Seimo Kaimo reikalų komitetui kelia susirūpinimą pastaraisiais metais didėjantys vartotojų nusiskundimai dėl maisto saugumo, suprastėjusi mėsos gaminių, daržovių, vaisių bei kitų maisto produktų kokybė. Komitetas su atitinkamomis žinybomis ieško priemonių kaip susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą maisto kokybe ir saugumu. Tai spaudos konferencijoje teigė šio komiteto vadovas, Valstiečių liaudininkų sąjungos Valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius.
Politikas tvirtina, kad maisto produktų kokybę ir saugą kontroliuojančios tarnybos pakankamai aktyviai veikia šiame darbo bare, tačiau nemažai šių tarnybų patikrinimų rezultatų, jų keliamų reikalavimų bei rekomendacijų nepasiekia visuomenės, lieka jų pačių dokumentuose. Pasigendama objektyvios informacijos žiniasklaidoje, nes didžiosios prekybos įmonės ir gamintojai reklamuoja tik kažkokią savo produkto išskirtinę savybę, o ne objektyvią informaciją apie produkto maistines savybes, tikrąją maistinę vertę, poveikį žmogaus sveikatai. Kartais nusiperkame, regis, gražų, tinkamą produktą, o valgydami įsitikiname, jog tai sintetinių medžiagų mišinys, sako V. Rinkevičius.
Labiausiai žmonės sunerimę dėl didėjančių cheminių priedų ir papildų maisto produktuose naudojimo, siekiant padidinti jų saugojimo terminus bei skonio savybes. Gaunama nusiskundimų ir dėl to, kad produktų pavadinimai skirtingi, tačiau jų sudėtis ta pati (pvz. dešros). Vartotojai nepatenkinti ir neįskaitomomis etiketėmis. Tuomet žmogus negali sužinoti produkto kilmės, kuri kartais net nežymima, vartojimo termino, pagaminimo būdo, net gamintojo pavadinimo.
Ženklinimas klaidina vartotoją patikrinus 30 pavadinimų mėsos gaminių, skirtų vartoti vaikams, tik 2 gaminiai pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis. Be to, dėl dirbtinių saldiklių, antioksidantų ir konservantų bei kitų maisto priedų neišsamaus žymėjimo vartotojui sunku susigaudyti, kurie priedai natūralūs, kurie sintetiniai, kuriuos galima naudoti vaikų mityboje. Mano nuomone, iš genetiškai modifikuotų augalų pagamintų maisto produktų vartojimas vaikams turėtų būti draudžiamas, sako V. Rinkevičius.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas aiškino, jog pagrindinį Europos Sąjungos maisto saugos principą, nuo gamintojo iki galutinio vartotojo Lietuvoje įgyvendina Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos. Maisto kokybę ir saugą, vartotojų teises, maisto gamintojų pareigas ir atsakomybę užtikrina Maisto, Produktų saugos ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymai. Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta nustatyti maisto saugos ir bendruosius ženklinimo reikalavimus bei koordinuoti maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo politikos įgyvendinimą. Žemės ūkio ministerija vykdo maisto ir žaliavų kokybės gerinimo politiką, rūpinasi ekologiškų produktų gamyba, šviežių vaisių ir daržovių kokybe, nustato privalomuosius ženklinimo reikalavimus. Ūkio ministerija įgyvendina maisto prekybos politiką. Trys valstybinės tarnybos augalų apsaugos, maisto ir veterinarijos, vartotojų teisių apsaugos vykdo maisto saugos ir kokybės kontrolę, užtikrina vartotojų teisių apsaugą.
Tačiau, pasak V. Rinkevičiaus, vartotojų nusiskundimų, deja, nemažėja. Nors Lietuvoje pagaminti produktai yra kokybiškesni už analogiškus užsienio produktus, tačiau auganti konkurencija maisto rinkoje ir mūsų tiekėjus veda į maisto saugos ir kokybės reikalavimų nepaisymą.
Pagal valstybinės maisto kontrolės rezultatus mėsos gamybos įmonėse per 2007 m. ženklinimo pažeidimai sudarė 9 % visų nustatomų pažeidimų; prekybos įmonėse mėsos produktų ženklinimo pažeidimai per 2007 m. sudarė 27 % visų nustatomų pažeidimų, iš jų dėl gamintojų kaltės 6 %, o dėl prekybininkų kaltės 21 %. Rezultatai rinkoje rodo, kad 3 kartus daugiau mėsos produktų ženklinimo pažeidimų yra padaroma dėl prekybos įmonių kaltės, tuo tarpu gamintojai ženkliai pagerino mėsos produktų ženklinimą ir dėl jų kaltės esančių ženklinimo pažeidimų sumažėjo 3 %.
Pasak politiko, kontroliuojančioms tarnyboms būtina skirti didesnes lėšas savo informacijos skleidimui žiniasklaidoje apie rastus trūkumus ir pažeidimus. Seimo Kaimo reikalų komitetą jaudina ūkininkų ir smulkių gamintojų, kurie maisto produktus gamina iš savo bei vietinių žaliavų, galimybė išlikti rinkoje ne tik dėl aukštų maisto saugos reikalavimų. Ūkininkams ir smulkiems gamintojams dėl didelės konkurencijos sunku patekti į didžiųjų prekybos centrų parduotuves. Kita vertus, Lietuvoje jau turime išskirtinės kokybės maisto produktus, kurie žymimi specialiu ženklu. Vartotojai gerai žino ekologinių produktų Ekoagros ženklą. Tačiau būtina sukurti Lietuvoje daugiau maisto produktų su geografinės nuorodos ženklu, kad vartotojui nekiltų abejonių, jog vienas ar kitas produktas yra pagamintas Lietuvoje. Tuo turėtų būti suinteresuoti patys gamintojai, spaudos konferencijoje sakė V. Rinkevičius.
