2007-02-14 posėdyje priimti sprendimai

2007 m. vasario 14 d. Seimo Antikorupcijos komisija savo posėdyje patvirtino išvadas dėl “AB “Lietuvos kuras” privatizavimo proceso”(1) bei “Kauno miesto savivaldybės veiklos ne pagal paskirtį naudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšas įrengiant Kauno miesto Fredos gyvenamąjį kvartalą projekto”(2).

(1)

IŠVADA

DĖL AB “LIETUVOS KURAS” PRIVATIZAVIMO PROCESO IR NEEFEKTYVIOS VEIKLOS

2007-02-14

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Komisija) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu įvertino medžiagą apie AB “Lietuvos kuras” privatizavimo procesą, o būtent:

- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005-03-04 raštu Nr. 7.2-973, 2005-04-20 raštu Nr. 7.2-1639, 2005-04-22 raštu Nr. 7.2-1661, 2005-07-15 raštu Nr. 7.2-3102, 2005-10-19 raštu Nr. 7.2-4331, 2005-12-28 raštu Nr. 7.2-5281 pateiktą informaciją dėl AB “Lietuvos kuras” veiklos tyrimo, 2001-12-29 pažymoje Nr. 13-09-697 esančią informaciją apie AB “Lietuvos kuras” privatizavimo procesą bei sutartį su UAB “Baltic Petroleum”;

- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005-04-14 raštu Nr. E.2-1112 pateiktą 2002-12-09 nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2005-05-12 raštu Nr. 12-3476 pateiktą informaciją dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” ieškinio Lietuvos valstybei ir valstybės interesų gynimo civilinėje byloje (taip pat jos pateiktas civilinio ieškinio, atsikirtimo į ieškinį ir kitų procesinių dokumentų kopijas);

- Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005-05-11 raštu Nr. ((9.3)-5K-0511070)-6K-0504709 pateiktą informaciją dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” ieškinio valstybei reikalavimų bei 2005-06-10 raštu Nr.((13.6-0702-5K-0513447)-6K-0505933 pateiktus įmonės ūkinės-finansinės veiklos duomenis,

- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2005-05-13 raštu Nr. (4.3-10)-3-2692 pateiktą informaciją dėl bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” ieškinio nagrinėjimo eigos bei 2005-06-08 raštu Nr. (29.1-61)-3-3266 pateiktus įmonės ūkinės-finansinės veiklos duomenis;

- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2005-06-03 raštu Nr. 2041-3-16s pateiktą 1995-02-27 spendimą Nr. 1 (išslaptintas Valstybės kontrolės 2005-06-13 raštu Nr. S-(4000-1.9)-1200);

- AB Turto bankas 2005-06-10 raštu Nr.(7.3-43)-SK4-2452 pateiktą informaciją apie AB ”Lietuvos kuras” kreditorių reikalavimus;

- VĮ Valstybės turto fondo 2005-06-13 raštu Nr. (22)-312-60RN, 2005-11-21 raštu Nr. (22)-3R-3455 BAB “Lietuvos kuras” administratoriui pateiktą AB “Lietuvos kuras” akcijų prikimo-pardavimo sutartį Nr. 11/27 ir jos priedus;

- Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos 2005-07-04 raštu Nr. 4-1-1883 suteiktą informaciją apie AB “Lietuvos kuras” veiklos tyrimus;

- AB “Lietuvos kuras” 2005-09-05 raštu Nr. 1-661 suteiktą informaciją apie privatizavimo sutarties vykdymą

bei atsižvelgdama į 2005-06-15 Komisijos patvirtintas išvadas nustatė:

1. AB “Lietuvos kuras” iki privatizavimo ir jo metu buvo nemoki bendrovė bei atitiko teisinius ir finansinius reikalavimus dėl bankroto paskelbimo.

2. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija išdavė bendrovei paskolą, už kurią buvo valstybės naudai įkeistas bendrovės turtas. Tokiam įkeitimui turėjo pritarti bendrovės kreditoriai. Jie sutiko tai padaryti tik tuo atveju, jei atsiras AB “Lietuvos kuras” strateginis investuotojas. AB “Lietuvos kuras” bankroto atveju būtų nukentėjęs taip pat ir rengiamas privatizuoti AB “Lietuvos taupomasis bankas”, kuriam AB “Lietuvos kuras” buvo skolinga 5 mln. litų.

3. AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/27 (toliau – Sutartis) 1999 metų spalio 29 dieną pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama VĮ Valstybės turto fondo direktoriaus Stasio Vaitkevičiaus (toliau – Pardavėjas), bei “Kopcke International Holdings B.V.” ir “D.C. Berkel B.V” korporacijos (toliau – Pirkėjas). Sutarties projektui savo posėdžiuose 1999 m. rugsėjo 5 d. pritarė Valstybės turto fondo valdyba, vadovaujama Gedimino Rainio, 1999 m. rugsėjo 10 d. – Viešo konkurso komisija, vadovaujama Aldonos Dzienienės, 1999 m. spalio 5 d. – Privatizavimo komisija, vadovaujama Eduardo Vilko, bei 1999 m. spalio 20d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Rolando Pakso, kuris tuo metu buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatoriai) narys.

4. Pagal šios sutarties 6.2.1. punktą pirkėjas įsipareigojo per penkerius metus nuo sutarties sudarymo, t. y. 1999-10-29, investuoti į privatizuotą AB “Lietuvos kuras” 20 milijonų JAV dolerių. Neįvykdęs šios prievolės pirkėjas įsipareigojo mokėti 10 procentų neinvestuotos sumos dydžio baudą VĮ Valstybės turto fondui (sutarties 6.2.2. punktas). Tačiau sutarties 6.2.1. punktas suteikė Pirkėjui teisę pačiam nustatyti kasmetinių investicijų dydį ir tokiu būdu faktiškai atleido pirkėją nuo ilgalaikio investavimo į bendrovės turtą ir realaus baudų mokėjimo.

5. Pagal tuo metu galiojusio Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą Valstybės turto fondas privalėjo kontroliuoti valstybės turto privatizavimo sandorių vykdymą, kol bus įvykdytos visos sandoryje numatytos sąlygos. Įstatymas, o taip pat ir tuo metu galioję Valstybės turto fondo įstatai, patvirtinti 1998 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 341, nedetalizavo, kokiais veiksmai bei kokia forma Valstybės turto fondas privalo kontroliuoti sandoriuose numatytų įsipareigojimų vykdymą bei kokias teises turi Fondo darbuotojai vykdydami sandorių kontrolę. AB “Lietuvos kuras” privatizavimo atveju Sutarties 6.9 punktas numatė tik tai, jog pirkėjas du kartus per metus privalo raštu pateikti informaciją apie Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų vykdymą Valstybės turto fondui.

6. Sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo kontrolė buvo pavesta Valstybės turto fondo darbuotojams: Stambių infrastruktūros įmonių privatizavimo skyriaus specialistams Rimantui Butkui bei Juditai Barkauskienei. AB “Lietuvos kuras” pagal sutartyje numatytas sąlygas teikė ataskaitas Valstybės turto fondui, kuriose buvo nurodomi Sutarties prievolių įvykdymo veiksmai. Tačiau atsakingi Valstybės turto fondo darbuotojai sankcijas už neįvykdytą įsipareigojimą investuoti į AB “Lietuvos kuras” 20 mln. JAV dolerių galėjo taikyti tik praėjus sutartyje numatytam 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nenumatė konkretaus investicijų į bendrovę grafiko, galima teigti, kad nepraėjus penkeriems metams, nebuvo laikoma, kad Pirkėjas pažeidė Sutarties nuostatas neinvestuodamas į bendrovę numatytos sumos. Galima daryti prielaidą, kad Valstybės turto fondo atsakingų už Sutarties nuostatų įvykdymą darbuotojų veiksmai buvo suvaržyti pačios Sutarties nuostatų. Būtent todėl jie neturėjo teisės taikyti Sutarties 6.2.2. punkto bei taikyti Pirkėjui šiame punkte numatytų sankcijų. Tvirtindamos tokį sutarties tekstą, atsakingos valstybės institucijos, o būtent: Valstybės turto fondo valdyba, Privatizavimo komisija, Viešo konkurso komisija bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nekompetentingai įvertino Sutarties projektą ir neatkreipė dėmesio į tai, kad pasinaudodamas sutarties palankiomis sąlygomis Pirkėjas savo veiksmais ar neveikimu galėtų padaryti bendrovei žalos.

7. Privatizavimo komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-12 nutarimu Nr. 1394, nenumato ir nenumatė, kokiais kriterijais remdamasi Privatizavimo komisija turi pritarti arba nepritarti vykdomam privatizavimo sandoriui. Pagal šių nuostatų 6 punktą tuo atveju, jei Privatizavimo komisija nepritarė privatizavimo sandoriui, Valstybės turto fondas turi teisę sandorio projektą perduoti svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kurios sprendimas yra galutinis. Kokiais kriterijais remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria ar nepritaria privatizavimo sandoriui teisės aktuose taip pat nėra numatyta. Pažymėtina, kad nei Privatizavimo komisijos, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė už priimtus sprendimus teisės aktuose nebuvo ir iki šiol nėra numatyta.

8. Teisės aktų nustatytų kriterijų pritariant ar nepritariant vykdomam privatizavimo sandoriui nebuvimas sudaro galimybes piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis. Atsakingos valstybės institucijos įgyja teisę savo nuožiūra spręsti dėl privatizavimo sandorio sąlygų tinkamumo, priimtinumo valstybei. Tikėtina, kad pasinaudojant šiomis teisės aktų spragomis buvo patvirtinta AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-paradavimo sutartis, kurios nuostatos palankios AB “Lietuvos kuras” Pirkėjui. Pasinaudodamas sutarties jam suteiktomis teisėmis pirkėjas išvengė prisiimtų įsipareigojimų investuoti tam tikrą sumą į bendrovės veiklą, o taip pat ir atsakomybės už šių įsipareigojimų nevykdymą.

9. Pasirinktas privatizavimo būdas leido valstybei įkeisti bendrovės turtą Finansų ministerijai ir gauti pajamas pardavus šį turtą. Taip pat iš AB “Lietuvos kuras” apyvartinių lėšų buvo sugrąžinta paskola AB “Lietuvos taupomasis bankas”.

10. 2001-03-15 AB “Lietuvos kuras” valdyba, susidedanti iš Meir Klabin (valdybos pirmininkas ir firmos “Rosh Credit International s.a.h” prezidentas), Vidūno Mekšrūno, Eugenijaus Kaziliūno, Kęstučio Straigio ir Arūno Vilkelio (balsavo prieš sutarties pasirašymą), pasirašė Degalinių valdymo (operatoriaus) sutartį Nr. 258 (toliau – Operatoriaus sutartis) su UAB “Baltic Petroleum”, atstovaujama direktorės A. Kašauskaitės. Operatoriaus sutarties pasirašymo metu Kęstutis Straigys ir Meir Klabin buvo UAB “Baltic Petroleum” valdybos nariais, dėl to galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso.

Operatoriaus sutartimi UAB “Baltic Petroleum” buvo perduotos 37 AB “Lietuvos kuras” degalinės (iš jų 31 geriausia), kurių likutinė vertė buvo 42 920 004, 09 litai. Iš perduotų valdyti degalinių tik 4 buvo įtrauktos į 1999-10-29 valstybei nuosavybės teise priklausančio Sutarties priedą E, kurias įmonė galėjo išnuomoti, perleisti ar įkeisti be raštiško Valstybės turto fondo sutikimo.

Sutarties 6.1.1 p. suteikė pirkėjui teisę reorganizuoti bendrovę. Po reorganizavimo ne pagrindinei bendrovei perduotą turtą, neišvardintą sutarties priede E, Pirkėjas turėjo teisę perleisti už bendrovės skolas, išnuomoti ar įkeisti gaunant paskolas Bendrovės vardu. Tačiau perleidžiant tokį turtą, Pirkėjas privalėjo gauti raštišką Valstybės turto fondo sutikimą.

Sutarties 6.1.3 punktas įpareigojo Pirkėją reorganizavimą atlikti taip, kad eksploatuotinų degalinių neišdalintų tarp kitų bendrovių.

Sutarties 9.8 p. numatyta, kad šalys negali perleisti jokių savo teisių pagal šią sutartį be išankstinio kitos šalies raštiško sutikimo.

Operatoriaus sutartimi perdavus UAB “Baltic Petroleum” degalines buvo pažeisti Sutarties 6.1.1 p. ir 9.8 p. reikalavimai. Sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrolę turėjo vykdyti Valstybės turto fondas.

Operatoriaus sutartis sudaryta 8 metams nenaudingomis AB “Lietuvos kuras” sąlygomis. Šioje sutartyje nenumatyta Operatoriaus turtinės atsakomybė už jam perduoto turto praradimą, sunaikinimą ar vertės netekimą. Pasibaigus sutarties terminui Operatoriui sudarytos sąlygos perduoti sugadintą, netekusį vertės turtą arba jo neperduoti ir neatsakyti už padarytą žalą. Sutartimi taip pat nenumatyta Operatoriaus turtinė atsakomybė, net ir dėl jo kaltės nutraukus sutartį terminui nepasibaigus ar neįvykdžius priimtų įsipareigojimų. Operatoriui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to AB “Lietuvos kuras” iniciatyva norint nutraukti šią sutartį prieš terminą, ji pagal sutarties sąlygas privalės Operatoriui atlyginti visas patirtas išlaidas ir sumokėti netesybas, kurios pagal šios sutarties 10 straipsnio 5 punktą yra 1 000 000 litų.

Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktos medžiagos nustatyta, kad Operatoriaus sutartis buvo pasirašyta nesant AB “Lietuvos kuras” akcininkų susirinkimo nutarimo perleisti, nuomoti, įkeisti didesnės nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės turtą, be AB “Turto bankas” raštiško leidimo ir sąlygų suderinimo, tuo pažeidžiant 2000-07-28 Ūkio ministerijoje įregistruotų AB “Lietuvos kuras” įstatų 2.2.1 punktą, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 19 punkto (Žin., 2000, Nr. 64-1914) bei Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 13 punkto (1999-07-07 Nr. VIII-1298) nuostatas.

2001-03-01 AB “Lietuvos kuras”, atstovaujama generalinio direktoriaus Eugenijaus Kaziliūno, ir “Rosh Credit International s.a.h.”, kuriai atstovavo šios įmonės valdybos pirmininkas Meir Klabin (taip pat AB “Lietuvos kuras” bei UAB ”Baltic Petroleum” valdybų pirmininkas) Liuksemburge pasirašė paskolos sutartį Nr. 4 (toliau – Sutartis Nr. 4). Pagal šią sutartį AB “Lietuvos kuras” buvo suteiktas 649 000 JAV dolerių kreditas, kuris buvo panaudotas Meir Klabin vadovaujamos įmonės “Enginiers, Architects & Consulting Limited” konsultavimo paslaugoms finansų, vadybos ir personalo srityse pirkti. AB “Lietuvos kuras” generalinis direktorius Eugenijus Kaziliūnas ir “Enginiers, Architects & Consulting Limited” direktorius Meir Klabin patvirtino tarpusavio atsiskaitymus. Paskolos pagal Sutartį Nr. 4 grąžinimo užtikrinimui AB “Lietuvos kuras” įsipareigojo įkeisti septynias degalines ir jas apdrausti ne mažesne kaip suteikiamos paskolos suma. Neįvykdžius per sutartyje numatytą terminą degalinių įkeitimo ir jų apdraudimo, AB “Lietuvos kuras” įsipareigojo sumokėti 500 000 JAV dolerių baudą. Tokia nuostata buvo aiškiai nenaudinga AB “Lietuvos kuras”, kadangi bendrovė neturėjo finansinių galimybių tokią baudą sumokėti. Be to, penkios iš septynių degalinių nebuvo įtrauktos į Sutarties priedą E, todėl AB “Lietuvos kuras” be raštiško Valstybės turto fondo sutikimo jų įkeisti negalėjo.

2001-04-01 “Rosh Credit International s.a.h.” perleido paskolos pagal Sutartį Nr. 4 kreditorinį reikalavimą UAB “Baltic Petroleum” (649 000 JAV dolerių paskolą, 11 260 JAV dolerių palūkanas ir 500 000 JAV dolerių baudą išieškojimui iš AB “Lietuvos kuras”).

2001-04-02 UAB “Baltic Petroleum” pareikalavo, kad AB “Lietuvos kuras” iki 2001-04-17 įvykdytų prievolę pagal Sutartį Nr. 4.

2001-04-18 AB “Lietuvos kuras” raštu pranešė UAB “Baltic Petroleum”, kad įvykdyti savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį įmonė negali. UAB “Baltic Petroleum” 2001-04-19 pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismas 2001-04-27 nutartimi iškėlė bankroto bylą.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, bendrovės valdymo organai neteko savo įgaliojimų, bendrovės turtas pagal finansinę atskaitomybę buvo perduotas administratoriui, kuris įgijo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios AB “Lietuvos kuras” turtu. Esant tokiai situacijai pirkėjas neturėjo teisinių galimybių vykdyti Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, o tuo pačiu išvengė atsakomybės už Sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdymą.

12. Teisėsaugos institucijos atliko šešis ikiteisminius tyrimus dėl veikų, susijusių su AB “Lietuvos kuras” darbuotojų bei vadovybės veiksmais. Visi šie ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nenustačius nusikaltimo sudėties ar suėjus senaties terminams.

Baudžiamoji byla Nr. 10-2-440-95 buvo iškelta 1995-05-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) (toliau – LR BK) 288 straipsnis dėl neteisėto valstybinių degalų rezervo apskaitos tvarkymo ir valstybės biudžeto lėšų skirtų valstybiniam rezervui firmuoti, panaudojimo AB”Lietuvos kuras” reikmėms. Baudžiamoji byla buvo nutraukta nesant nusikaltimo sudėties.

Iš šios baudžiamosios bylos buvo išskirta baudžiamoji byla Nr. 10-2-546-97 dėl UAB “Regi” turto iššvaistymo. Baudžiamoji byla buvo nutraukta taip pat nesant nusikaltimo sudėties.

Baudžiamoji byla Nr. 10-2-546-97 iškelta 1997-12-22 pagal LR BK 275 str. 3 d. Dėl bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės UAB “Regi” patikėto turto pasisavinimo stambiu mastu. 2001-10-14 baudžiamoji byla buvo nutraukta nenustačius kaltininkų veiksmuose nusikaltimo sudėties. Taip pat buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą UAB “Regi” vadovų atžvilgiu pagal LR BK 329 str. (operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais norminių aktų pažeidimas), nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties, bei pagal LR BK 324 str. (žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimas) ir 322 str. (aplaidus apskaitos tvarkymas) suėjus senaties terminams.

Baudžiamoji byla Nr. 10-2-053-00 iškelta 2000-03-10 pagal LR BK 275 str. 3d. Dėl Valstybinės įmonės “Lietuvos kuras” turto iššvaistymo stambiu mastu. 2004-03-23 baudžiamoji byla buvo nutraukta nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto LR BK (nauja redakcija) 184 str. (turto iššvaistymas), požymių. Taip pat buvo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas VĮ”Lietuvos kuras” darbuotojų atžvilgiu dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo (LR BK 322 ir 232 str.) bei piktnaudžiavimo pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ir finansinėje veikloje (LR BK 321 str.) suėjus senaties terminams.

Baudžiamoji byla Nr. 10-9-008-02 iškelta 2002-04-08 pagal LR BK 275 str. 3d. Dėl AB “Lietuvos kuras” turto pasisavinimo ir iššvaistymo stambiu mastu (reprezentacinių lėšų nurašymo). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad reprezentacinių lėšų limitas viršytas nebuvo, bendrovės akcininkai žinojo, kur panaudojamos šios lėšos. Todėl 2002-10-04 baudžiamoji byla buvo nutraukta nesant nusikaltimo įvykio.

Tikrinant medžiagą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą Nr. 04-11-1084-01 dėl VĮ Valstybės turto fondas darbuotojų veiksmų vykdant AB “Lietuvos kuras” privatizavimą, pasirašant 1999-10-29 AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/27 bei kontroliuojant šios sutarties nuostatų vykdymą bei nustačius, kad patikrinimas atliktas neišsamiai, 2002-12-09 nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą medžiagoje panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00028-05 dėl VĮ Valstybės turto fondas darbuotojų veiksmų dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK (nauja redakcija) 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas) ir 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas). 2006-05-05 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius šių darbuotojų veiksmuose, anksčiau numatytų nusikaltimų sudėties.

Baudžiamoji byla Nr. 10-2-103-01 iškelta 2001-06-11 pagal LR BK 207 str. 2 d. dėl 1999-11-11 įgaliojimo, išduoto V. Meškeriūnui ir A.Vainauskui valdyti AB “Lietuvos kuras” akcijas, suklastojimo ir panaudojimo fakto bei pagal LR BK 231 str. dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar komercinėje veikloje fakto AB “Lietuvos kuras”. 2003-04-30 baudžiamoji byla buvo nutraukta nesant AB “Lietuvos kuras” atsakingų darbuotojų veiksmuose nusikaltimų, numatytų LR BK 321 str., 322 str., 323 str., 207 str. (oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas), sudėčių.

Pažymėtina, jog teisėsaugos institucijos nustatė pažeidimų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę, AB “Lietuvos kuras” darbuotojų bei vadovų veiksmuose, tačiau baudžiamojon atsakomybėn jie nebuvos patraukti suėjus įstatymuose nustatytiems apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminams. Tai leidžia daryti prielaidą, kad AB “Lietuvos kuras” buvo valdomas netinkamai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kas galėjo paskatinti ir bendrovės bankrotą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgdama į Komisijos surinktų ir išanalizuotų duomenų visumą, Komisija daro šias i š v a d a s:

1. Atsižvelgiant į tai, jog AB “Lietuvos kuras” buvo nemoki, skolinga 5 mln. litų rengiamai privatizuoti AB “Lietuvos taupomasis bankas”, taip pat buvo reikalinga įkeisti bendrovės turtą valstybei už Finansų ministerijos bendrovei suteiktą paskolą, buvo siekiama privatizuoti bendrovę bei rasti bendrovei strateginį šios bendrovės investuotoją.

2. 1999 m. spalio 29 dienos AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/27 buvo parengta atsižvelgiant į tuo metu buvusią bendrovės finansinę būklę, taip pat į kitas aplinkybes.

3. 1999-10-29 AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/27 buvo sudaryta tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybę atstovaujančio Valstybės turto fondo, vadovaujamo Stasio Vaitkevičiaus, bei “Kopcke International Holdings B.V.” ir “D.C. Berkel B.V” korporacijos, įtraukiant Pirkėjui palankias sąlygas, sudarančias galimybę išvengti bendros akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą. Numatytų investicijų į AB “Lietuvos kuras” veiklą grafiko nenustatymas sutartyje leido Pirkėjui išvengiant atsakomybės tinkamai nevykdyti įsipareigojimų, o tai dar labiau apsunkino sunkioje finansinėje padėtyje buvusios bendrovės finansinę būklę.

4. AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo Sutartyje numatytoms sąlygoms, palankioms Pirkėjui, vadovaudamasi Privatizavimo komisijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1394, bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pritarė Privatizavimo komisija, vadovaujama Aldonos Dzienienės, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Rolando Pakso, todėl šios institucijos yra atsakingos už pritarimą bendrovei nenaudingoms sutarties nuostatoms, tačiau tokios atsakomybės teisės aktai, reglamentuojantys privatizavimo procesą, nenumatė ir nenumato šiuo metu.

5. 2001-03-15 Degalinių valdymo (operatoriaus) sutartis Nr. 258 buvo sudaryta pažeidžiant AB “Lietuvos kuras” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas bei sudaryta nepalankiomis AB “Lietuvos kuras” sąlygomis. Operatoriaus sutarties pasirašymo metu Kęstutis Straigys ir Meir Klabin buvo UAB “Baltic Petroleum” valdybos nariais, dėl to galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso. Šia sutartimi buvo perleistas AB “Lietuvos kuras” turtas negavus raštiško Valstybės turto fondo leidimo, nors tokio leidimo gavimas buvo numatytas Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje. Operatoriaus sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė operatoriui už perduoto turto praradimą, sugadinimą ar vertės sumažinimą, taip pat už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, tačiau nustatyta atsakomybė AB “Lietuvos kuras” už sutarties vienašališką nutraukimą net ir tuo atveju, kai savo įsipareigojimų nevykdo operatorius. Tokios sutarties sąlygos buvo aiškiai nenaudingos AB “Lietuvos kuras” ir sudarė sąlygas bendrovės finansinės būklės blogėjimui.

6. 2001-03-01 sudaryta paskolos sutartis Nr. 4 taip pat įtraukė nepalankias AB “Lietuvos kuras” sąlygas. Paskolos grąžinimo užtikrinimui AB “Lietuvos kuras” privalėjo įkeisti septynias degalines ir apdrausti jas ne mažesne nei paskolos suma. Tačiau to bendrovė negalėjo padaryti be Valstybės turto fondo raštiško leidimo. Neįvykdžius šios sąlygos AB “Lietuvos kuras” privalėjo sumokėti 500 000 JAV dolerių baudą, tačiau AB “Lietuvos kuras” atsižvelgiant į savo finansinę būklę neturėjo galimybės to padaryti.

7. Valstybės turto fondas nevykdė savo pareigos ir tinkamai neprižiūrėjo AB “Lietuvos kuras” turto, kurio likutinė vertė 42 920 004, 09 Lt valdymo. Jis neužtikrino, jog be jo sutikimo nebūtų parduotas bendrovės turtas, netaikė sankcijų, nors pagal pasirašytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį privalėjo tai daryti.

8. Baudžiamosios bylos, susijusios su AB “Lietuvos kuras”, buvo nutrauktos nenustačius nusikaltimo sudėties bendrovės vadovų ir darbuotojų veiksmuose arba suėjus įstatymų numatytiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminams, nors nusikaltimo sudėtis ir buvo nustatyta. Todėl galima daryti prielaidą, kad viešasis interesas buvo ginamas netinkamai. Tyrimai baudžiamosiose bylose buvo atliekami neefektyviai, galimai vilkinami, nes leista pasibaigti baudžiamosios atsakomybės patraukimo terminams.

9. Tuo metu galiojusiuose privatizavimo procesą reglamentavusiuose teisės aktuose nebuvo numatyti konkretūs kriterijai dėl privatizavimo sandorių derinimo, sudarymo bei tvirtinimo, todėl už privatizavimą atsakingos institucijos turėjo teisę savo nuožiūra pritarti ar nepritarti sudaromai privatizavimo sutarčiai, nesant atsakomybės už priimtus sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios teisės aktų nuostatos galioja ir šiuo metu. Šiuose teisės aktuose esama spragų, kuriomis pasinaudojant sudaromos galimybės reikštis korupcijos apraiškoms.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 8 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius privatizavimo procesą, bei peržiūrėti teisės aktus, nustatančių senaties terminą už stambius ekonominius ir finansinius nusikaltimus ir spręsti klausimą dėl šio termino prailginimo.

2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti teisės aktus, numatančius konkrečią asmenų atsakomybę už valstybei padarytą žalą.

3. Įpareigoti Vyriausybę savo pasiūlymus dėl teisės aktų pataisų Komisijai pateikti iki 2007-06-01.

4. Perduoti išvadas susipažinti Seimo nariams bei paviešinti žiniasklaidai ir visuomenei.

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys

(2)

I Š V A D A

DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS VEIKLOS NE PAGAL PASKIRTĮ PANAUDOJANT KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FONDO LĖŠAS ĮRENGIANT KAUNO MIESTO FREDOS GYVENAMĄJĮ KVARTALĄ

2007-02-14

Vilnius

Gauta informacija:

1) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-03-04 sprendimas Nr. T-122 “Dėl Kauno miesto gatvių priežiūros programos patvirtinimo”;

2) UAB “Beržolė” 2004-04-14 sprendimas dėl gatvių (Saulėgrąžų g.; Gebenių g.) dangos pardavimo;

3) UAB “Beržolė” 2004-04-19 prašymas, adresuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui;

4) Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus l.e. direktoriaus pareigas R.Noreikos 2004-04-21 aiškinamasis raštas “Dėl inžinierinių tiesinių pirkimo”;

5) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-04-29 sprendimas Nr. T-250 “Dėl inžinierinių tiesinių pirkimo” bei atviro balsavimo rezultatų protokolas;

6) Kauno miesto savivaldybės tarybos miesto plėtros ir ekologijos komiteto 2005-02-02 raštas Nr. TS-15 “Dėl gatvių remonto darbų tąsos”;

7) Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo R.Noreikos 2005-03-15 aiškinamasis raštas Nr. 42-2-294 “Dėl Kauno miesto gatvių priežiūros programos patvirtinimo”;

8) Finansavimo sutartis sudaryta 2005-03-16 Nr. S-82 tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės;

9) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-03-24 sprendimas Nr. T-172 “Dėl Kauno miesto gatvių priežiūros programos patvirtinimo” bei atviro balsavimo rezultatų protokolas;

10) Kauno miesto savivaldybės mero 2006-02-28 raštas Nr. (A27/124)-R-527 “Dėl vidaus audito 2006-02-28 ataskaitos Nr. 21-6-4 projekto”;

11) Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2006-03-06 raštas Nr. 4-7-340 dėl Kauno miesto savivaldybės mero 2006-02-28 kreipimosi;

12) Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2006-03-29 Vidaus audito ataskaita Nr.21-6-4 “Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirtų Kauno miesto savivaldybei finansavimo sutartimis 2005-03-16 Nr. S-82 ir 2005-08-03 Nr. S-821 vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti(remontuoti) ir prižiūrėti panaudojimo pagal paskirtį”;

13) Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2006-02-23 Vidaus audito ataskaitos darbo dokumentas Nr.1 “Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirtų Kauno miesto savivaldybei finansavimo sutartimis 2005-03-16 Nr. S-82 ir 2005-08-03 Nr. S-821 vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti(remontuoti) ir prižiūrėti panaudojimo pagal paskirtį”;

14) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006-04-06 sprendimas Nr. T-111 “Dėl Kauno miesto gatvių priežiūros 2006 metų prioritetinio plano patvirtinimo bei atviro balsavimo rezultatų protokolas”;

15) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2006-10-04 pažyma Nr. 6-309 “Dėl Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų 2004-2006 m. Kauno miesto savivaldybei vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti tikslinio panaudojimo”;

16) Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos 2006-10-30 prašymas Nr.AK2-67 Kauno miesto savivaldybės merui;

17) Kauno miesto savivaldybės mero 2006-11-08 raštas Nr. (A27/-126)-R-3065 “Dėl Antikorupcijos komisijos 2006 m. spalio 30 d. rašte pateiktų paklausimų”;

18) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-21 įsakymas Nr. A-2820 “Dėl rekomendacijų, pateiktų 2005 m. kelių priežiūros ir plėtros programos vykdymo 2006m. kovo 29 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-4, įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo”;

19) Kauno miesto savivaldybės mero 2006-09-25 raštas Nr. (A27/127)-R-2545 dėl informacijos savivaldybės tarybai pateikimo apie vidaus audito 2006m. kovo 29 d. ataskaitą Nr. 21-6-4;

20) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-28 raštas Nr.(A27/126)-R-2582 “Dėl lėšų panaudojimo Fredoje”;

21) Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2006-11-13 išvada Nr. 2 “Dėl Fredos gyvenamojo kvartalo gatvių ir šaligatvių tiesimo proceso organizavimo analizės atlikimo”;

22) Kauno apygardos prokuratūros 2007-01-10 raštas Nr.(21-1290)22-136-07 “Dėl informacijos” ;

23) Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos respublikos Vyriausybės 2007-01-10 raštas Nr. 4S-77 “Dėl viešųjų pirkimų Kauno miesto savivaldybėje”;

24) Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2006-03-29 Vidaus audito ataskaita Nr.21-6-3 “Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirtų Kauno miesto savivaldybei finansavimo sutartimis 2006-04-27 Nr. S-321 ir 2006-08-08 Nr. S-1217 vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti(remontuoti) ir prižiūrėti panaudojimo pagal paskirtį”.

Į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją (toliau vadinama - Komisija) 2006-09-20 raštu kreipėsi Seimo narių grupė dėl ne pagal paskirtį naudojamų valstybės lėšų Kauno miesto savivaldybėje bei galimo viešojo intereso pažeidimo, kai Kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšos Kauno miesto savivaldybės pareigūnų sprendimu buvo skirtos įrengti Fredos gyvenamąjį kvartalą, tokiu būdu galimai tenkinant privačių bendrovių interesus. Komisija susipažinusi su turima medžiaga bei išklausiusi Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko S.Žirgulio informaciją, kuri yra susijusi su Kauno miesto savivaldybės priimtais sprendimais dėl Fredos gyvenamojo kvartalo įrengimo, nustatė, kad :

1. Kauno miesto savivaldybės taryba 2004 m. kovo 4 d. savo sprendimu Nr. T-122 patvirtino Kauno miesto gatvių priežiūros 2004-2006 metais programą ir šios programos įgyvendinimą pagal gaunamus asignavimus pavedė organizuoti savivaldybės administracijos direktoriui Giedriui Buinevičiui. Savivaldybės tarybos patvirtintos programos II skyriuje - Kapitalinis remontas, buvo numatyta atlikti naujai statomo Fredos kvartalo išorinių gatvių (nuo J.Bakanausko g. iki Barkūnų g.) įrengimo darbus už 1 250 000 litų. Kauno miesto meras A.Garbaravičius bei visi posėdyje dalyvavę savivaldybės tarybos nariai dėl šio savivaldybės tarybos sprendimo balsavo už.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatas savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą.

2. 2004 m. kovo 16 d. Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus G.Buinevičiaus, su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama - Lietuvos automobilių kelių direkcija) 2004-03-16 pasirašė finansavimo sutartį Nr. S-67 dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo pagal Kauno miesto savivaldybės pateiktą objektų sąrašą (jis 2004-03-04 patvirtintas savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-122) , kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Šio priedo III dalyje yra numatytos lėšos Barkūnų gatvės remontui, Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių tiesimui, Fredos gyvenamojo rajono šaligatvių tiesimui, pravažiavimo tarp Barkūnų bei Saulėgrąžų gatvių tiesimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-03-04 sprendimu Nr. T-122 patvirtintoje Kauno miesto gatvių priežiūros 2004-2006 metais programoje buvo numatyti J.Bakanausko gatvės kapitalinio remonto darbai. Tačiau savivaldybės su Lietuvos automobilių kelių direkcija sudarytoje finansavimo sutartyje J.Bakanausko gatvės remontas nebėra numatomas, bet papildomai savavališkai yra įtraukiami Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių, kurios 99 metams buvo išnuomotos privačiai UAB “Beržolė”, įrengimo bei šaligatvių tiesimo darbai.(Atkreiptinas dėmesys į tai, kad egzistuoja net 3 skirtingi, tą pačią dieną, tų pačių asmenų (Kauno m. savivaldybės atstovo G.Buinevičiaus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovo H.Stankevičiaus, VĮ “Kauno keliai” direktoriaus V.Lisausko) pasirašyti finansavimo 2004-03-16 sutarties Nr.S-67 priedai. Šių priedų III dalyje( sandoriai su materialiuoju bei nematerialiuoju turtu bei finansinių įsipareigojimų vykdymas) yra numatyti skirtingi tam tikroms gatvėms įrengti skirtų lėšų dydžiai, taip pat skiriasi prieduose pateikiamų gatvių sąrašas, nors galutinė visų skiriamų lėšų gatvių remontui ir įrengimui suma sutampa).

Lietuvos automobilių kelių direkcija nustatė ir 2006-10-04 pažymoje Nr.6-309 konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija (administracijos direktorius G.Buinevičius), neturėdama patvirtintų Fredos kvartalo gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų tiesimo darbų techninių projektų, šiuos darbus koordinavo (rengė ir teikė viešojo pirkimo komisijai perkamų darbų kiekių žiniaraščius; sudarė rangos darbų sutarčių sąmatas ir kt.), vadovaudamasi privačios UAB “Beržolė” direktoriaus patvirtintu techniniu darbų projektu.

3. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Taip pat minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Todėl savivaldybės administracijos direktorius privalėjo apie finansavimo sutartyje su Lietuvos automobilių kelių direkcija padarytus pakeitimus, kai į savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Kauno miesto gatvių priežiūros 2004-2006 metais programą vietoj Bakanausko gatvės remonto buvo įtrauktas privačios bendrovės (UAB “Beržolė”) žinioje esančių Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių tiesimas, informuoti savivaldybės merą bei savivaldybės tarybą. Tokiu būdu, tiesiant privačios bendrovės žinioje esančių gatvių dangas, panaudojant valstybės skirtas Kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšas, buvo tenkinami privačių asmenų interesai.

4. 2004 metų balandžio 14 dieną UAB “Beržolė”, atstovaujama įgaliotojo asmens Arvydo Žilevičiaus, nusprendė parduoti inžinierinius tiesinius – Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių dangą(nenurodant, kad šios gatvės yra Fredos gyvenamojo kvartalo vidinės gatvės privačioje valdoje), - Kauno miesto savivaldybei už ne mažesnę kaip 1 lito sumą. Su šiuo prašymu 2004 metų balandžio 19 d. UAB “Beržolė” kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių G.Buinevičių.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio nuostatas savivaldybės meras atstovauja savivaldybei su fiziniais bei juridiniais asmenimis, todėl UAB “Beržolė” pateiktas prašymas dėl gatvių dangos pirkimo ne merui, o tiesiogiai savivaldybės administracijos direktoriui, kelia abejonių dėl galimai iš anksto suplanuoto neteisėto valstybės lėšų panaudojimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB “Beržolė” įgaliotas atstovas Arvydas Žilevičius nuo 2004 metų lapkričio yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (taip pat tarybos nariu buvo nuo 2001 metų rugsėjo 20 dienos iki 2003 metų balandžio).

5. Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2004-04-21 parengtame aiškinamajame rašte dėl inžinierinių tiesinių pirkimo, klaidingai nurodoma, kad pagal projektinius dokumentus Fredos gyvenamojo kvartalo gatvių (tame tarpe ir Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių) dangas savo lėšomis įrengė UAB “Beržolė” ir siūloma už 1 litą įsigyti UAB “Beržolė” priklausančias Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių dangas. Aiškinamąjį raštą pasirašė l.e. Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas R.Noreika.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybėje organizuojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą Komunalinio ūkio skyriuje yra organizuojamas Kauno miesto gatvių priežiūros programos rengimas, numatomos lėšų skyrimo kryptys, planuojamas numatomų darbų atlikimas, taip pat Komunalinio ūkio skyrius organizuoja numatyto statinio projekto rengimą, sudaro rangos darbų sąmatas, akivaizdu, kad šio skyriaus atstovai rengdami aiškinamąjį raštą žinojo, kad jų pateikiami duomenys apie Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių dangos įrengimą yra klaidingi.

6. 2004 metų balandžio 27 dieną Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komitetas savo posėdyje nutarė pritarti savivaldybės sprendimo dėl inžinierinių tiesinių pirkimo projektui, pasiūlydamas papildyti sprendimo projektą punktu dėl žemės, esančios po Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių danga, perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Šį klausimą 2004 metų balandžio 26-27 dieną svarstę Biudžeto ir finansų, Miesto plėtros ir ekologijos, Savivaldos ir ekonomikos komitetai taip pat be pastabų pritarė siūlomam Savivaldybės tarybos sprendimui. Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas pirkti iš UAB “Beržolė” minėtų gatvių dangas įvyko 2004 metų balandžio 29 dieną (sprendimo Nr. T-250). Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai sprendimą priimti buvo siūloma skubant(praėjus tik 2 dienom po komitetų pateiktos rekomendacijos), galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama sutrumpinti laiką, skirtą susipažinti ir nagrinėti Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių įrengimo, nuosavybės klausimus ir kt.

Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apie tarybos posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras raštu praneša visiems tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio

Pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas savivaldybės meras nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus. Savivaldybės tarybos nariams balsuojant dėl sprendimo pirkti Saulėgrąžų ir Gebenių gatvių inžinierinius tiesinius, miesto meras A.Garbaravičius tarybos narių neinformavo apie padarytus pažeidimus savavališkai įtraukiant į savivaldybės tarybos patvirtintą Kauno miesto gatvių priežiūros 2004-2006 metais programą privačios bendrovės žinioje esančių Saulėgrąžų ir Gebenių gatvių įrengimą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšų. Meras A.Garbaravičius dėl šio sprendimo nebalsavo. Šios bei kitos aplinkybės rodo, kad A.Garbaravičius žinojo apie daromus pažeidimus bei privačių interesų tenkinimą.

Savivaldybės taryba 2004-04-29 priėmusi sprendimą dėl inžinierinių tinklų pirkimo, gatvių dangos pirkimo-pardavimo sutartį įgaliojo pasirašyti l.e. Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas R.Noreiką. Vertinant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pagal kompetenciją šią sutartį turėjo pasirašyti administracijos direktorius, kuris tiesiogiai ir asmeniškai atsako už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą bei yra pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui.

7. 2004 metų gegužės 31 dieną Valstybės įmonė “Registrų centras” Kauno filialo Nekilnojamojo turto registre Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių dangą įregistravo kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybę. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus pateiktoje 2006-03-29 ataskaitoje Nr. 21-6-4 konstatuojama, kad šių gatvių įrengimo darbai buvo vykdomi ant Kauno miesto savivaldybei nepriklausančios žemės, t.y. žemė, esanti po minėtomis gatvėmis, iki 2006 metų kovo dar nebuvo perimta savivaldybės nuosavybėn, todėl Komunalinio ūkio skyriui buvo rekomenduota organizuoti Fredos kvartalo gatvių inventorizaciją bei teisinę registraciją. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2006-10-04 pažymoje Nr. 6-309 taip pat konstatavo, kad žemė, esanti po saulėgrąžų bei Gebenių gatvių dangomis vis dar yra valstybės nuosavybė.

8. 2005 metų vasario 2 dieną Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir ekologijos komitetas (komiteto pirmininkas buvo A.A.Avižienis, vėliau tapo Kauno miesto mero patarėju)raštu Nr.TS-15 tiesiogiai kreipėsi į savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėją R.Noreiką( nors kreipimasis turėjo būti adresuotas administracijos direktoriui) dėl gatvių remonto darbų tęsimo ir rekomendavo užbaigti Barkūnų, Saulėgrąžų ir Gebenių gatvių bei pravažiavimo tarp Barkūnų ir Saulėgrąžų gatvių įrengimą 2005 metais papildomai skiriant 1 399 589 litus. Komitetas nurodo, kad šių gatvių įrengimo darbams 2004 metais buvo skirta 1 331 230 litų. Taip pat pasiūlė šių gatvių darbų tąsą bei užbaigimą pagal patvirtintus projektus 2005 metais laikyti prioritetiniais.

9. 2005 m. kovo 16 d. Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama L.e. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Roberto Stanionio, su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė finansavimo sutartį Nr. S-82 dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo, pagal Kauno miesto savivaldybės pateiktą objektų sąrašą (jis buvo patvirtintas tik 2005-03-24 savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-172), kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Šio priedo(pasirašė G.Buinevičius) III dalyje(Sandoriai su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu bei finansinių įsipareigojimų vykdymas) yra nurodytas objektas - naujai statomo Fredos kvartalo gatvių įrengimas, darbų rūšis - statyba, kapitalinis remontas, Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių statyba, Fredos gyvenamojo rajono šaligatvių įrengimas, pravažiavimo tarp Barkūnų bei Saulėgrąžų gatvių statyba.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad egzistuoja net keletas skirtingų pasirašytų 2005-03-16 finansavimo sutarties Nr.S-82 priedų, kuriuos pasirašė Kauno miesto savivaldybės atstovas G.Buinevičius, VĮ “Kauno keliai” direktorius V.Lisauskas bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai H.Stankevičius ir S.Stančikas. Šių priedų III dalyje(sandoriai su materialiuoju bei nematerialiuoju turtu bei finansinių įsipareigojimų vykdymas) yra numatyti skirtingi tam tikroms gatvėms įrengti skirtų lėšų dydžiai, todėl neįmanoma nustatyti, kuriuo sutarties priedu vadovaujantis buvo finansuojama objektų statyba bei remontas.

10. Kauno miesto tarybos Miesto ūkio ir energetikos komitete 2005-03-22 posėdyje (posėdžio pirmininkas Zenonas Vainoras) svarstytas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas “Dėl Kauno miesto gatvių priežiūros programos patvirtinimo” ir nutarta rekomenduoti papildyti sprendimo projekto 1 punktą ir priedo pavadinimą žodžiais “2005-2007 metų”, iš esmės pritariant Savivaldybės tarybos sprendimo projektui bei prašyti Komunalinio ūkio skyriaus po dviejų savaičių Komitetui pateikti realų, paremtą finansavimu 2005 metų gatvių tvarkymo planą, kurį po to turėtų tvirtinti Savivaldybės administracijos direktorius.

Pastebėtina, kad savivaldybės administracijos direktorius G.Buinevičius jau 2005-03-16 su Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo pasirašęs finansavimo sutartį Nr. S-82, kurios 1 priede buvo įvardintos 2005 metais tvarkytinos Kauno miesto gatvės bei Fredos gatvių įrengimo finansavimas.

11. 2005 metų kovo 24 dieną savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-172 patvirtino 2005-2007 metų (tęstinė 2004-2006 metų programa) Kauno miesto gatvių priežiūros programą su papildymais ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių Giedrių Buinevičių organizuoti programos vykdymą pagal gaunamus asignavimus. Savivaldybės tarybos narys A.Žilevičius balsavo - už, miesto meras A.Garbaravičius- nebalsavo. Savivaldybės tarybai priimant sprendimą, meras nepateikė informacijos apie Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių statusą, nors pats dėl šio klausimo nebalsavo. Darytina išvada, kad miesto meras A.Garbaravičius, galimai siekdamas palankaus tarybos sprendimo, nuo tarybos narių nuslėpė informaciją dėl Saulėgrąžų ir Gebenių gatvių įrengimo.

12. Kauno miesto meras A.Garbaravičius susipažinęs su savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus išvadų projektu “dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo”, dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų 2006-02-28 kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą, prašydamas išnagrinėti, ar savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus pareigūnai vykdydami Fredos gyvenamojo kvartalo statybą nepiktnaudžiavo tarnyba, ir, ar tinkamai atliko tarnybines pareigas ir kt. 2006-03-06 Specialiųjų tyrimų tarnyba merui atsakė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2006-02-28 ataskaita Nr. 21-6-4 yra projektinis dokumentas, kurio atžvilgiu dar nėra pritaikytos nuostatos, numatytos LR Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme. Taip pat informuojama, kad savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus vyriausioji auditorė L.Rajackienė STT Kauno valdybai pateikė paaiškinimą, kad pateikti duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ji negali, kadangi tokie duomenys audito metu nustatyti nebuvo.

Apie savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus atliktą auditą meras savivaldybės tarybos neinformavo. Savivaldybės administracijos Vidaus audito skyrius atlikto audito galutines išvadas patvirtino 2006-03-29, o 2006-03-31 jas oficialiai pateikė administracijos direktoriui A.Keserauskui. Akivaizdu, kad su Vidaus audito pateikta ataskaita susipažino ir meras A.Garbaravičius, tačiau savivaldybės taryba apie atliktą auditą ir nustatytus grubius pažeidimus, įrengiant Fredos gyvenamąjį kvartalą, informuota nebuvo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyrius 2006-03-31 raštu Nr. 21-8-57 atlikto vidaus audito 2006-03-29 ataskaitą dėl 2005 metais Kauno miesto savivaldybei skirtų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo, savivaldybės administracijos direktoriui Arūnui Keserauskui pateikė 2006 m. kovo 31 d. Tačiau A.Keserauskas gavęs vidaus audito ataskaitą nesiėmė būtinų priemonių, kad išaiškinti ir nubausti pažeidimus padariusius asmenis bei sustabdyti Komunalinio ūkio skyriaus neteisėtus veiksmus, apie nustatytus pažeidimus neinformavo savivaldybės tarybos.

13. 2006 metų balandžio 6 dieną Kauno miesto savivaldybė patvirtino (tęstinė 2004-2006 metų programa) Kauno miesto gatvių priežiūros 2006 metų prioritetinį planą. Savivaldybės tarybos narys A.Žilevičius( buvęs UAB”Beržolė” įgaliotas atstovas) balsavo - už, miesto meras A.Garbaravičius- nebalsavo. Savivaldybės tarybai priimant sprendimą, meras informacijos apie atliktą auditą vėlgi nepateikė. Savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininko S.Žirgulio teigimu, šią informaciją savivaldybės taryba sužinojo tik 2006 metų rugsėjį iš žiniasklaidos.

14. Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms valstybės tarnyboje bei savivaldybėse tirti ir valstybės tarnautojų bei jiems prilygintų asmenų atsakomybei nustatyti 2007-01-09 vykusiame posėdyje Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius informavo, kad duomenis apie neteisėtą Kelių priežiūros ir plėtros pramos lėšų, privačiam interesui tenkinti, panaudojimą sužinojo tik 2006 metų rudenį.

15. Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms valstybės tarnyboje bei savivaldybėse tirti ir valstybės tarnautojų bei jiems prilygintų asmenų atsakomybei nustatyti 2007-01-12 raštu Nr.114-S-30 Kauno miesto merą prašė papildomai pateikti Kauno miesto savivaldybės 2004-03-16 finansavimo sutarties Nr.S-67(pasirašė administracijos direktorius G.Buinevičius), sudarytos su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kopiją su priedais; patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos darbo reglamentą, įvardinant vicemerus ir jų kuruojamas sritis; patvirtintą savivaldybės administracijos darbo reglamentą; savivaldybės rengiamų bei pasirašomų sutarčių rengimo, derinimo, pasirašymo, aprobavimo, vykdymo bei saugojimo kontrolės procedūrų tvarką; darbo grupės 2007-01-09 posėdžio metu A.Garbaravičiaus minėtus parengtus teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių veiklą, pakeitimų bei papildymų pasiūlymus. Meras A.Garbaravičius atsakymo nepateikė.

16. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyrius, vykdydamas l.e. savivaldybės administracijos direktoriaus R.Stanionio 2006-12-28 rezoliuciją atliko vidaus auditą dėl 2006 metais Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų Kauno miesto savivaldybei finansavimo sutartimis 2006-04-27 Nr. S-321 ir 2006-08-08 Nr. S-1217 vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti(remontuoti) ir prižiūrėti, panaudojimo pagal paskirtį ir 2007-01-31 pateikė vidaus audito ataskaitą Nr.21-6-3.

Audito metu buvo nustatyta, kad savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius savavališkai panaudojo Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas(90 280,78 Lt)gatvių remonto darbams gatvėse, neįtrauktose į Kauno savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Kauno miesto gatvių priežiūros 2006 m. prioritetinį planą, vietoj patvirtinto gatvių paprastojo remonto darbų atliktas kapitalinis remontas(už 1 848 668,88 Lt), neteisėtai inicijuotas Vilniaus gatvės dangos remonto(darbų vertės nustatyti neįmanoma, kadangi jie nei remonto darbų sutartyje nei darbų priėmimo akte nedetalizuoti) bei šaligatvio prie Draugystės g. 5F namo, pritaikymo neįgaliesiems(už 3 315,06 Lt) darbų viešasis pirkimas, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, buvo inicijuotas gatvių darbų tiesybos sutarčių pasirašymas, pratęsimas, gatvių tiesybos darbai atlikti neturint parengtų statinių projektų bei statybos leidimų. Taip pat pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, t.y. nesant Viešojo pirkimo komisijos sprendimo dėl HES-o tilto ir dalies Marijampolės plento remonto darbų( už 1 598 245,95 Lt) pirkimo konkurso laimėtojo( viešasis pirkimas įvyko baigiant atlikti remonto darbus), nesant sudarytos darbų pirkimo-pardavimo sutarties(ji pasirašyta po darbų atlikimo), savavališkai be savivaldybės administracijos direktoriaus žinios, galimai neracionaliai buvo panaudotos finansavimo sutartyje numatytos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos bei nustatyta, kad darbų vykdytojų sąskaitose faktūrose nurodyti atliktų darbų kiekiai neatitiko darbų kiekiams, nurodytiems finansavimo sutarties objektų sąraše, nustatyti ir kiti pažeidimai. Miesto ūkio departamento (direktorius Petras Morkūnas) Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas (Ramūnas Noreika)įsakymais atsakingais už šių darbų vykdymą ir kontrolę paskyrė Komunalinio ūkio skyriaus darbuotojus Valių Knoknerį, Kęstutį Barzdą, R.Rutavičių.

Komisija įvertinusi aplinkybes ir faktus daro šias išvadas:

IŠVADOS

1. Kauno miesto savivaldybės taryba 2004 m. kovo 4 d. savo sprendimu Nr. T-122 patvirtino Kauno miesto gatvių priežiūros 2004-2006 metais programą, kurioje buvo numatyta atlikti naujai statomo Fredos kvartalo išorinių gatvių (Bakanausko g; nuo J.Bakanausko g. iki Barkūnų g.)įrengimo darbus. Šios programos įgyvendinimą pagal gaunamus asignavimus pavedė organizuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Giedriui Buinevičiui.

2. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius, įgyvendindamas savivaldybės tarybos sprendimą, su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2004-03-16 pasirašė finansavimo sutartį Nr. S-67 dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo ir sutarties 1 priedą. Sutarties 1 priede, galimai turint išankstinį interesą neteisėtai panaudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšas, į Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintą objektų sąrašą, vietoj Bakanausko gatvės kapitalinio remonto darbų, neteisėtai įtrauktas (savivaldybei nuosavybės teise nepriklausančių) Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių statybos bei šaligatvių tiesimo darbus.

3. L.e. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Robertas Stanionis galimai neteisėtai 2005-03-16 pasirašė finansavimo sutartį Nr. S-82, kuria Kauno miesto savivaldybė įsipareigoja Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas naudoti pagal Kauno miesto savivaldybės objektų sąrašą, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Finansavimo sutartis (2005-03-16 Nr. S-82)buvo pasirašyta neapsvarstyta ir nepatvirtinta savivaldybės tarybos. Tik 2005-03-24 Kauno miesto savivaldybės taryba savo sprendimu Nr. T-172 patvirtino Kauno miesto gatvių priežiūros programą.

4. Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyrius (vedėjo pareigas ėjo Ramūnas Noreika) rengdamas Kauno miesto gatvių 2005 m. priežiūros programos projektą, bei finansavimo sutarties su Lietuvos automobilių kelių direkcija projektą, galimai kartu su administracijos direktoriumi G.Buinevičiumi, turint išankstinių interesų, į minėtą programą įtraukė Savivaldybės tarybos patvirtintoje Kauno miesto gatvių priežiūros programoje nenumatytus objektus(Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių statybą bei šaligatvių Fredos gyvenamajame rajone įrengimą), turint tikslą neteisėtai panaudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšas, skirtas Kauno miesto vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti(remontuoti) ir prižiūrėti.

5. Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus darbuotojai Ramūnas Noreika, Zenonas Girčys, Valius Knokneris, Kęstutis Barzda, neturėdami patvirtintų Fredos gyvenamojo kvartalo gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų tiesimo darbų techninių projektų bei reikalingų leidimų, šiuos darbus koordinavo (rengė ir teikė viešojo pirkimo komisijai perkamų darbų kiekių žiniaraščius; sudarė rangos darbų sutarčių sąmatas ir kt.) vadovaudamiesi privačios UAB “Beržolė” direktoriaus patvirtintu techniniu darbų projektu, kuriame buvo įteisinti privačios įmonės sumanyto statyti statinio sprendimai. Tokiu būdu, formuojant Kauno miesto Fredos gyvenamojo kvartalo infrastruktūrą, susikirto privataus ir viešojo sektoriaus interesai bei galimai buvo padaryta korupcinio pobūdžio veika.

6. Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyrius (vedėjo pareigas ėjo Ramūnas Noreika) 2004-04-21 parengė aiškinamąjį raštą “Dėl inžinierinių tiesinių pirkimo” ir galimai siekdamas suklaidinti savivaldybės tarybos narius pateikė klaidingus duomenis apie Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių dangos įrengimo finansavimą.

7. Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas aplaidžiai administravo jam pavaldžių Komunalinio ūkio bei Statybos skyrių pareigūnų darbą, netinkamai vykdė jam pavestas kontrolės funkcijas.

8. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai administravo savivaldybės biudžeto asignavimus bei savivaldybės turtą, nevykdė savivaldybės tarybos jam pavestų funkcijų, ir galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei viršijo įgaliojimus, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

9. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas, gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus atlikto vidaus audito 2006-03-29 ataskaitą Nr.21-6-4 dėl 2005 metais Kauno miesto savivaldybei skirtų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo, nesiėmė būtinų priemonių, kad išaiškinti ir nubausti pažeidimus padariusius savivaldybės tarnautojus bei nesustabdė Komunalinio ūkio skyriaus vykdomo neteisėto lėšų panaudojimo.

10. Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius į Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkę įtraukdamas nagrinėti Fredos gyvenamojo kvartalo įrengimo klausimą bei tarybai pateikdamas sprendimų projektus, žinojo apie neteisėtą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų Kauno miesto vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti(remontuoti), prižiūrėti, panaudojimą, 2004-2006 m. tiesiant privačios bendrovės UAB “Beržolė” žinioje esančias Kauno Fredos gyvenamojo kvartalo Saulėgrąžų bei Gebenių gatves bei čia įrengiant šaligatvius.

11. Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius neinformavo Savivaldybės tarybos apie padarytus neteisėtus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-03-04 sprendimo Nr. T-122, kuriuo buvo patvirtinta Kauno miesto gatvių priežiūros 2004-2006 metais programa, pakeitimus, kai savavališkai vietoj programoje numatyto Bakanausko gatvės kapitalinio remonto buvo įtrauktas privačios bendrovės UAB “Beržolė” žinioje esančių Saulėgrąžų bei Gebenių gatvių tiesimas ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, pagal kurias meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai, sudaro tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus bei kitą informaciją.

12. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Žilevičius(buvęs privačios bendrovės UAB “Beržolė” įgaliotu atstovu)savivaldybės tarybai priimant sprendimus dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo Fredos gyvenamojo kvartalo Saulėgrąžų bei Gebenių gatvėms įrengti, balsavimo metu nenusišalino ir galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

13. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nevykdė 2004- 03-16 Nr. S-67 bei 2005-03-16 Nr. S-82 finansavimo sutartyse numatytų įsipareigojimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti numatytas lėšas pervesti į savivaldybės sąskaitą tik patikrinusi savivaldybės pateiktų atliktų darbų ir paraiškų lėšoms gauti teisingumą, nekontroliavo, ar savivaldybė lėšas naudoja pagal paskirtį ir kaip organizuojama objektų projekto vykdymo ir statybos techninė priežiūra.

14. Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2007-01-31 pateiktoje vidaus audito ataskaitoje Nr.21-6-3 “Dėl 2006 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirtų Kauno miesto savivaldybei finansavimo sutartimis 2006-04-27 Nr. S-321 ir 2006-08-08 Nr. S-1217 vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti(remontuoti) ir prižiūrėti panaudojimo pagal paskirtį” pateiktas atlikto audito išvadas, matyti, kad Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyrius atlikdamas jam pavestas funkcijas nesivadovauja Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais ir savavališkai, viršijant nustatytus įgaliojimus, priima sprendimus dėl skyriaus vykdomų funkcijų.

NUSPRĘSTA:

Perduoti Generalinei prokuratūrai Komisijos surinktą medžiagą ir prašyti atlikti tyrimą dėl Kauno miesto savivaldybėje galimai padarytų korupcinio pobūdžio veiksmų Komisijos pateikiamoje medžiagoje minimų asmenų atžvilgiu bei ginant viešą interesą spręsti valstybei padarytos materialinės žalos atlyginimo klausimą.
Perduoti Komisijos surinktą medžiagą išnagrinėti ir įvertinti Kauno miesto savivaldybės tarybai bei prašyti apsvarstyti Komisijos išvadas apie priimtus sprendimus informuojant Komisiją.
Perduoti Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai Komisijos turimą medžiagą ir prašyti atlikti tyrimą dėl galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto Kauno miesto mero A.Garbaravičiaus, savivaldybės tarybos nario A.Žilevičiaus bei Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo Ramūno Noreikos bei Komunalinių statinių priežiūros poskyrio vedėjo Valiaus Knoknerio atžvilgiu.
Siūlyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generaliniam direktoriui Virgaudui Puodžiukui spręsti vietinių kelių skyriaus vedėjo Stanislovo Stančiko bei jo pavaduotojo Henriko Stankevičiaus kompetencijos klausimą, galimą piktnaudžiavimą tarnyba bei tinkamumą eiti pavestas pareigas.
Informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie Kauno miesto savivaldybės neteisėtai panaudotas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei atkreipti dėmesį į neefektyviai atliekamą šios programos lėšų panaudojimo kontrolę.
Siūlyti Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės spręsti Kauno miesto savivaldybės atsakingų už viešųjų pirkimų organizavimą asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą .
Siūlyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą dėl valstybės lėšų ir turto, skirtų Kauno miesto savivaldybei 2004-2006 m., valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams.

Komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys