Seimo narė Laima. Mogenienė kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Savivaldybių asociaciją su prašymu surengti skubų pasitarimą bei teisės aktų, reglamentuojančių socialinio būsto suteikimą, reviziją. Pastaruoju metu ženkliai padaugėjo piliečių skundų ir pranešimų žiniasklaidoje apie tai, jog skiriant socialinį būstą trūksta elementaraus skaidrumo. Štai Vilniuje, nors socialinio būsto laukia daugiau kaip pusketvirto tūkstančio Vilniaus gyventojų, kai kuriuose butuose įsikūrę savivaldybės tarnautojų artimieji.
Pareigūnai pripažįsta, kad tikslios apskaitos, kas ir kokiu pagrindu gyvena savivaldybei priklausančiuose butuose, iki šiol nėra. Apie 70 proc. socialinių butų buvo išnuomoti neterminuotam laikui dar tuomet, kai negaliojo įstatymas, reikalaujantis kas trejus metus turto ir pajamų deklaracijomis įrodyti, kad savivaldybės parama nuomininkams reikalinga. Vilniaus savivaldybės atstovai sako neterminuotų sutarčių nutraukti negalintys, o išsiaiškinti, ar žmogui reikalinga socialinė parama taip pat sudėtinga.
Paskutinis itin skaudus atvejis dėl Kauno Savanorių prospekte esančio namo gyventojų pademonstravo tam tikrą savivaldybės blaškymąsi ir nežinojimą, kaip išspręsti vienišų motinų su vaikais, gyvenančių savininkui jau gražintame name, problemą. Viena vertus, savininkas turi teisę pareikalauti atlaisvinti patalpas, kitą vertus valstybė negali toleruoti, kad vien savininko noru, skubos tvarka, būtų nutrauktas komunalinių paslaugų tiekimas ir vaikai atsidurtų gatvėje, nesiūlant jokios išeities, suteikiant laikiną pastogę. Nekorektiškas kai kurių valdininkų siūlymas motinoms atiduoti vaikus į globos namus ir patarimai emigruoti tikrai nėra išeitis ir rodo mūsų socialinės apsaugos sistemos bejėgiškumą. Besiskundžiančius piliečius itin piktina savivaldos pareigūnų nenuoseklumas, kai kartais žmonėms yra žadami konkretūs butai ar laikinos išeitys, o po to staiga sprendimas pasikeičia. Taip įvyko ir Kauno Savanorių prospekto gyventojos atveju, kai pareigūnai nurodė motinai su vaikais konkretų butą, kurį artimiausiu metu laikinai suteiks, o vėliau informavo, kad to nebus.
Piliečius Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose piktina ir itin lėtai judančios socialinio būsto suteikimo eilės. Šios situacijos priežastis, deja, yra ne tik finansinių išteklių, bet ir skaidrumo stoka.
Anot Seimo narės L. Mogenienės, valstybės institucijos turi sudaryti bendrą Lietuvos socialinio būsto registrą Valstybė yra atsakinga už savo disponuojamo turto apskaitą. Taip būtų skatinamas skaidrumas ir socialinio būsto poreikio mobilumas šalies viduje, kai būtinos pastogės neturintys asmenys galėtų ją gauti ne savo savivaldybėje, o viename iš Lietuvos regionų. Seimo narės manymu, galbūt verta apsvarstyti galimybę parengti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo Vyriausybė būtų įpareigota tokį registrą sudaryti ir nuolat atnaujinti.
Siekiant sumažinti manipuliacijų tikimybę socialinio būsto politikos srityje, būtina nustatyti visiems savivaldybės nuomininkams vienodas teises ir pareigas bei privalomą turto ir pajamų deklaravimą kas treji metai. Tokiu būdu būtų galima griežčiau kontroliuoti eilių sudarymo tvarką ir teikti laikiną paramą realiai jos stokojantiems asmenims, o ne tiems, kurie nori gauti nepriklausančias lengvatas kitų sąskaitą.
