Šiandien Seime vykusioje Europos parlamento nario Gintaro Didžioko bei Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narės Laimos Mogenienės spaudos konferencijoje Maisto kainos: konkurencija, infliacija, mitai ir tikrovė konstatuota, kad kylančius maisto produktų kainų tempus įmanoma suvaldyti mažinant pridėtinės vertės mokestį (PVM), reguliuojant dalyvių santykius mažmeninėje rinkoje, skatinant smulkaus verslo plėtrą, plėtojant eksporto rinkas, vykdant nuoseklią bei tvarią žemės ūkio politiką.
Mes negalime imti ir pakeisti grūdų, mėsos ar pieno kainos. Tačiau dirbant kartu su partneriais europiniame lygmenyje, suradus bendrą sutarimą tarp partijų ir sukūrus konkrečią programą būtų galima ne tik populistiškai ieškoti kaltų dėl kainų kilimo, kas dabar aktyviai daroma Lietuvoje, o vykdyti konkrečius politinius žingsnius sudaryti tinkamą aplinką sąžiningiems rinkos dalyvių santykiams, įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą pagrindiniams maisto produktams. Nesuprantu, kodėl PVM mažinimas vis stabdomas netgi prisidengiant ES. Raginčiau Seimą imtis iniciatyvos spręsti maisto kainų kilimo problemas, sako G. Didžiokas
Pasak Europos parlamento nario, eksporto subsidijų atsisakymo bei gamybos ribojimo politika sukėlė sunkius padarinius kainų kilimą vartotojams. Šiandien Europa atsidūrė kitoje situacijoje nei prieš 15 - 20 metų. Todėl Europos Parlamentas, siekdamas, kad konkretūs žingsniai būtų žengti, priėmė rezoliuciją dėl ženklaus maisto produktų kainų pakilimo ir vartotojų apsaugos, teigia Gintaras Didžiokas.
Rezoliucijoje numatoma, kad siekiant stabilizuoti kainas vidaus rinkoje Europos Komisijai (EK) reikia neatidėliotinai ir laikinai padidinti pieno kvotas, išlaikyti stabilią padėtį nacionalinėse žemės ūkio rinkose tam, kad jos būtų apsaugotos nuo tarptautinių kainų svyravimo įtakų, taip pat EK kviečiama užtikrinti, kad trečiųjų šalių, kaip ir ES gamintojams, būtų taikomos vienodos griežtos kontrolės taisyklės.
G. Didžioko teigimu, Europoje vis dažniau kalbama ir apie spaudimo prekybos tinklams padidinimą,siekiant užtikrinti sąžiningą ir tinkamą elgesį, idant būtumėme tikri, kad vartotojai moka tikrą kainą.
Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narės Laimos Mogenienės nuomone, plačiai išreklamuotas vieno prekybos centro pasitraukimas iš Prekybos įmonių geros verslo praktikos kodekso, kuris neva apribojo prekybos tinklų derybų galimybes bei sudarė reikšmingas prielaidas tiekėjams vasarą ir rudenį masiškai pakelti kainas, yra juokingas. Seimo narė retoriškai klausė: kas už tas reklamines akcijas moka ar ne tie patys pirkėjai?
Minėtame kodekse įteisinti santykiai tarp Prekybos tinklo ir Tiekėjo privalo būti grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Kodeksas numato, kad prekybos tinklas neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai reikalauti iš Tiekėjo sumažinti sutartas Produkcijos (prekių) kainas ar padidinti sutartą nuolaidų sumą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šių sąlygų pakeitimo buvo pateiktas Prekybos tinklo oficialus argumentuotas pranešimas, t.y. kodeksas įteisina elementarius, civilizuotus santykius tarp prekybos centro ir tiekėjo. Manyčiau, kad atsisakydama vadovautis šiomis nuostatomis Maxima atriša sau rankas imtis teroro tiekėjų atžvilgiu. Apie spaudimą, kuris veda prie bankroto, prabilo smulkieji mėsos perdirbėjai, sako Laima Mogenienė.
Pasak Seimo narės, kainų kilimas tikrai nebus išspręstas priverčiant smulkiuosius gamintojus bankrutuoti. Greičiau atvirkščiai. Mat tokiu būdu bus mažinama konkurencija ir susidarys panaši situacija kaip ir prekyboje, kur didieji prekybos centrai užima didžiąją rinkos dalį, o, kaip rodo tyrimai, kai kuriuose regionuose net dominuojančias pozicijas.
Mogenienės manymu, didžiausiam rinkos dalyviui, Maximai, pasitraukus iš Prekybos įmonių geros verslo praktikos kodekso šis savireguliacinis ir drausminantis susitarimas neteko prasmės. Prekybos centrai ėmėsi agresyvių reklamos kampanijų (kur kainos mažiausios, kas pučia kainų burbulą ir t.t.). Turi būti svarstoma galimybė įteisinti kai kurias šio susitarimo nuostatas įstatymu. Valstybė turi prisiimti atsakomybę ir normalizuoti santykius tarp prekybos tinklų ir tiekėjų vartotojo naudai. Tai gali sudaryti prielaidas normalios konkurencijos raidai ir ilguoju laikotarpiu kainų augimo tempų mažėjimui, teigia L. Mogenienė.
