Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos Seime vadovė Aldona Staponkienė teigia, kad valstiečiai liaudininkai pripažįsta žemės grąžinimo prioritetą ir kad šis klausimas turi būti išspręstas iki šių metų pabaigos, tačiau greta turi būti sprendžiamas ir žemės pardavimo klausimas tiems žmonėms, kurie dirba žemę.
Seime surengtoje spaudos konferencijoje A. Staponkienė teigė jog nuosavybės grąžinimas yra šventas dalykas, tačiau daugelyje kaimo vietovių žemės reforma jau yra pasibaigusi, ūkininkai žino, kad beveik prieš metus Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, kuriuo vadovaujantis, jie turi teisę savo ūkio plėtrai įsigyti valstybinės žemės. Šiame įstatyme yra įvairių saugiklių, apsaugančių nuo žemės perpardavimo pasipelnymo tikslu, tačiau kai kuriems opozicijos politikams dirbtinai aštrinant šį klausimą, būtina rengti įstatymo pataisas, numatančias papildomus saugiklius, kad žemės pardavimas būtų dar skaidresnis, o žemę įsigyti galėtų ją dirbantys žmonės.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius spaudos konferencijoje teigė, kad minimi saugikliai turėtų sugriežtinti sąlygas, kad įsigiję žemę ūkininkai dešimtį metų negalėtų jos parduoti, o valstybinę žemę parduoti galima būtu tik ją dirbantiems mažiausia trejus metus. Pasak V. Rinkevičiaus, buvusiems savininkams turėtų būti skiriama daugiau žemės miestuose, nes jos plotai, skirti nuosavybės atstatymui yra per maži, tuo tarpu miestų savivaldybės dalį žemių nepagrįstai priskiria valstybės išperkamajai.
Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė spaudos konferencijoje tvirtino, jog tie politikai, kurie inicijavo žemės kilnojimo įstatymą nenori matyti, kad, jeigu žemė nebūtų pradėta kilnoti, dabar nekiltų grąžinimo savininkams problemų.
Politikė retoriškai klausė: Kalbant apie žemės reformos pabaigimą, iškyla klausimas kodėl nesiseka ją užbaigti ir kodėl valstybė, turėdama STT ir kitas garbingas bei šaunias institucijas nesugeba išsiaiškinti žemės reformai trukdančių įvairių aferų.
Prelegentai teigė, kad Žemės ūkio ministerija jau seniai yra parengusi ir pateikusi Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo nustatoma griežta valstybinės žemės pardavimo tvarka, tačiau Vyriausybė kažkodėl neprisirengia šio projekto svarstyti. Tai žemdirbiams kelia didelį nepasitenkinimą. Vyriausybė turėtų apsispręsti ar priimti Žemės ūkio ministerijos parengtą nutarimo projektą, ar parengti ir teikti Seimui naują įstatymo projektą dėl valstybinės žemės pardavimo. Toks šio klausimo vilkinimas sukelia nereikalingas aistras ir supriešina Lietuvos žmones.
Spaudos konferencijoje valstiečiai liaudininkai tvirtino, kad kai kurios politinės jėgos, siekiančios visiškai sustabdyti valstybinės žemės pardavimą ją dirbantiems Lietuvos piliečiams turi kitų, užslėptų tikslų. O tai turėtų išsiaiškinti Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri dar 2004 metais išaiškino nemažą skaičių žemgrobių dėl ko atsistatydino ar buvo atleisti 19 aukšto rango valstybės tarnautojų, o 20 iš jų gavo solidžias nuobaudas.
Pasak A. Staponkienės, didžiausią triukšmą dėl žemės pardavimo lengvatinėmis sąlygomis jauniesiems žemdirbiams pirmiausia kelia tie, kurie dabartinėmis sąlygomis lobsta iš žemės pardavimo, įvairiais būdais kilnoja žemę, keičia jos paskirtį, skaldo į sklypus ir taip uždirba milijonus.
Argi ne svarbiau valstybei, kad mūsų šalies žmonės dirbtų žemę, kurtų produktą ir didintų šalies ekonominę galią?, teigė politikė.
Spaudos konferencijos dalyviai pareiškė nuomonę, kad sėkmingo žemės reformos užbaigimo sprendimų turi ieškoti visi politikai, nepriklausomai nuo jų partinės priklausomybės.
