Vakar vykusiame Mokslo ir studijų sistemos pertvarkos įgyvendinimo grupės susirinkime valstiečiai liaudininkai pasiūlė prieš apmokestinant studijas atlikti socialinio poveikio analizę. Ji parodytų, ar visuomenė yra pajėgi mokėti už mokslą, padėtų nustatyti tokias įmokas, kurios atitiktų realias gyventojų galimybes.
Aukštojo mokslo reformos negalima grįsti mechaniškai importuotais modeliais, paimtais iš išsivysčiusių šalių. Vakarų valstybėse yra susiformavusi stipri ir pajėgi vidurinioji klasė. Tuo tarpu Lietuvoje šis visuomenės sluoksnis silpnas, skurdo lygis aukštas, o socialinė diferenciacija daug didesnė, sako Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė.
Mokslo ir studijų sistemos pertvarkos įgyvendinimo grupės narių susitikime pasiūlęs atlikti socialinio poveikio analizę Virginijus Domarkas mano, kad tyrimai parodys realią situaciją šalyje. Pirmiausia mes sužinosime, ar Lietuvos žmonės yra pajėgūs gražinti paskolas, kurios bus paimtos susimokėti už studijas. Be to, įvertinę padėtį mes galėsime nustatyti protingus įmokų dydžius, kurie atitiktų gyventojų galimybes ir netaptų nepakeliama našta, teigia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Domarkas.
Parlamentaras tikisi, kad artimiausiu metu ši analizė bus atlikta ir bus įnešta daugiau aiškumo nustatant mokesčio už studijas reikalingumą ir jo dydį.
