Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (toliau
Komisija) ataskaitiniu laikotarpiu dirbo 12 Seimo narių.
Iki 2007 m. lapkričio 8 d.:
1.
Remigijus
Ačas (Frakcija
Tvarka ir teisingumas (liberalai
demokratai))
- Petras
Baguška (Valstiečių
liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija)
- Jonas
Juozapaitis (Socialdemokratų
partijos frakcija)
- Romualda
Kšanienė (Darbo partijos
frakcija)
- Saulius
Lapėnas (Liberalų ir
centro sąjungos frakcija)
- Antanas
Matulas (Tėvynės sąjungos
frakcija)
- Algirdas
Monkevičius (Naujosios
sąjungos (socialliberalų) frakcija)
- Algimantas
Salamakinas (Socialdemokratų
partijos frakcija)
- Aldona
Staponkienė (Valstiečių
liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija)
10. Antanas Napoleonas Stasiškis (Tėvynės sąjungos frakcija)
11. Dalia Teišerskytė (Liberalų
sąjūdžio frakcija)
12. Manfredas Žymantas (Darbo
partijos frakcija)
Nuo 2007 m. lapkričio 8 d.:
1. Remigijus Ačas (Frakcija Tvarka ir
teisingumas (liberalai demokratai))
2. Kęstutis Čilinskas (Tėvynės sąjungos frakcija)
3. Jonas Juozapaitis (Socialdemokratų partijos frakcija)
4. Saulius Lapėnas (Liberalų ir centro sąjungos
frakcija)
5. Antanas Matulas (Tėvynės sąjungos frakcija)
6. Skirmantas Pabedinskas (iki 2008-01-18 Valstiečių
liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija, nuo 2008-01-18 Valstiečių
liaudininkų frakcija)
7. Algimantas Salamakinas (Socialdemokratų partijos frakcija)
8. Aldona Staponkienė (iki 2008-01-18 Valstiečių
liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija, nuo 2008-01-18 Valstiečių
liaudininkų frakcija)
9. Nijolė Steiblienė (Naujosios sąjungos (socialliberalų)
frakcija)
10. Dalia Teišerskytė (Liberalų sąjūdžio frakcija)
11. Manfredas Žymantas (Darbo
partijos frakcija)
12. Zita Žvikienė (Darbo
partijos frakcija)
Per ataskaitinį laikotarpį nuo
2007 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. sausio mėn. sušaukta 19 Komisijos posėdžių.
Komisijos posėdžiuose buvo apsvarstyti 28 klausimai. Iš jų: 9 procedūriniai
ginčų, 1 klausimas dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, 7
klausimai dėl Seimo narių elgesio ir eilė kitų klausimų, tame tarpe ir dėl
Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje
sesijoje Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau Komisija) darbas buvo iš
dalies suvaržytas, nes 2007 m. spalio 11 d. Komisija priėmė sprendimą, kad
Romualda Kšanienė dėl elgesio, nesuderinamo su Seimo Etikos ir procedūrų
komisijos pirmininkės pareigomis, būtų atleista iš Komisijos pirmininkės pareigų.
2007 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo
plenariniame posėdyje buvo balsuojama dėl Romualdos Kšanienės atleidimo iš
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų, tačiau Lietuvos
Respublikos Seimo nutarimo projektui Dėl Romualdos Kšanienės atleidimo iš
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų buvo nepritarta.
Seimui nepritarus, kad Romualda Kšanienė būtų atleista iš Seimo Etikos ir
procedūrų komisijos pirmininkės pareigų, 9 šios komisijos nariai įteikė Seimui
atsistatydinimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narių pareiškimus. 2007
m. lapkričio 8 d. buvo priimtas Seimo nutarimas, kuriuo nuspręsta sudaryti
naujos sudėties Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Kol nebuvo patvirtinta
naujos sudėties Seimo Etikos ir procedūrų komisija, šios komisijos posėdžiai
šaukiami nebuvo. Susirinkus naujos sudėties Komisijai buvo pritarta seniūnų
sueigos pasiūlyti Komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrai, bet nepritarta
Komisijos pirmininko kandidatūrai, kurią išsirinko opozicinės frakcijos. Iki
sesijos pabaigos nebuvo pasiūlyta kita Komisijos pirmininko kandidatūra, todėl
Komisija beveik visą šią sesiją neturėjo pirmininko. Lietuvos Respublikos Seimo
statuto 74 ir 53 straipsniuose nurodyta, kad eiliniai komitetų ir komisijų posėdžiai
rengiami komitetų pirmininkų siūlymu. Komisijų pirmininkų pavaduotojai,
remiantis Seimo statuto 52 straipsnio 2 dalies nuostata, pirmininko pavedimu
atlieka kai kurias jo funkcijas arba pavaduoja išvykusį arba susirgusį ir dėl
to laikinai negalintį eiti pareigų komiteto ar komisijos pirmininką.
Susiklosčius tokiom aplinkybėm, Komisija turi tik galimybę, remiantis Seimo
statuto 53 straipsnio 2 dalies nuostata, organizuoti posėdžius, kai to
reikalauja ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių arba yra Seimo ar Seimo valdybos
pavedimas.
Šioje sesijoje Komisija
apsvarstė 9 procedūrinius ginčus.
2007 m. spalio 10 d. svarstytas
klausimas dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymo
procedūrų.
Komisija, išsiaiškinusi visas
aplinkybes, nusprendė, kad:
1.
Pateikiant Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP 2524 buvo pažeistos Lietuvos
Respublikos Seimo statuto 136 straipsnio 2, 4 ir 5 dalies nuostatos.
- Nesant sprendimo svarstyti Lietuvos
Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP2524 skubos tvarka, buvo
nesilaikyta Lietuvos Respublikos Seimo statuto 144 straipsnio 2 dalies
nuostatos.
- Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
Seimo statuto 149 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir skubiai svarstant
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP 2524 Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komitete, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Seimo
statuto 147 straipsnio 1, 2 ir 7 dalyje numatytų procedūrų.
- Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komitetas svarstydamas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektą Nr. XP 2524 nesilaikė Seimo statuto 149 straipsnio 1 dalyje
nustatytos įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komiteto posėdyje
tvarkos.
Tame pačiame posėdyje
svarstytas ir klausimas dėl Lietuvos Respublikos paramos šeimai pagrindų
įstatymo projekto pateikimo procedūros. Minėtas įstatymo projektas buvo įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, neatsižvelgiant
į tai, kad šio projekto dar nebuvo apsvarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komitetas. Etikos ir procedūrų komisija ne kartą yra pažymėjusi, kad įstatymo
projektas turi būti neteikiamas Seimo posėdyje, jei nėra tinkamai pasirengta jo
svarstymui Seimo statuto numatyta tvarka, t. y. nėra Seimo kanceliarijos Teisės
departamento ir Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos
išvados dėl to įstatymo projekto. Todėl Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad įtraukiant į 2007 m.
rugsėjo 9 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę Lietuvos Respublikos paramos
šeimai pagrindų įstatymo projekto Nr. XP 2526 pateikimą, buvo pažeista
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalies nuostata.
2007 m. gruodžio 5 d.
Komisijoje svarstytas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos Dėl Taivanio dalyvavimo pasaulinės sveikatos organizacijos veikloje
stebėtojo teisėmis svarbos priėmimo procedūros. Komisija nusprendė, kad:
- 2007 m. lapkričio 8 d. Seimo
plenariniame posėdyje priimant Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją Dėl Taivanio
dalyvavimo pasaulinės sveikatos organizacijos veikloje stebėtojo teisėmis
svarbos Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatos nebuvo pažeistos.
2.
Atsižvelgiant
į Lietuvos Respublikos Seime priimamų rezoliucijų svarbą tarptautiniu požiūriu,
inicijuoti Lietuvos Respublikos Seimo statuto pataisas, numatančias, kad
rezoliucijos Lietuvos Respublikos Seime būtų priimamos laikantis tokių pačių
procedūrų, kokių laikomasi priimant įstatymus.
3. Siūlyti
Seimo seniūnų sueigai netvirtinti tokių Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkių,
kuriose posėdžių laikas užsitęsia iki vėlyvo vakaro, o pirmininkaujantiems
Seimo posėdžiams laikytis patvirtintų posėdžių darbotvarkių.
Komisija gavo eilę skundų ir
prašymų įvertinti, ar svarstant Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 19
straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą Nr. XP 2688 ir Alkoholio
kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34, 35 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia
galios ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP 2689 nebuvo
pažeista Seimo statute numatyta įstatymų projektų svarstymo tvarka. 2007 m. gruodžio 21 d. Komisija svarstė šių
įstatymų projektų svarstymo Seimo Ekonomikos komitete procedūros atitikimą
Seimo statuto nuostatoms. Išnagrinėjusi
visas aplinkybes, Komisija nusprendė, kad Lietuvos
Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projekto Nr. XP
2688 ir Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34,
35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pripažinimo
netekusia galios ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP 2689
svarstymo metu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Seimo statuto 149 straipsnio
nuostatos, reglamentuojančios įstatymų projektų svarstymo pagrindiniame
komitete tvarką.
Dar kartą aukščiau minėtų
įstatymų projektų teikimo ir svarstymo aplinkybės svarstytos pratęstos Seimo
sesijos metu 2008 m. sausio 11 d. Tuomet Komisija nusprendė, kad Lietuvos Respublikos
alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 29 straipsnių pakeitimo bei papildymo
įstatymo (Nr. XP 2688) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo
2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios ir 14 straipsnio
pakeitimo įstatymo (Nr. XP 2689) projektų aiškinamajame rašte jo rengėjai,
nenurodę asmenų, dalyvavusių rengiant ir tobulinant įstatymo projektus, nesilaikė
Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kad remiantis
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalies nuostata darytina
išvada, kad Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui nesvarstant
ir delsiant priimti sprendimą dėl šių įstatymų projektų kilo abejonės dėl Seimo narių sąžiningumo.
2008 m. sausio 16 d. posėdyje
svarstyta, ar nebuvo pažeista įstatymų leidybos procedūra, priimant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą XP 786(2*). Komisija nusprendė,
kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatos
balsuojant dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto
XP 786A(2*) nebuvo pažeistos.
Procedūrinis ginčas svarstytas ir 2008 m. vasario 1 d.
Komisijos posėdyje, sprendžiant, ar teisėtai buvo padaryta pertrauka prieš
balsavimą procedūriniu klausimu. Komisija nusprendė, kad Seimo posėdžio
pirmininkas, teikdamas balsuoti dėl sprendimo įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka priėmimo
atidėjimo, pažeidė Seimo statuto 121 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Vis nepavyksta
pasiekti, kad priimant sprendimus Lietuvos Respublikos Seime būtų
nepažeidinėjamas balsavimo vienasmeniškumo principas. Komisija ne kartą pasisakė dėl vienasmeniškumo
pažeidimo balsuojant Seimo plenarinių posėdžių metu. Seimo nariai ne kartą buvo
raginti laikytis draudimo ir balsuoti tik už save, primygtinai buvo nurodoma,
kad nors ir trumpam pasitraukiant iš darbo vietos Seimo
plenarinių posėdžių salėje, privaloma pasiimti su savimi identifikacinę kortelę
ir siūlyta, kad Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojas, prižiūrintis tvarką
Seimo posėdžių salėje, surinktų paliktas Seimo narių identifikacines korteles.
Tačiau dažnai stebima situacija, kai Seimo posėdžių salėje sėdi tik keli Seimo
nariai, bet balsuoja daug daugiau Seimo narių. Pasitaiko atvejų, kai Seimo
narys yra išvykęs į komandiruotę, o fiksuojama, kad jis dalyvauja Seimo
plenariniame posėdyje.
2008 m. sausio 11
d. Komisija vėl turėjo pripažinti, kad buvo pažeistas balsavimo vienasmeniškumo
principas. 2007 m. gruodžio 20 d. Seimo plenariniame
posėdyje Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto pakeitimo įstatymo
projekto Nr. XP 1520(2) svarstymo metu balsuojant dėl Seimo nario Vydo Gedvilo pasiūlytos pataisos 7
įstatymo projekto straipsniui, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Seimo
statuto 111 straipsnio 4 dalies ir 112 straipsnio 3 dalies nuostatos. Komisija,
remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 121 straipsnio 4 dalies nuostata,
pasiūlė Seimui perbalsuoti dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto
įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsniui pasiūlytos Seimo nario Vydo
Gedvilo pataisos.
Keli posėdžiai
buvo skirti organizaciniams Komisijos klausimams. 2007 m. spalio 11 d. buvo
sprendžiamas klausimas dėl Komisijos pirmininkės Romualdos Kšanienės atleidimo
iš pareigų. Komisija priėmė sprendimą pritarti, kad Romualda Kšanienė būtų
atleista iš Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų.
Suformavus naujos
sudėties Etikos ir procedūrų komisiją, seniūnų sueiga pasiūlė išsirinkti Komisijos
pirmininko pavaduotoją. 2007 m. lapkričio 13 d. Komisija pritarė, kad jos
pirmininko pavaduotoju būtų Seimo narys Jonas Juozapaitis. Lapkričio 14 d.
Seniūnų sueigai nusprendus, kad šis postas turi atitekti opozicijai, Komisija
susirinko išsirinkti pirmininką. Opozicinės partijos pasiūlė savo išsirinktą
kandidatą Seimo narį Kęstutį Čilinską. Komisijoje balsuojant dėl jos
pirmininko, šiai kandidatūrai buvo nepritarta, kiti kandidatai nebuvo
pasiūlyti, todėl Komisija iki sesijos pabaigos neturėjo pirmininko.
Sunkiai Komisijai
sekėsi spręsti ir kitą organizacinį klausimą, patvirtinti Komisijos veiklos
nuostatus. Komisijos veiklos nuostatų projektas pateiktas Komisijai dar
praeitos Seimo sesijos metu, bet ir šioje sesijoje nepavyko jo patvirtinti.
Komisijos veiklos nuostatų klausimas buvo svarstomas 2007 m. spalio 10 d., 2007
m. gruodžio 12 d. ir2007 m. gruodžio 19 d. posėdžiuose, bet taip ir liko
nepatvirtintas.
Pagal Komisijai
deleguota funkcijas įstatymų leidybos procese jai tenka mažesnis vaidmuo. Šioje
sesijoje Komisija svarstė tik vieną Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
įstatymo projektą XP 1842(2), kuriam iš esmės pritarė, siūlydama pagrindiniam
komitetui projektą patobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir
pasiūlymus.
Kaip įprasta, Komisija analizavo Seimo narių nedalyvavimo
Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis ir, atsižvelgus į šias
priežastis, kas mėnesį teikė Seimo valdybai išvadas apie Seimo narių dalyvavimą
Seimo posėdžiuose. Ataskaitiniu laikotarpiu nė vienam Seimo nariui nebuvo
sumažintas atlyginimas, nes nė vienas Seimo narys neviršijo ribos, numatančios
sankcijas už praleistus posėdžius, kuriuose vyksta iš anksti numatyti
balsavimai.
Šioje Seimo
sesijoje Komisijai teko mažiau svarstyti klausimų dėl galimo viešųjų ir
privačių interesų konflikto. Skundų dėl galimo interesų konflikto Komisijoje
užregistruota keletas, bet dėl objektyvių aplinkybių (Komisijos performavimo,
nepavykusių pirmininko rinkimų) apsvarstytas tik vienas toks klausimas.
Teikėjai prašė išnagrinėti ne tik abejones dėl korupcinių sprendimų, bet ir dėl
kitų klausimų. Komisija, atlikusi tyrimą, nusprendė, kad
- Nenustatyta, kad būtų pažeistos Seimo
statuto nuostatos 2007 m. birželio 20 d. Seimo Antikorupcijos komisijoje
svarstant klausimą dėl Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų (Kauno arenos
komplekso) Nemuno saloje projektavimo, statybos ir eksploatavimo
koncesijos sutarties.
- Seimo Etikos ir procedūrų komisija neįgaliota pateikti įrodymus, kuo grindžiami
konkretūs Seimo struktūrinių padalinių sprendimai ir išvados, tai gali
atlikti tik pats padalinys, priėmęs tam tikrą sprendimą. Komisija,
vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies nuostatomis gali tik
aiškintis, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų,
reglamentuojančių Seimo narių veiklą ir spręsti ginčus dėl procedūrų, bet
ne dėl priimtų sprendimų turinio. Taigi, Komisija negali atsakyti ir į
klausimą, kuo pagrįsti Seimo narių kaltinimai, kad miesto savivaldybė
nuslėpė Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas ir
privalėjo jas svarstyti miesto tarybos posėdyje.
- Į klausimą, ar Seimo Antikorupcijos komisija netapo verslo interesų
įkaite ir nekuria korupcinių sprendimų, Komisija negali atsakyti, nes nėra
pateikta duomenų, kad kuris nors Antikorupcijos komisijos narys supainiojo
savo privačius interesus su pareiga atstovauti visuomenės interesams.
Dažnai į Komisiją kreipiamasi dėl pareiškėjų nuomone
netinkamo Seimo narių elgesio (paprastai dėl viešai išsakomos nuomonės). Šioje
sesijoje Komisija dėl viešų pasisakymų svarstė du Seimo narius. 2007 m.
gruodžio 12 d. Komisija, vertindama Seimo nario Rimanto Jono Dagio pasisakymą
Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos atskirų narių Seime atžvilgiu,
konstatavo, kad formaliai Seimo narys Rimantas Jonas Dagys jokių teisės aktų
nuostatų nepažeidė, bet kartu rekomendavo Seimo nariams viešai pasisakant
remtis realiais faktais ir vengti nepamatuotų vertinimų.
2008 m. sausio 16 d. Komisijos posėdyje buvo svarstomas
Seimo nario Algimanto Matulevičiaus, tuo metu ėjusio Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, pasisakymas Lietuvos Respublikos
Generalinės prokuratūros ir joje dirbančių prokurorų adresu. Komisija
nusprendė, kad Seimo narys Algimantas Matulevičius, nepagarbiai atsiliepdamas
apie Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir prokurorus, pažemino prokuratūros
instituciją ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso
4 straipsnyje įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą.
Per
ataskaitinį laikotarpį Komisija gavo 139 laiškus ir išsiuntė 34 laiškus bei
kitokius dokumentus. Pažymėtina, kad išsiųstų laiškų skaičius gana mažas, nes
Komisija dirba be pirmininko.
Komisijos pirmininkas Manfredas
Žymantas