SEIMO ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJOS VII RUDENS SESIJOS (2007 RUGSĖJO 10 - 2008 VASARIO 1) VEIKLOS ATASKAITA

EN  FR

Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (toliau Komisija) ataskaitiniu laikotarpiu dirbo 12 Seimo narių.

Iki 2007 m. lapkričio 8 d.:

1.      Remigijus Ačas            (Frakcija „Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai))

  1. Petras Baguška            (Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija)
  2. Jonas Juozapaitis            (Socialdemokratų partijos frakcija)
  3. Romualda Kšanienė            (Darbo partijos frakcija)
  4. Saulius Lapėnas            (Liberalų ir centro sąjungos frakcija)
  5. Antanas Matulas            (Tėvynės sąjungos frakcija)
  6. Algirdas Monkevičius            (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija)
  7. Algimantas Salamakinas            (Socialdemokratų partijos frakcija)
  8. Aldona Staponkienė            (Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija)

10.  Antanas Napoleonas Stasiškis            (Tėvynės sąjungos frakcija)

11.  Dalia Teišerskytė            (Liberalų sąjūdžio frakcija)

12.  Manfredas Žymantas            (Darbo partijos frakcija)

Nuo 2007 m. lapkričio 8 d.:

1.      Remigijus Ačas            (Frakcija „Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai))

2.      Kęstutis Čilinskas            (Tėvynės sąjungos frakcija)

3.      Jonas Juozapaitis             (Socialdemokratų partijos frakcija)

4.      Saulius Lapėnas            (Liberalų ir centro sąjungos frakcija)

5.      Antanas Matulas            (Tėvynės sąjungos frakcija)

6.      Skirmantas Pabedinskas            (iki 2008-01-18 Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija, nuo 2008-01-18 Valstiečių liaudininkų frakcija)

7.      Algimantas Salamakinas            (Socialdemokratų partijos frakcija)

8.      Aldona Staponkienė            (iki 2008-01-18 Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija, nuo 2008-01-18 Valstiečių liaudininkų frakcija)

9.      Nijolė Steiblienė            (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija)

10.  Dalia Teišerskytė            (Liberalų sąjūdžio frakcija)

11.  Manfredas Žymantas            (Darbo partijos frakcija)

12.  Zita Žvikienė            (Darbo partijos frakcija)

 

Per ataskaitinį laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. sausio mėn. sušaukta 19 Komisijos posėdžių. Komisijos posėdžiuose buvo apsvarstyti 28 klausimai. Iš jų: 9 procedūriniai ginčų, 1 klausimas dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, 7 klausimai dėl Seimo narių elgesio ir eilė kitų klausimų, tame tarpe ir dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje sesijoje Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – Komisija) darbas buvo iš dalies suvaržytas, nes 2007 m. spalio 11 d. Komisija priėmė sprendimą, kad Romualda Kšanienė dėl elgesio, nesuderinamo su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigomis, būtų atleista iš Komisijos pirmininkės pareigų. 2007 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje buvo balsuojama dėl Romualdos Kšanienės atleidimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų, tačiau Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui „Dėl Romualdos Kšanienės atleidimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų“ buvo nepritarta. Seimui nepritarus, kad Romualda Kšanienė būtų atleista iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų, 9 šios komisijos nariai įteikė Seimui atsistatydinimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narių pareiškimus. 2007 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas Seimo nutarimas, kuriuo nuspręsta sudaryti naujos sudėties Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Kol nebuvo patvirtinta naujos sudėties Seimo Etikos ir procedūrų komisija, šios komisijos posėdžiai šaukiami nebuvo. Susirinkus naujos sudėties Komisijai buvo pritarta seniūnų sueigos pasiūlyti Komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrai, bet nepritarta Komisijos pirmininko kandidatūrai, kurią išsirinko opozicinės frakcijos. Iki sesijos pabaigos nebuvo pasiūlyta kita Komisijos pirmininko kandidatūra, todėl Komisija beveik visą šią sesiją neturėjo pirmininko. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 74 ir 53 straipsniuose nurodyta, kad eiliniai komitetų ir komisijų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų siūlymu. Komisijų pirmininkų pavaduotojai, remiantis Seimo statuto 52 straipsnio 2 dalies nuostata, pirmininko pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas arba pavaduoja išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų komiteto ar komisijos pirmininką. Susiklosčius tokiom aplinkybėm, Komisija turi tik galimybę, remiantis Seimo statuto 53 straipsnio 2 dalies nuostata, organizuoti posėdžius, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių arba yra Seimo ar Seimo valdybos pavedimas.

 

Šioje sesijoje Komisija apsvarstė 9 procedūrinius ginčus.

2007 m. spalio 10 d. svarstytas klausimas dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymo procedūrų.

Komisija, išsiaiškinusi visas aplinkybes, nusprendė, kad:

1.      Pateikiant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP – 2524 buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Seimo statuto 136 straipsnio 2, 4 ir 5 dalies nuostatos.

  1. Nesant sprendimo svarstyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP–2524 skubos tvarka, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Seimo statuto 144 straipsnio 2 dalies nuostatos.
  2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 149 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir skubiai svarstant Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP – 2524 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Seimo statuto 147 straipsnio 1, 2 ir 7 dalyje numatytų procedūrų.
  3. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP – 2524 nesilaikė Seimo statuto 149 straipsnio 1 dalyje nustatytos įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komiteto posėdyje tvarkos.

Tame pačiame posėdyje svarstytas ir klausimas dėl Lietuvos Respublikos paramos šeimai pagrindų įstatymo projekto pateikimo procedūros. Minėtas įstatymo projektas buvo įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, neatsižvelgiant į tai, kad šio projekto dar nebuvo apsvarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Etikos ir procedūrų komisija ne kartą yra pažymėjusi, kad įstatymo projektas turi būti neteikiamas Seimo posėdyje, jei nėra tinkamai pasirengta jo svarstymui Seimo statuto numatyta tvarka, t. y. nėra Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvados dėl to įstatymo projekto. Todėl Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad įtraukiant į 2007 m. rugsėjo 9 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę Lietuvos Respublikos paramos šeimai pagrindų įstatymo projekto Nr. XP – 2526 pateikimą, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalies nuostata.

2007 m. gruodžio 5 d. Komisijoje svarstytas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Taivanio dalyvavimo pasaulinės sveikatos organizacijos veikloje stebėtojo teisėmis svarbos“ priėmimo procedūros. Komisija nusprendė, kad:

  1. 2007 m. lapkričio 8 d. Seimo plenariniame posėdyje priimant Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją „Dėl Taivanio dalyvavimo pasaulinės sveikatos organizacijos veikloje stebėtojo teisėmis svarbos“ Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatos nebuvo pažeistos.

2.      Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seime priimamų rezoliucijų svarbą tarptautiniu požiūriu, inicijuoti Lietuvos Respublikos Seimo statuto pataisas, numatančias, kad rezoliucijos Lietuvos Respublikos Seime būtų priimamos laikantis tokių pačių procedūrų, kokių laikomasi priimant įstatymus.

3.      Siūlyti Seimo seniūnų sueigai netvirtinti tokių Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkių, kuriose posėdžių laikas užsitęsia iki vėlyvo vakaro, o pirmininkaujantiems Seimo posėdžiams laikytis patvirtintų posėdžių darbotvarkių.

Komisija gavo eilę skundų ir prašymų įvertinti, ar svarstant Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą Nr. XP – 2688 ir Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP – 2689 nebuvo pažeista Seimo statute numatyta įstatymų projektų svarstymo tvarka. 2007 m. gruodžio 21 d. Komisija svarstė šių įstatymų projektų svarstymo Seimo Ekonomikos komitete procedūros atitikimą Seimo  statuto nuostatoms. Išnagrinėjusi visas aplinkybes, Komisija nusprendė, kad Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projekto Nr. XP – 2688 ir Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP – 2689 svarstymo metu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Seimo statuto 149 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įstatymų projektų svarstymo pagrindiniame komitete tvarką.

Dar kartą aukščiau minėtų įstatymų projektų teikimo ir svarstymo aplinkybės svarstytos pratęstos Seimo sesijos metu 2008 m. sausio 11 d. Tuomet Komisija nusprendė, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 29 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo (Nr. XP – 2688) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XP – 2689) projektų aiškinamajame rašte jo rengėjai, nenurodę asmenų, dalyvavusių rengiant ir tobulinant įstatymo projektus, nesilaikė Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kad remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalies nuostata darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui nesvarstant ir delsiant priimti sprendimą dėl šių įstatymų projektų kilo abejonės dėl Seimo narių sąžiningumo.

2008 m. sausio 16 d. posėdyje svarstyta, ar nebuvo pažeista įstatymų leidybos procedūra, priimant Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą XP – 786(2*). Komisija nusprendė, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatos balsuojant dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto XP – 786A(2*) nebuvo pažeistos.

Procedūrinis ginčas svarstytas ir 2008 m. vasario 1 d. Komisijos posėdyje, sprendžiant, ar teisėtai buvo padaryta pertrauka prieš balsavimą procedūriniu klausimu. Komisija nusprendė, kad Seimo posėdžio pirmininkas, teikdamas balsuoti dėl sprendimo įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka priėmimo atidėjimo, pažeidė Seimo statuto 121 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Vis nepavyksta pasiekti, kad priimant sprendimus Lietuvos Respublikos Seime būtų nepažeidinėjamas balsavimo vienasmeniškumo principas. Komisija ne kartą pasisakė dėl vienasmeniškumo pažeidimo balsuojant Seimo plenarinių posėdžių metu. Seimo nariai ne kartą buvo raginti laikytis draudimo ir balsuoti tik už save, primygtinai buvo nurodoma, kad nors ir trumpam pasitraukiant iš darbo vietos Seimo plenarinių posėdžių salėje, privaloma pasiimti su savimi identifikacinę kortelę ir siūlyta, kad Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojas, prižiūrintis tvarką Seimo posėdžių salėje, surinktų paliktas Seimo narių identifikacines korteles. Tačiau dažnai stebima situacija, kai Seimo posėdžių salėje sėdi tik keli Seimo nariai, bet balsuoja daug daugiau Seimo narių. Pasitaiko atvejų, kai Seimo narys yra išvykęs į komandiruotę, o fiksuojama, kad jis dalyvauja Seimo plenariniame posėdyje.

2008 m. sausio 11 d. Komisija vėl turėjo pripažinti, kad buvo pažeistas balsavimo vienasmeniškumo principas. 2007 m. gruodžio 20 d. Seimo plenariniame posėdyje Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP – 1520(2) svarstymo metu balsuojant dėl Seimo nario Vydo Gedvilo pasiūlytos pataisos 7 įstatymo projekto straipsniui, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalies ir 112 straipsnio 3 dalies nuostatos. Komisija, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 121 straipsnio 4 dalies nuostata, pasiūlė Seimui perbalsuoti dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsniui pasiūlytos Seimo nario Vydo Gedvilo pataisos.

Keli posėdžiai buvo skirti organizaciniams Komisijos klausimams. 2007 m. spalio 11 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl Komisijos pirmininkės Romualdos Kšanienės atleidimo iš pareigų. Komisija priėmė sprendimą pritarti, kad Romualda Kšanienė būtų atleista iš Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų.

Suformavus naujos sudėties Etikos ir procedūrų komisiją, seniūnų sueiga pasiūlė išsirinkti Komisijos pirmininko pavaduotoją. 2007 m. lapkričio 13 d. Komisija pritarė, kad jos pirmininko pavaduotoju būtų Seimo narys Jonas Juozapaitis. Lapkričio 14 d. Seniūnų sueigai nusprendus, kad šis postas turi atitekti opozicijai, Komisija susirinko išsirinkti pirmininką. Opozicinės partijos pasiūlė savo išsirinktą kandidatą Seimo narį Kęstutį Čilinską. Komisijoje balsuojant dėl jos pirmininko, šiai kandidatūrai buvo nepritarta, kiti kandidatai nebuvo pasiūlyti, todėl Komisija iki sesijos pabaigos neturėjo pirmininko.

Sunkiai Komisijai sekėsi spręsti ir kitą organizacinį klausimą, patvirtinti Komisijos veiklos nuostatus. Komisijos veiklos nuostatų projektas pateiktas Komisijai dar praeitos Seimo sesijos metu, bet ir šioje sesijoje nepavyko jo patvirtinti. Komisijos veiklos nuostatų klausimas buvo svarstomas 2007 m. spalio 10 d., 2007 m. gruodžio 12 d. ir2007 m. gruodžio 19 d. posėdžiuose, bet taip ir liko nepatvirtintas.

Pagal Komisijai deleguota funkcijas įstatymų leidybos procese jai tenka mažesnis vaidmuo. Šioje sesijoje Komisija svarstė tik vieną Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektą XP – 1842(2), kuriam iš esmės pritarė, siūlydama pagrindiniam komitetui projektą patobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Kaip įprasta, Komisija analizavo Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis ir, atsižvelgus į šias priežastis, kas mėnesį teikė Seimo valdybai išvadas apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose. Ataskaitiniu laikotarpiu nė vienam Seimo nariui nebuvo sumažintas atlyginimas, nes nė vienas Seimo narys neviršijo ribos, numatančios sankcijas už praleistus posėdžius, kuriuose vyksta iš anksti numatyti balsavimai.

Šioje Seimo sesijoje Komisijai teko mažiau svarstyti klausimų dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto. Skundų dėl galimo interesų konflikto Komisijoje užregistruota keletas, bet dėl objektyvių aplinkybių (Komisijos performavimo, nepavykusių pirmininko rinkimų) apsvarstytas tik vienas toks klausimas. Teikėjai prašė išnagrinėti ne tik abejones dėl korupcinių sprendimų, bet ir dėl kitų klausimų. Komisija, atlikusi tyrimą, nusprendė, kad

  1. Nenustatyta, kad būtų pažeistos Seimo statuto nuostatos 2007 m. birželio 20 d. Seimo Antikorupcijos komisijoje svarstant klausimą dėl Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų (Kauno arenos komplekso) Nemuno saloje projektavimo, statybos ir eksploatavimo koncesijos sutarties.
  2. Seimo Etikos ir procedūrų komisija neįgaliota pateikti įrodymus, kuo grindžiami konkretūs Seimo struktūrinių padalinių sprendimai ir išvados, tai gali atlikti tik pats padalinys, priėmęs tam tikrą sprendimą. Komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies nuostatomis gali tik aiškintis, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą ir spręsti ginčus dėl procedūrų, bet ne dėl priimtų sprendimų turinio. Taigi, Komisija negali atsakyti ir į klausimą, kuo pagrįsti Seimo narių kaltinimai, kad miesto savivaldybė nuslėpė Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas ir privalėjo jas svarstyti miesto tarybos posėdyje.
  3. Į klausimą, ar Seimo Antikorupcijos komisija netapo verslo interesų įkaite ir nekuria korupcinių sprendimų, Komisija negali atsakyti, nes nėra pateikta duomenų, kad kuris nors Antikorupcijos komisijos narys supainiojo savo privačius interesus su pareiga atstovauti visuomenės interesams.

Dažnai į Komisiją kreipiamasi dėl pareiškėjų nuomone netinkamo Seimo narių elgesio (paprastai dėl viešai išsakomos nuomonės). Šioje sesijoje Komisija dėl viešų pasisakymų svarstė du Seimo narius. 2007 m. gruodžio 12 d. Komisija, vertindama Seimo nario Rimanto Jono Dagio pasisakymą Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos atskirų narių Seime atžvilgiu, konstatavo, kad formaliai Seimo narys Rimantas Jonas Dagys jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė, bet kartu rekomendavo Seimo nariams viešai pasisakant remtis realiais faktais ir vengti nepamatuotų vertinimų.

2008 m. sausio 16 d. Komisijos posėdyje buvo svarstomas Seimo nario Algimanto Matulevičiaus, tuo metu ėjusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, pasisakymas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir joje dirbančių prokurorų adresu. Komisija nusprendė, kad Seimo narys Algimantas Matulevičius, nepagarbiai atsiliepdamas apie Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir prokurorus, pažemino prokuratūros instituciją ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą.

            Per ataskaitinį laikotarpį Komisija gavo 139 laiškus ir išsiuntė 34 laiškus bei kitokius dokumentus. Pažymėtina, kad išsiųstų laiškų skaičius gana mažas, nes Komisija dirba be pirmininko.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                               Manfredas Žymantas



 
 © Seimo kanceliarija, 2008