Reaguodama į Klaipėdos miesto tarybos sprendimą, kuriuo nuo rugsėjo 1-osios įvedami apribojimai prekiauti alkoholiniais gėrimais uostamiesčio kioskams ir daugiabučių gyvenamuosiuose namuose įsikūrusioms parduotuvėms, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narė Laima Mogenienė teigia, kad svaigiųjų gėrimų prieinamumo mažinimas yra sveikintinas. Vienos savivaldybės ryžtingi veiksmai paskatins kitas savivaldas imtis priemonių, kuriomis galima sumažinanti stipriųjų gėrimų vartojimą visoje šalyje. Tačiau reikia stengtis, kad siekiant svarbaus tikslo nebūtų taikomos skirtingas sąlygos įvairioms verslininkų grupėms, kai smulkiesiems prekybininkams galioja vienos, o stambiesiems - kitos taisyklės.
Valstybė neabejotinai turi apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą, o jo pardavimas degalinėse, gyvenamuosiuose namuose ir kioskuose, taip pat alkoholio reklama skatina stipriųjų gėrimų vartojimą. Niekaip negaliu suprasti, kodėl, pralaimėdami karą keliuose, pavertėme mūsų degalines plataus pasirinkimo alkoholio parduotuvėmis. Imkime pavyzdį iš skandinavų, kur tokių dalykai neįmanomi, - sakė L. Mogenienė. Pasak parlamentarės, savivaldybių individualūs sprendimai, ribojantys alkoholio prieinamumą pozityvūs dalykai, tačiau savivalda turi žiūrėti plačiau ir ne tik drausti, bet ir skatinti smulkųjį verslą ieškoti alkoholio prekybos alternatyvų. Juo labiau, kad alkoholio licenzijų išdavimo liberalizavimas buvo valstybės klaida, o dabartinis sąlygų sugriežtinimas neturi sužlugdyti labiausiai pažeidžiamų verslo grupių smulkiųjų prekeivių.
Raginčiau vietos savivaldas, Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijas aktyviau bendradarbiauti sprendžiant alkoholio kontrolės klausimus. Pavyzdžiui, Ūkio ministerija, kuri atsakinga už alkoholio kontrolės sistemos koordinavimą, galėtų sudaryti reikiamas programas, kad smulkieji verslininkai, šiuo metu prekiaujantys svaigalais, jiems pageidaujant, galėtu pereiti prie alternatyvių verslo rūšių. Šiam tikslui įgyvendinti kartu su Sveikatos apsaugos ministerija galima surasti lėšų arba net pritraukti ES fondų resursus, - sakė Laima Mogenienė.
Seimo narės teigimu, iš susitikimų su verslininkais susidarė įspūdis, kad daugelis alkoholio prekyba užsiimančių žmonių mielai imtųsi kito pobūdžio veiklos. Pagrindinė priežastis dėl ko nesiryžtama jos keisti investicijos, kurios jau įdėtos į esamą verslą. Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narės nuomone, veiklos pakeitimas be valstybės pagalbos, daugeliui būtų nepakeliamas nuostolis. Valstybės parama, atsiradus norintiems pasitraukti iš šio verslo, galėtų būti organizuojama panašiai kaip ES vykdomos programos pasitraukantiems iš tam tikros žemės ūkio veiklos.
