo statute
nustatytos procedūros, kai Seimo tarnautojai, o ne Seimas nagrinėjo ir vertino
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiksmų ir sprendimų teisėtumo
klausimus, įvertinant Seimo Pirmininko sudarytos komisijos sudarymo būdą, jos
sudėtį bei priimtą sprendimą.
Komisija
pažymėjo, kad procedūros, numatančios kaip turi būti nagrinėjai klausimai dėl valstybės ar tarnybos paslaptį
sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo,
numatytos Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos
paslapčių įstatyme, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintose
Įslaptintos informacijos apsaugos taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimais, Seimo valdybos sprendimais patvirtintuose norminiuose
bei metodiniuose dokumentuose. Seimo statutas nereglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios
informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo ir išslaptinimo procedūrų.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje
nurodoma, kad Kilus įtarimams, jog yra prarasta ar neteisėtai atskleista
įslaptinta informacija, paslapčių subjekto vadovo sprendimu atliekamas
patikrinimas. Patikrinimo metu turi būti nustatyta ir patvirtinta prarastos ar
atskleistos įslaptintos informacijos slaptumo žyma, tyrinys bei apimtis;
nustatyti asmenys, kurių veiksmai galėjo lemti įslaptintos informacijos
atskleidimą; įvardinti asmenys, kurie šia informacija disponavo ar kurie buvo
su ja susipažinę ir nustatytos įslaptintos informacijos praradimo ar
atskleidimo aplinkybės. Taigi, Seimo Pirmininko 2007m. kovo 21 d. potvarkiu
Nr.137 sudaryta komisija, nenagrinėjo ir nevertino Seimo nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto veiksmų ir sprendimų teisėtumo klausimų, o atliko veiksmus,
kuriuos, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis,
buvo įgaliota atlikti.
Remiantis šios komisijos sprendimais, turi būti tęsiamas tyrimas toliau ir tik
tuomet priimti teisines pasekmes sukeliantys sprendimai.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2
straipsnio 8 dalį valstybės paslapčių subjektais yra Respublikos Prezidento, Seimo,
Vyriausybės steigiamos institucijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, jų
steigiamos įmonės ir įstaigos.
Teisės doktrinoje valstybės institucija paprastai traktuojama kaip valstybės
įstaiga, per kurią įgyvendinama valstybės valdžia. Seimo komitetas negali būti
valstybės institucija, nes jis yra vienos iš valstybės valdžią Lietuvoje
vykdančios institucijos, Lietuvos Respublikos Seimo, struktūrinis padalinys.
Taigi, Lietuvos Respublikos Seimas yra viena iš pagrindinių valstybės valdžią
įgyvendinančių institucijų, laikytinų valstybės ir tarnybos paslapčių subjektu,
kurios vadovas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, yra valstybės paslapčių
subjekto vadovas.
Atsižvelgiant
į tai Komisija priėmė sprendimą, kad Seimo Pirminio 2007
m. kovo 21 d. potvarkiu Nr.137 sudaryta komisija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo dalies
posėdžių stenogramų slaptumo žymų panaikinimo ir medžiagos paviešinimo
procedūroms patikrinti buvo sudaryta nepažeidžiant Seimo statuto nuostatų, nes
Seimo statutas nereglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo,
saugojimo, naudojimo ir išslaptinimo procedūrų.
Kiekvieną
Seimo sesiją vis iškyla klausimų dėl balsavimo vienasmeniškumo pažeidimo. 2007
m. balandžio 18 d. Komisija vėl nagrinėjo tokį klausimą. 2007
m. balandžio 5 d. vakariniame Seimo plenariniame posėdyje buvo svarstomas
klausimas dėl Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų
garantijų įstatymo projekto XP ‑ 2082 pateikimo.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą užfiksuota, kad balsuojant dėl
Valstybinių socialinio draudimo pensijų garantijų įstatymo projekto XP ‑
2082 po pateikimo balsavime nedalyvavo 9 Darbo partijos frakcijos nariai, 6
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai, 1 Liberalų sąjūdžio
frakcijos narys ir 1 Tėvynės sąjungos frakcijos narys, o jų balsai užskaityti
kaip dalyvavusių balsavime. Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad
Seimo nariai balsuoja asmeniškai ir balso teisė negali būti perduota kitiems
asmenims.
Komisija,
išnagrinėjusi šį klausimą, nusprendė, priimant Lietuvos
Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų garantijų įstatymo projektą
XP 2082, ne tik už save balsavę Seimo nariai Virginija Baltraitienė, Rimantas
Bašys, Vida Marija Čigriejienė, Saulius Girdauskas, Vytautas Kamblevičius,
Juozas Palionis, Milda Petrauskienė, Vytautas Saulis, Viačeslav Škil, Irena
Šiaulienė, Birutė Vėsaitė ir Jadvyga Zinkevičiūtė, pažeidė Seimo statuto 111
straipsnio 4 dalies nuostatą ir atkreipė dėmesį, kad pirmininkaujantis Seimo posėdžiui, kai yra
nesąžiningai balsuojama, turi vadovautis Seimo statuto 20 straipsnio 2 dalies
nuostata ir už kitą Seimo narį balsavusiam Seimo nariui įrašyti įspėjimą į
posėdžio protokolą. Taip pat Komisija nusprendė kreiptis į
Seimo frakcijas, kad būtų imamasi priemonių užtikrinant, kad Seimo nariai
laikytųsi tvarkos Seimo posėdžių salėje ir laikytųsi Seimo statuto nuostatų.
2007 m. balandžio 19 d. Komisija
aiškinosi, ar priimant
Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB,
MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos
2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP 522(3) nebuvo padaryta
Seimo statuto pažeidimų.
Remiantis Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalies nuostata,
įpareigojančia Teisės ir teisėtvarkos komitetą privalomai preliminariai
apsvarstyti teisės akto projektą, dėl kurio Seimo Teisės departamentas pateikia
išvadą, kad projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė išvadą, kad Įstatymo projektas XP
522(3) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems
teisinės valstybės, teisinio aiškumo ir proporcingumo principams, taip pat
konstitucinei teisei pasirinkti darbą bei verslą.
Seimo statuto 139 straipsnyje, įvardijant aplinkybes,
kurioms esant įstatymo projektas neteikiamas svarstyti, 1 šio straipsnio dalyje
nurodyta, kad jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad
įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto
Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas tokio projekto neteikia
svarstyti Seimui. Seimo nariai, pageidaujantys, kad būtų svarstomas toks
įstatymo projektas, turi kartu su įstatymo projektu pateikti Konstitucijos
pataisų projektą.
Vadovaujantis
aukščiau minėta Seimo statuto nuostata, Įstatymo projekto XP 522(3) priėmimo
klausimas nebuvo įtrauktas į bet Seimo narių siūlymu klausimas buvo papildomai
įrašytas į dienos darbotvarkę ir šiam įstatymo projektui buvo pritarta.
Komisija nusprendė, kad priimant
Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl
SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios
organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos 2 straipsnio pakeitimo įstatymą
buvo pažeista Seimo statuto 139 straipsnio 1 dalies nuostata.
2007 m. gegužės 10 d. svarstytas
klausimas dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo
įstatymo projekto XP 662 svarstymo Seime procedūrų. 50 Seimo narių grupė kreipėsi
su prašymu, kad minėto įstatymo projekto priėmimas būtų įtrauktas į Seimo
plenarinio posėdžio darbotvarkę. Kadangi nebuvo įvykdytos visos Lietuvos
Respublikos Seimo statute numatytos sąlygos, kad įstatymo projektas būtų
įrašytas į Seimo posėdžio darbotvarkę privalomai, buvo nuspręsta šio įstatymo
projekto priėmimą atidėti. Tačiau, kai buvo įvykdytos Seimo statuto 92
straipsnio 1 dalyje įvardintos sąlygos, Seimo seniūnų sueigos siūlymu, kad dėl
klausimo išbraukimo iš Seimo posėdžių darbotvarkės apsispręstų pats Seimas,
buvo pateikta balsuoti dėl klausimo išbraukimo iš darbotvarkės. Ignalinos
atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projektas XP 662(4) buvo išbrauktas
iš 2007 m. balandžio 5 d. darbotvarkės.
Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalyje
nurodoma, kad ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės raštišku reikalavimu
klausimas į sesijos darbų programą, savaitės arba kitos dienos darbotvarkę
įrašomas privalomai, jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta Seimo
statuto numatyta tvarka. Be to Seimo statuto 153 straipsnio, kuriame
reglamentuojami Seimo veiksmai po įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje, 1
dalies 1 punkte teigiama, kad jei po svarstymo Seimas nusprendžia pritarti
komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis, Seimas turi paskirti
įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų.
Atsižvelgdama
į šias aplinkybes Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad neteikiant Seime balsuoti dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo
bloko darbo pratęsimo įstatymo projekto XP 662(4) priėmimo buvo nesilaikoma
Seimo statuto nuostatų.
Įdomus klausimas svarstytas 200 7m.
gegužės 16 d. posėdyje. Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakciją iškėlė
klausimą, ar Tėvynės sąjungos frakcija laikytina opozicine frakcija,
atsižvelgiant į tai, kad ji yra pasirašiusi bendros veiklos deklaraciją arba
sutartį dėl koalicinės vyriausybės. Išnagrinėjusi šį klausimą, Komisija
nusprendė, kad pagal galiojančią Seimo statuto 41 straipsnio 1 ir 2 dalies redakciją
Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos gali pasiskelbti opozicinėmis. Kartu
Komisija pažymėjo, kad dabartinėje politinėje situacijoje Seimo statuto
nuostatos neatspindi realios situacijos ir netiksliai apibrėžia daugumos ir
mažumos, pozicijos ir opozicijos statusą.
2007 m. gegužės 17 d. svarstytas
iškilęs procedūrinis ginčas, kilęs Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo
departamento statuto 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XP ‑
2113(2) priėmimo metu.
Projekto XP 2113(2) priėmimas buvo
numatytas 2007 m. gegužės 15 d. Gegužės 11 d. Seimo poėdžių sekretoriate
užregistruotos pataisos dėl Projekto XP 2113(2).
2007 m. gegužės 15 d. Seimo
plenarinio posėdžio metu Seimo narys Saulius Pečeliūnas atkreipė dėmesį, kad
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nesvarstyta Seimo narės Rasos
Juknevičienės pataisa aukščiau minėtam įstatymo projektui, todėl
pirmininkaujantis Seimo posėdžiui atidėjo Projekto XP 2113(2) priėmimą, kol
pagrindinis komitetas apsvarstys pateiktus pasiūlymus. Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetas šiuos pasiūlymus apsvarstė 2007 m. gegužės 16 d.
2007 m. gegužės 17 d. buvo numatytas
Projekto XP 2113(2) priėmimas. Pirmininkaujantis Seimo posėdžiui pasiūlė
balsuoti dėl Projekto XP 2113(2) priėmimo, bet kilo ginčas dėl to, ar
balsuoti dėl Seimo narės Rasos Juknevičienės pataisų.
Seimo statuto 155 straipsnio 3
dalyje numatyta, kad priėmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei
išbraukimai, kuriuos, posėdžio metu posėdžio pirmininkui
paskelbus, paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Visas siūlomas įstatymo
projekto pataisas, papildymus bei išbraukimus įstatymo leidybos iniciatyvos
teisę turintys asmenys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš
48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko pradėti
įstatymo priėmimo procedūrą.
Komisija
nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tęsti Lietuvos Respublikos
Valstybės saugumo departamento statuto 37 straipsnio pakeitimo įstatymo
projekto XP 2113(2) priėmimo procedūrą, kartu apsisprendžiant dėl šiam
įstatymo projektui pateiktų ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete
apsvarstytų pasiūlymų.
Priimant Ignalinos atominės
elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projektą XP 662(4) vėl
iškilo klausimas, ar laikomasi Lietuvos Respublikos Seimo statute numatytų
procedūrų.
2007 m. gegužės 3 d. Seimo
plenariniame posėdyje Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo
pratęsimo įstatymo projekto Nr. XP 662(4) priėmimo metu Ekonomikos komiteto
pranešėja Komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, pristatydama Komiteto išvadą,
teigė, kad jeigu Ekonomikos komitetas rinktųsi šiandien, išvada būtų kitokia.
Vis dėl to kraujuojančia širdimi turiu pasakyti, kad privalau agituoti
gerbiamuosius Seimo narius prieš šį įstatymą ir prieš jo priėmimą., nors
Ekonomikos komitetas pritarė komiteto patobulintam Ignalinos atominės
elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projektui Nr. XP 662(4).
Seimo plenariniame posėdyje,
vadovaujantis Seimo statuto 156 straipsnio 2 dalies nuostata, priėmimo metu
pranešėjas gali trumpai aptarti gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas, o po
to, remiantis Seimo statuto 156
straipsnio 3 dalies nuostata, po pranešėjo aptarimo turi būti balsuojama dėl
atskirų įstatymo projekto dalių.
Komisija priėmė sprendimą, kad Seimo Ekonomikos komiteto
pirmininkė Birutė Vėsaitė, pristatydama komiteto išvadą ir agituodama
nepritarti šiai išvadai, pažeidė Seimo statuto 156 straipsnio 2 dalies
nuostatą. Tačiau kartu pažymėjo, kad komiteto pranešėja, iš tribūnos kalbėdama
dėl balsavimo motyvų, ne šiurkščiai pažeidė įstatymų leidybos procedūrą. Tuo
pačiu Komisija rekomendavo, kad Seimo komitetų pranešėjai, pristatydami
komiteto išvadas, pateiktų tik komiteto nuomonę ir atkreipė Seimo posėdžių
pirmininkų dėmesį į tai, kad Seimo posėdžių metu būtų griežtai laikomasi Seimo
statuto nuostatų, reglamentuojančių teisės aktų leidybos procedūras.
2007 m. birželio 20 d. svarstytas klausimas ir dėl Seimo
sprendimo gražinti Seimo Peticijų komisijai tobulinti protokolinį nutarimą dėl
pareiškėjų peticijos.
2007 m. gegužės 22 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo
balsuojama dėl Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo buvo siūloma atmesti Dariaus
Petraičio ir kitų pareiškėjų peticijoje Dėl savivaldybių tarybų posėdžių
transliacijų internetu pateiktą pasiūlymą. Seimas nepritarė Peticijų komisijos
parengtam Seimo protokoliniam nutarimui. Tačiau pirmininkaujantis Seimo
posėdžiui, paskelbęs balsavimo rezultatus ir konstatavęs nepritarimą Peticijų
komisijos išvadai, pareiškė, kad Seimo protokolinis nutarimas grąžinamas
tobulinti.
Lietuvos Respublikos Seimo statutas
numato, kad Seimas grąžinti tobulinti gali tik įstatymo projektą.
Komisija,
pažymėjusi, kad Lietuvos
Respublikos Seimo statutas nenumato, kad būtų priimtas nutarimas tobulinti
Seimo protokolinį nutarimą, bet atsižvelgusi į tai, kad Seimas nepritarė Seimo
Peticijų komisijos išvadai, pasiūlė Peticijų komisijai pakartotinai svarstyti
Dariaus Petraičio ir kitų pareiškėjų peticijoje Dėl savivaldybių tarybų
posėdžių transliacijų internetu pateiktą pasiūlymą.
2007 m. birželio 26 d. Seimo plenarinio
posėdžio metu iškilo klausimas dėl Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos
įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo 171 straipsniu įstatymo
projekto Nr. XP 2009(2) pateikimo procedūrų ir šio įstatymo svarstymo eigos.
Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 138 straipsnio 2
dalies nuostata, numatančia, kad Seimo Teisės departamentui savo išvadoje
nurodžius, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,
Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą,
išvadoje dėl Įstatymo projekto XP 209(2) paskelbė savo sprendimą, kad Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos
įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo 171 straipsniu įstatymo
projektas Nr. XP-2009(2) prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam
teisinės valstybės principui.
Seimo statuto 139 straipsnio 1
dalyje sakoma, kad Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti Seime įstatymų
projektų, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie
prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos
pataisų projekto.
Lietuvos
Respublikos Seimas, tvirtindamas 2007 m. birželio 26 d. Seimo plenarini
posėdžių darbotvarkę, priėmė sprendimą, kad Įstatymo projektas XP 2009(2)
būtų įtrauktas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Atsižvelgiant
į šias aplinkybes, Komisija nusprendė, kad Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo
ir papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-2009(2) neturi
būti teikiamas svarstyti.
2007
m. liepos 3 d. Komisija svarstė klausimą dėl Teismų įstatymo projekto svarstymo
Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete procedūros.
Į Komisiją kreipėsi grupė
nevyriausybinių organizacijų dėl to, kad neatsižvelgta į jų pastabas ir
pasiūlymus, svarstant darbo grupės pakeistą Teismų įstatymo projekto variantą.
Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, nusprendė, kad
formaliai Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Teismų įstatymo
pakeitimo įstatymo projektą, Seimo
statuto nuostatų, reglamentuojančių įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame
komitete procedūras, nepažeidė bet, atsižvelgiant į tai, kad Teismų įstatymo
pakeitimo įstatymas labai svarbus visai visuomenei, rekomendavo Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetui apsvarstyti galimybę siūlyti Seimui (remiantis Seimo
statuto 150 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata) paskelbti Teismų įstatymo
pakeitimo įstatymo projektą XP 1281(3) visuomenei svarstyti.
Dar viena Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiklos
kryptis yra kontroliuoti, kaip Seimo nariai laikosi Viešųjų ir privačių
interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei Seimo statuto nuostatų,
reglamentuojančių viešojo intereso viršenybę prieš privačius interesus. Iš 16
svarstytų klausimų dėl galimo interesų konflikto 3 atvejais pripažinta, kad
grėsmė dėl interesų konflikto buvo kilusi ar gali kilti. Taip pat Seimo nariams
buvo teikiamos rekomendacijos, nurodant kaip Seimo nariai turėtų elgtis,
siekdami išvengti net abejonių, kad toks konfliktas gali kilti.
2007 m. kovo 21 d. posėdyje,
apsvarsčiusi, ar Seimo narė Birutė Vėsaitė, kreipdamasi į Seimo Sveikatos
reikalų komitetą kaip Šeimos planavimo asociacijos prezidentė, nepažeidė
galiojančių teisės aktų nuostatų, nusprendė, kad Seimo narė sudarė prielaidas
atsirasti tokiai teisinei situacijai, kai Seimo nario atstovaujama asociacija
kito santykio subjekto atžvilgiu galėtų įgyti papildomą pranašumą vien dėl to,
kad jai atstovauja būtent Seimo narė ir rekomendavo ateityje vengti situacijų,
kurios gali sukelti abejones, kad Seimo narys atstovauja kokiai nors
asociacijai santykiuose su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įmonėmis,
organizacijomis (jų pareigūnais), taip pat su kitomis (ne valstybės ar
savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais).
2007 m. kovo 27 d. Komisija
nagrinėjo klausimą, ar Seimo nario buvimas Valstybinės kultūros paveldo
komisijos nariu, neprieštarautų galiojančių teisės aktų nuostatoms. Komisija
nusprendė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos
60 straipsnio ir Seimo statuto 6 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime pateiktą
išaiškinimą, Seimo nariai negali būti Lietuvos Respublikos valstybinės
institucijos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, atskaitingos Lietuvos
Respublikos Seimui, nariais ir rekomendavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetui neteikti Seimo nario Juozo Palionio į Valstybinės kultūros paveldo
komisijos narius.
2007 m. balandžio 25 d. buvo svarstyta Seimo nario Armino
Lydekos veikla Seimo posėdžio metu skaitant paskaitas, už kurias klausytojai
turėjo susimokėti. Išnagrinėjus visas aplinkybes, Komisija nusprendė, kad Seimo
narys vykdamas skaityti paskaitą Seimo plenarinio posėdžio metu nesilaikė Seimo
statuto 10 straipsnio 1 dalyje numatyto privalomo reikalavimo Seimo nariams
dalyvauti Seimo posėdžiuose ir kad vykdamas į Panevėžį skaityti paskaitos
tarnybiniu automobiliu pažeidė Seimo statuto 15(3) straipsnio 3
dalies ir Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomų, naudojamų ir
disponuojamų automobilių naudojimo tvarkos III skirsnio 4 punkto nuostatas.
Visais atvejais Komisija rekomenduoja susilaikyti nuo
veiksmų, kurie gali sukelti abejones, kad Seimo nariai gali supainioti
viešuosius ir privačius interesus.
Dalis kreipimusi į Komisija yra dėl pareiškėjų nuomone
netinkamo Seimo narių elgesio (paprastai dėl viešai išsakomos nuomonės).
Dažniausiai Komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio
kodekso9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, tik apsiriboja svarstymu
Komisijoje kartu rekomenduodama Seimo nariams vengti situacijų, kai jų vieši
pasisakymai gali sukelti abejones.
Seimo statutas įpareigoja Komisiją analizuoti Seimo narių
nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis ir,
atsižvelgus į šias priežastis, kas mėnesį teikti Seimo valdybai išvadas apie
Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose. Remiantis Komisijos išvadomis Seimo
valdyba priima sprendimus dėl Seimo nario atlyginimo sumažinimo. Ataskaitiniu
laikotarpiu nė vienam Seimo nariui nebuvo sumažintas atlyginimas, nes nė vienas
Seimo narys neviršijo ribos, numatančios sankcijas už praleistus posėdžius,
kuriuose vyksta iš anksti numatyti balsavimai.
Dalį klausimų sprendžiant nebuvo rengiamos išvados, o tik
priimami protokoliniai nutarimai. Kai kuriais atvejais, nesant pakankamo
pagrindo konstatuoti įstatymo nuostatų pažeidimą, buvo nuspręsta nutraukti
tyrimus.
Per
ataskaitinį laikotarpį Komisija gavo 265 laiškus ir išsiuntė 200 laiškų bei
kitokių dokumentų.
Komisijos pirmininkė Romualda
Kšanienė
