Valstiečiams liaudininkams partijų susitarimas dėl aukštojo mokslo reformos nepriimtinas
Šiandien po Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos susitikimo su Lietuvos studentų atstovybių sąjungos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos Mokinių parlemento atstovais bei Lietuvos Rektorių konferencijos prezidentu Romualdu Ginevičium ir KTU sociologijos profesoriumi Gediminu Merkiu nuspręsta, kad valstiečiai liaudininkai negali pasirašyti šiuo metu teikiamo aukštojo mokslo reformos susitarimo.
Valstiečiai liaudininkai išklausę studentų, akademinės bei kitų visuomenes atstovų pozicijas ir išgirdę daug neigiamų pastabų dėl susitarimo, negali pritarti paruoštam dokumentui. Tai nereiškia, kad mes griauname reformą. Priešingai, esame įsitikinę jos būtinumu, tačiau pirmiausia siūlome sukurti ilgalaikę nacionalinę strategiją ir tik tada imtis jos įgyvendinimo, todėl šiuo metu galime pasirašyti tik po tryliktu susitarimo punktu, kuris tai numato, - sako LVLS valdybos narė, valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė.
Pasak susitikime dalyvavusios LVLS pirmininkės, Žemės ūkio ministrės Kazimieros Danutės Prunskienės, iki šiol nėra sukurtas studijų finansavimo modelis. Sprendimas grąžinti gerai ir labai gerai besimokantiems studentams įmokas po studijų baigimo neteiktinas. Jis ne tik prieštarauja konstitucijai, bet ir sveikai logikai - studentams pinigų reikia kai jie studijuoja, o ne tada, kai jie gauna pajamas iš darbo. Abejotina ir vakar pristatyta galimybė nustatyti viename universitete vienodas įmokas už mokslą. Tokiu atveju rengiančios įvairaus profilio specialistus aukštosios mokyklos galės nustatyti mažesnes įmokas, o techninio ar pavyzdžiui medicininio pobūdžio universitetai, kurių studijos yra bene brangiausios bus pasmerktos žlugimui, nes jų nustatytas mokestis bus žymiai didesnis nei kitur.
Frakcija negali pritarti dokumentui, kuris sukeltų neigiamas pasekmes ne tik miestų bet ir regionų žmonėms, didintų socialinę atskirtį. Akademiko Romualdo Ginevičiaus nuomone, jei norima daryti reformą reikia žiūrėti kokios bus socialinės pasekmės žmonėms ir valstybei. KTU profesoriaus G.Merkys klausė: Ar aukštasis mokslas netaps ne emancipacijos, o selekcijos metodu?. Pasak jo, šiuo metu siūlomos įmokos už mokslą yra didesnės nei Austrijoje ar Vokietijoje.
G Merkiui antrino ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis, kuris atkreipė dėmesį, kad kuriant Aukštojo mokslo reforma atsižvelgiama į Didžiosios Britanijos pavyzdį, tačiau kuo ši šalis panaši į Lietuvą.
Studentų atstovas AM reformos koordinavimo klausimais Justas Nugaras teigė, kad tiek rektorių konferencija, tiek universitetai, tiek partijos ar studentai turi skirtingas aukštojo mokslo reformos vizijas, tačiau atskiros jo dalys neveda prie visumos. Iki šiol nėra nustatyti ir viešai deklaruoti Lietuvos siekiai ir prioritetai plėtojant aukštojo mokslo sistemą.
Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija nusprendė artimiausiu metu surengti konferenciją, kurioje, atsižvelgus į studentų, moksleivių, rektorių konferencijos, regionų atstovų ir akademinės visuomenės narių pastabas, išsamiau aptarti alternatyvaus Aukštojo mokslo reformos projekto gaires.
VLPD frakcijos informacijos tarnyba
