2007 01 17 Narkomanijos prevencijos komisijos posėdis

                                    Pažyma

 

Dėl Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito “Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas”

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX- 2110 patvirtino Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 -2008 metų programą (toliau- Programa).

            Programa siekiama įgyvendinti nuostatas, išdėstytas Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, Europos Sąjungos teisės aktuose,  rezoliucijose, rekomendacijose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Programos tikslas sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, užkirsti kelią neteisėtai narkotikų apyvartai, įgyvendinti valstybės politikos prioritetus narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, nuosekliai ir kompleksiškai šalinant narkomanijos atsiradimo ir plitimo priežastis ir sąlygas, racionaliai naudojant finansinius bei žmogiškuosius išteklius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta organizuoti Nacionalinės  narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 -2008 metų programos įgyvendinimą, kasmet patvirtinus Programos įgyvendinimo priemonių planą.

Šiai Programai įgyvendinti 2004 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1166 "Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų programos įgyvendinimo 2004 metų priemonių patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 140-5114) patvirtino Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų programos įgyvendinimo 2004 metų priemones.

Šiai Programai įgyvendinti 2005 metais Lietuvos RespublikosVyriausybė 2005 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 250 "Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų programos įgyvendinimo 2005 metų priemonių patvirtinimo" patvirtino Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų programos įgyvendinimo 2005 metų priemones. 

Šiai Programai įgyvendinti 2006 metais Lietuvos RespublikosVyriausybė 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1210 "Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų programos įgyvendinimo 2006 metų priemonių patvirtinimo" patvirtino Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų programos įgyvendinimo 2006 metų priemones.

Lietuvos Respublikos Seimas numatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet informuoja Seimą apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

Svarbiausi Programos uždaviniai:

-formuoti  neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač rūpintis narkomanijos prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui sveiko gyvenimo vertybines nuostatas ( Programos 26.1p.);

- plėtoti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos prevenciją bei narkotikų kontrolę, visuomeninių organizacijų ir bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimą (Programos 26.2 p.);

- skatinti savivaldybių ir regionų valdymo institucijų iniciatyvas sprendžiant narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės problemas (Programos 26.3 p.);

- gerinti teisėsaugos institucijų veiklą siekiant mažinti narkotikų pasiūlą ir apsunkinant jų prieinamumą (Programos 26.4 p.);

- plėtoti objektyvios narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės informacijos rinkimo ir analizės sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus (Programos 26.5 p.);

- skatinti tarptautinį bendradarbiavimą narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės srityje, pagrįstą regioniniais ir nacionaliniais projektais bei programomis (Programos 26.6 p.);

- užtikrinti pinigų, gautų iš neteisėtos narkotikų apyvartos, plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą (Programos 26.7 p.);

- užtikrinti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos prevenciją bei narkotikų kontrolę, efektyvų valdymą, kontrolę bei tarpusavio veiksmų koordinavimą (Programos 26.8 p.);

  - sudaryti sąlygas narkomanija sergantiems asmenims baudžiamąją atsakomybę už nesunkius nusikaltimus pakeisti alternatyviomis gydymo programomis (Programos 26.9 p.).

Lietuvos Respublikos Seimas šioje Programoje  išskyrė 4 prioritetines narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos kryptis:

Pirminė narkomanijos prevencija tarp vaikų ir jaunimo.

Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimas.

Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija.

Moksliniai tyrimai ir informacinės sistemos plėtra.

Narkomanijos prevencijos komisija 2005 – 2006 metais ne kartą nagrinėjo Programoje numatytų uždavinių įgyvendinimo klausimus ir priėmė sprendimus.

Buvo nustatyta, kad Programos įgyvendinimo priemonėms ir jas įgyvendinančioms institucijoms skiriamas nepakankamas finansavimas arba iš viso neskiriamas, nors į Programos įgyvendinimą yra įtraukiamos.

Narkomanijos prevencijos komisija 2005, 2006 ir 2007 metais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydama numatyti Programos įgyvendinimo priemonėms pakankamą finansavimą ir tokius argumentus pagrindė.

Be to, Narkomanijos prevencijos komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlė:

 sujungti Alkoholio, Tabako kontrolės ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programų įgyvendinimo koordinavimą ir kontroliuoti, kad šių programų prevencijos priemonės būtų vykdomos moksliškai pagrįstais metodais; pavesti tai atlikti Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Narkomanijos prevencijos komisija 2005 m. vasario 9 d. patvirtino Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos 2005 metų veiklos planą, kuriame numatyta parlamentinė kontrolė vykdant narkomanijos prevencijos ir narkomanijos kontrolės srityje programas, valstybės politikos, orientuotos į narkomanijos prevenciją ir narkotikų kontrolę formavimą ir prioritetų nustatymą bei Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės strategijos subalansavimo ir priemonių įgyvendinimo Narkomanijos prevencijos komisijos kompetencijos srityje klausimų sprendimą.

Komisija siekdama  Programos priemonių įgyvendinimo prioritetų nustatymo ir skirtų lėšų paskirstymo bei panaudojimo kontrolės tvarkos 2005 m. kovo 23 d. ir 2005 m. kovo 29 d. paprašė Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės ( toliau- Valstybės kontrolė) atlikti auditą:

1. Nacionaliniame narkotikų kontrolės biure Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

2. Narkotikų kontrolės departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  už 2004 metus.

3. Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 –2008 metų programos ir jos priemonių įgyvendinimo auditą.

             Valstybės kontrolė 2006 m. gruodžio  27 d. raštu Nr. S-(10-1.10.1)-2310 “Dėl valstybinio audito ataskaitos “Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas” pateikė 2006 m. gruodžio 21 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-10-9P-32 “Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas” ir išvadas bei rekomendacijas.

Įvertinus Valstybės kontrolės audito rezultatus nustatyta:

1. Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos (toliau – Programos) priemonių koordinavimo.

 Programoje nenumatyta tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų, tokių kriterijų nėra patvirtinusi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, (toliau – Departamentas) koordinuodamas kasmetinių Programos 2005 m. priemonių planavimą, nenurodė visų vertinimo kriterijų, todėl Programos uždavinių ir priemonių įgyvendinimo pagrįstai, t. y. pagal numatytus ir pasiektus vertinimo kriterijus, vertinti negalima.

 Tikslinga, kad Departamentas, kaip koordinuojanti institucija, tikslintų ir teiktų Vyriausybei tvirtinti  Programos priemonėms skiriamas lėšas.

 Programos 2005 m. priemonių, už kurių vykdymą atsakingas Kalėjimų departamentas, numatytas finansavimas ir vykdytų priemonių veiksmingumas buvo nepakankamas, siekiant sumažinti narkomanijos lygį kalinimo įstaigose.  

2005 m. narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija laisvės atėmimo vietose nebuvo išskirta kaip atskira programa. Kalėjimų departamento 2005 m. vykdomos programoje Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimas, buvo numatyta priemonė Nuteistųjų narkomanijos prevencijos laisvės atėmimo vietose organizavimas, kurios vykdymui numatyta 39 tūkst. Lt. Tačiau Departamento parengtoms ir Vyriausybės patvirtintoms Programos įgyvendinimo 2005 m. priemonėms, už kurių vykdymą atsakingas Kalėjimų departamentas, lėšos neskirtos. 2006 m. skirta 682 tūkst. Lt.  2007 m. priemonėms (projekte) buvo planuojama 1 752,4 tūkst. Lt., o realiai skirta (Komisijos duomenimis)  tik apie 350 tūkst. Lt. ir ir tokiu būdu visoms priemonėms, kurias vykdo Kalėjimų departamentas užtikrinant laisvės atėmimo vietose sumažinamas finansavimas. Auditorių nuomone, Programos 2005 m. priemonių, už kurių vykdymą atsakingas Kalėjimų departamentas, numatytas finansavimas ir vykdytų priemonių veiksmingumas buvo nepakankamas, siekiant sumažinti narkomanijos lygį kalinimo įstaigose.

Narkomanijos prevencijos komisijos duomenimis nėra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu  apsvaigimo ar girtumo nustatymo laisvės atėmimo vietose tvarkos, nors tokią tvarką vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2002, Nr. 124-5623) 270¹ straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo (Žin., 1997, Nr. 30-711) 14 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883) 7 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymui ir joje nenumatė tokios tvarkos laisvės atėmimo vietose. Kalėjimų departamentas neteko galimybės taikyti iki tol galiojusią tvarką.

 

2. Dėl renkamos informacijos apie narkomanijos paplitimą ir dėl gydymo paslaugų teikimo sergantiems priklausomybės ligomis

 Audito vykdymo laikotarpiu Priklausomybės ligų centruose (toliau- PLC) didėjo stacionarinio gydymo apimtys ir dėl alkoholio, ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo. 2005 m. pabaigoje PLC buvo registruoti 28004 asmenys, priklausantys nuo alkoholio, ir 3637 asmenys, priklausantys nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Valstybinio psichikos sveiktos centro (toliau – VPSC) duomenimis didėjo ir sergamumas priklausomybės ligomis – sergančiųjų priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų skaičius išaugo nuo 5011 asmenų (2004 m.) iki 5371 (2005 m.).

Atliekant psichaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimus, būtina atsižvelgti ir į opioidų dervitų (aguonų akstraktas, nuoviras) paplitimą, nes šios grupės narkotinės medžiagos buvo labiausiai paplitusios tarp asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, skaičius kasmet didėja, nes daugėja vartojančių opioidus asmenų. Jų skaičius 2004 m. ir 2005 m. didėjo po 8 proc.

2004 m pabaigoje Lietuvoje atliktas Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimas. Auditorių nuomone,  tyrimo rezultatai, vertinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą, yra nepakankamai išsamūs, nes nebuvo atsižvelgta į opioidų derivatų (aguonų ekstrakto, nuoviro) vartojimą Lietuvoje, šios grupės narkotinės medžiagos buvo labiausiai paplitusios tarp asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kalėjimų departamentas teikia statistinės apskaitos formas VPSC. Tačiau VPSC, skelbdamas duomenis apie asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, skaičių, Kalėjimų departamento duomenų neįtraukia.

Kalėjimų departamentas neteikia VPSC informacijos, pagal kurią būtų galima identifikuoti asmenis, sergančius priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Todėl nėra galimybės išvengti sergančių šia priklausomybe asmenų dubliavimosi atvejų kalinimo (laikinojo sulaikymo) ir gydymo įstaigose pildytose statistinės apskaitos formose.

Gydymo įstaigose teikiamos piktnaudžiaujančių alkoholiu, narkotinėmis ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis anoniminio gydymo paslaugos. Tai toks gydymas, kai nenaudojami paciento asmens duomenys, asmens kodas, vardas, pavardė. Todėl nepildoma Psichikos ligonio apskaitos kortelės šaknelė (Forma Nr. 030-1/a.) ir informacija apie anonimiškai gydytus asmenis VPSC neteikiama.

Anonimiškai gydytų asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, skaičius šalies mastu nevertinamas.

            Privačios gydymo įstaigos neįpareigotos teikti statistinių formų VPSC apie priklausomybės ligomis sergančius asmenis. 

Departamento naudojami duomenys apie asmenis, sergančius priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir naujus susirgimo atvejus yra nepakankamai išsamūs, nes:

                      • ne visos gydymo įstaigos teikia duomenis pagal nustatytas formas apie asmenis, sergančius priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų;

                      • kalinimo ir laikinojo sulaikymo įstaigose esantys asmenys, sergantys priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neįtraukiami į bendrus statistinius rodiklius; neatsižvelgiama į tai, ar šie asmenys anksčiau registruoti kaip priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų;

                      • anonimiškai gydytų asmenų skaičius šalies mastu nevertinamas.

Yra rizika, kad PLC teikiami duomenys apie asmenų, sirgusių priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, mirties atvejus yra neišsamūs, nes dalis gydymo įstaigų, negalinčios naudotis Sveidros informacine sistema, retai gauna informaciją apie mirusius  asmenis, sirgusius šia priklausomybe.

Komisijos nuomone, būtina skubiai spręsti veikiančių priklausomybės ligų centrų reorganizavimą į viešasias įstaigas. PLC, kaip biudžetinės įstaigos, finansuojami pagal biudžeto programas, t. y. finansuojamos vykdomos funkcijos, o ne apmokama už faktiškai suteiktas paslaugas. Toks finansavimas neskatina gydymo įstaigų gerinti paslaugų prieinamumą ir didinti rezultatyvumą.

 

Vaikų ir paauglių gydymas nuo priklausomybės ligų VPSC duomenimis, 2004 m. buvo registruoti 54 asmenys iki 18 metų amžiaus, sergantys priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. 2004 m. naujai registruotų asmenų iki 18 metų amžiaus buvo 16, 2005 m. – 21. PLC stacionaruose 2004 m. buvo gydomi 23 vaikai, 2005 m. – 26 vaikai. Kitose gydymo įstaigose stacionarinio gydymo paslaugos vaikams buvo teikiamos dėl alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, iš kurių didžiausia dalis – pagalba dėl apsinuodijimų (skaičiavimai atlikti naudojant TLK duomenis).

2005 m., lyginant su 2004 m., bendras suteiktų paslaugų skaičius išaugo 12 proc. (nuo 455 paslaugų 2004 m. iki 519 paslaugų 2005 m.). Daugiausia stacionarinio gydymo paslaugų vaikams suteikta dėl apsinuodijimo alkoholiu.

Būtina didinti ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų prieinamumą vaikams ir paaugliams.

 PLC neturi Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išduotos licencijos teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas vaikams ir paaugliams.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos PLC teikia nelicencijuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, todėl yra rizika, kad teikiant šias paslaugas neužtikrinami minimalūs reikalavimai. 

Iki šiol nebuvo įvertintas priklausomybės ligų gydymo poreikis šalyje. Todėl yra rizika, kad disponuojant nepakankamai išsamiais statistiniais duomenimis, priklausomybės ligų gydymo poreikis šalyje gali būti netinkamai įvertintas.

Programos lėšos skiriamos apskritims PLC veiklai finansuoti, ir priklausomybei nuo narkotinių, kitų psichotropinių medžiagų ir nuo alkoholio gydyti. 

Atsižvelgiant į priklausomybės ligų vystymąsi ir plitimą, susirgimų sukeltas pasekmes pacientui ir visuomenei, šių susirgimų sveikatos priežiūra išskirta kaip atskira, reikalaujanti kompleksinės pagalbos ir skirtingo finansavimo sveikatos priežiūra sveikatos priežiūros sritis.

            Valstybinė medicininio audito inspekcija yra  atsakinga už asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, tačiau, 2003–2005 m. planine tvarka PLC teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nevertino. Audito laikotarpiu priklausomybės ligų gydymo paslaugų išorinė kokybės kontrolė nevykdyta.

Sveiktaos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) patvirtintoje programoje vertinimo kriterijai nenustatyti, todėl negalima pagrįstai vertinti, ar programa vykdoma rezultatyviai.

Bendros minėtų gydymo paslaugų apimtys 2005 m. didėjo dėl pagalbos vartojant alkoholį apimčių didėjimo. Stacionarinio gydymo paslaugų, suteiktų dėl narkotikų vartojimo ir apmokėtų iš PSDF biudžeto lėšų, skaičius audito laikotarpiu sumažėjo 20 proc. (14 pav.) Pagal TLK duomenis, 2005 m., lyginant su 2004 m., 13 proc. išaugo stacionarinio gydymo paslaugų (dėl alkoholio vartojimo pagal ligų gydymo profilius „psichoaktyviųjų medžiagų sukeltos psichozės“) skaičius: atitinkamai nuo 7737 iki 8728.

PLC gydomiems ligoniams pagal priklausomybės ligų gydymo standartus teikiamos detoksikacijos, abstinencijos ir palaikomojo gydymo paslaugos, psichoterapinė reabilitacija. PLC stacionaro gydymo paslaugų, pagal vyraujančią sergamumo struktūrą, gerokai daugiau suteikta dėl alkoholio vartojimo.

Narkologinės priežiūros įstatyme, Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartuose numatyta, kad gydant narkologinius ligonius sudaromas gydymo ir reabilitacijos planas (programa), kurį įgyvendinant dalyvauja gydytojai psichiatrai, psichologai, slaugos ir socialiniai darbuotojai, šeimos gydytojai, pacientų šeimos nariai. Tik Vilniaus PLC į asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, gydymą ir reabilitaciją sistemingai įtraukiami ir šeimos nariai.

Minėti standartai nustato, kad sergančių priklausomybės ligomis asmenų sveikatos priežiūra (gydymas ir reabilitacija) derinama su šeimos gydytojais ir (ar) kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.

Dėl priklausomybės ligų gydymo finansavimo nurodyta, kad bendras lėšų, panaudotų priklausomybės ligoms gydyti, kiekis didėjo nuo 21 336,3 tūkst. Lt  2004 m. iki 24 663,5 tūkst. Lt 2005 m. Priklausomybės ligoms gydyti 2005 m. iš viso lėšų buvo skirta 15,6 proc. daugiau, negu 2004 m. PSDF biudžeto lėšos, skirtos stacionarinėms paslaugoms apmokėti ne PLC 2005 m. išaugo 20 proc. Lemiamą įtaką šiam didėjimui turėjo stacionarinio gydymo paslaugų, apmokamų iš PSDF lėšų, indeksavimas 14 proc.

Priklausomybės ligų gydymas šalyje dviem trečdaliais finansuojamas iš PSDF biudžeto lėšų.

PLC 2004 ir 2005 m. priklausomybės ligoms gydyti naudojo valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas, specialiosios programos lėšas (lėšas, surinktas už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas) ir Priklausomybės ligų gydymo programos, finansuojamos iš PSDF biudžeto, lėšas. Valstybės biudžeto Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos lėšos skiriamos įgyvendinti priemonei Gerinti veikiančių priklausomybės ligų centrų veiklą, didinti ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų prieinamumą vaikams ir paaugliams. Lėšos naudojamos ir priklausomybei nuo narkotinių, kitų psichotropinių medžiagų, ir nuo alkoholio gydyti.

            Priklausomybės ligų ir jų gydymo struktūroje vyrauja priklausomybė nuo alkoholio ir jos gydymas. Pagal VPSC paskelbtus 2004 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos statistikos duomenis, tarp asmenų, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, vyravo sergamumas dėl alkoholio vartojimo.

Asmenys, priklausomi nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dažnai turi socialinių problemų ir neapdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, todėl neturi galimybės kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas nemokamai. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma PLC ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikia nemokamai tik esant kitų specialistų siuntimui, yra rizika, kad nedraustiems asmenims nemokamos priklausomybės ligų gydymo paslaugos PLC yra neprieinamos.

Priklausomybės ligų gydymą Vilniaus PLC finansuojant iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų, kitų savivaldybių gyventojams, kurie nedirba Vilniaus mieste arba neapdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, yra apribota teisė kreiptis į PLC, siekiant gauti nemokamas priklausomybės ligų gydymo paslaugas. 

Atsižvelgiant į tai, kad priklausomybės ligomis sergantiems asmenims (narkologiniams ligoniams) teikiamos paslaugos yra numatytos Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartuose, jos turėtų būti teikiamos nemokamai.  

            Nesureguliuoti anoniminio gydymo klausimai. Teisės aktuose nėra apibrėžta, kas yra anoniminė narkologinė priežiūra. SAM nurodė, kad anoniminis piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu, narkotikais ir kitomis nuodingomis medžiagomis gydymas – tai toks gydymas, kai nenaudojami paciento asmens duomenys (asmens kodas, vardas, pavardė).

PLC taikomas anoniminis piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu, narkotinėmis ir kitomis nuodingomis medžiagomis gydymas. Už šio gydymo paslaugas pacientai turi mokėti. PLC pažymėjo, kad pacientai anoniminio gydymo paslaugas renkasi patys, norėdami išlaikyti gydymosi konfidencialumą. Pacientų teisė į konfidencialumą ir gydymo paslapties išsaugojimą yra įtvirtinta įstatymų ir turi būti visais atvejais užtikrinama, todėl pacientų konfidencialumo ir gydymo paslapties išsaugojimas neturėtų būti priežastis teikti mokamas anoniminio gydymo paslaugas.

SAM nustatyta tvarka piktnaudžiaujantieji alkoholiu, narkotinėmis ir psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis asmenys įrašomi į narkologines įskaitas. Asmenims, įrašytiems į įskaitą ir sergantiems minėtomis ligomis apribota teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, draudžiama vairuoti transporto priemones. Minėtiems asmenims ribojama profesinė veikla – jie negali dirbti pavyzdžiui, teisėjais, notarais, antstoliais ir kt.

Nenaudojant asmens duomenų anonimiškai gydomi žalingai vartojantys psichiką veikiančias medžiagas asmenys negali būti įrašyti į narkologinę įskaitą. Tokiu būdu, jiems sudaromos sąlygos išvengti teisės aktais nustatytų apribojimų.

 

            Dėl metadono programos

Narkomanijos prevencijos komisija atrkreipė dėmesį dėl 1995 m. pradėtos taikyti ir nuo 1997 m. vykdomos pagal SAM nustatytą pakaitinio gydymo taikymo tvarką opioidinei narkomanijai gydyti  Lietuvoje Metadono programos. Departamentas 2005 m. neįgyvendino Programos priemonės Vykdyti gydymo metadonu stebėseną ir įvertinti jo veiksmingumą. Gydymo metadonu stebėsena šalies mastu neatliekama, todėl negalima vertinti šio gydymo rezultatyvumo.

Šalies mastu 2000–2005 m. pakaitinio gydymo metadonu stebėsena su gydymo rezultatų analize nebuvo atliekama. Viena iš Programos įgyvendinimo 2005 m. priemonių buvo Vykdyti gydymo metadonu stebėseną ir įvertinti jo veiksmingumą. Tokia pati priemonė įrašyta Departamento 2005 m. veiklos plane, tačiau nebuvo įgyvendinta.  Departamento metiniuose pranešimuose skelbiamas bendras pacientų, kuriems buvo taikomas pakaitinis gydymas metadonu, skaičius (Vilniaus PLC surinkti duomenys). Vertinimo išvados nepateiktos. SAM 2005 m. sudarė darbo grupę, kuri parengė sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl gydymo metadonu stebėsenos tvarkos“ aprašo patvirtinimo projektą. Stebėsenos tvarka dar nepatvirtinta. Be pakaitinio, ambulatorinio gydymo metadonu, taikoma ir detoksikacija metadonu (stacionare ir ambulatoriškai), tačiau šio gydymo rezultatai neanalizuojami ir nevertinami. PLC pateikė duomenis apie gydymą metadonu stacionare.

Metadono programa vykdoma sergantiems priklausomybe nuo opioidų, kaip vienas iš būdų - gydymas pakeičiamaisiais opioidiniais medikamentais, kuris vadinamas pakaitiniu gydymu.

Minėta tvarka turėtų vadovautis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio priklausomybės ligų centrai, taikydami pakaitinį gydymą metadonu. PLC pakaitinis gydymas metadonu finansuojamas iš valstybės biudžeto, PSDF biudžeto (pagal 2005–2008 m. priklausomybės ligų programą) ir programos dalyvių (išskyrus Vilniaus PLC) lėšų. Be pakaitinio gydymo, PLC taikoma ir opioidinės abstinencijos detoksikacija metadonu.

Pakeičiamaisiais opioidiniaias medikamentais gydomų asmenų apskaitą, duomenų apie juos rinkimą ir vertinimą organizuoja Vilniaus PLC (SAM patvirtinta pakaitinio gydymo tvarka). Pakaitinį gydymą atliekančios gydymo įstaigos (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio PLC ir Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centras) teikia duomenis apie pradėjusius ir baigusius pakaitinį gydymą asmenis, nurodydamos vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą. Vilniaus PLC atlieka tik savo įstaigos duomenų analizę.

Pagal PLC pateiktus duomenis matoma, kad per 20 proc. pacientų pakaitinį gydymą nutraukia. Gydymo nutraukimo priežastys Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos PLC neanalizuojamos. Lankantis PLC pastebėjome, kad kai kuriuose centruose ne visada pakankama kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo kontrolė, ne visi PLC pacientus tiria dėl ŽIV, hepatitų B, C.

Pacientams, kuriems pradedamas pakaitinis gydymas, turėtų būti sudaromas individualus gydymo planas, numatoma tikrinti dėl tuberkuliozės, hepatito B ir C, ŽIV, venerinių bei kitų ligų, gydyti medicinines komplikacijas ir gretutinius susirgimus, taikoma psichologinė ir socialinė reabilitacija. Pacientai turėtų būti reguliariai tikrinami dėl kitų narkotinių medžiagų vartojimo (dažniausiai atliekami šlapimo tyrimai). Gydymo planas turėtų būti tikslinamas kas 3 mėnesius, kontroliuojant gydytojų konsultacinei komisijai, kurios išvados apie gydymo efektyvumą įrašomos į medicininius dokumentus. Opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas finansuojamas pagal programas iš valstybės, savivaldybių ir PSDF biudžeto lėšų. Už pakaitinį gydymą gali sumokėti patys pacientai ar jų artimieji. Tokiu atveju apmokėjimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.

Indikacijos pakaitinio gydymo skyrimui: įsisenėję priklausomybės nuo opioidų atvejai (reguliarus švirkštimasis daugiau kaip 2 metus), nesėkmingi ankstesni bandymai gydytis gydymo įstaigose ir reabilitacijos bendruomenėse, opioidinės priklausomybės komplikacijos, gretutiniai susirgimai, kitos (individualios) indikacijos.

 

5. Dėl priklausomybės ligomis sergančiųjų psichologinės ir socialinės reabilitacijos

 

Narkomanijos prevencijos komisija pažymi, kad būtina skubiai sukurti bendrą narkomanijos ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemą, siekint padėti asmenims, priklausomiems nuo narkotikų, nes šiuo metu  yra tik atskiri narkomanijos diagnostikos, gydymo bei psichologinės ir socialinės reabilitacijos sistemos elementai: teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos, veikia psichologinės ir socialinės reabilitacijos bendruomenės.

2006 metais pradėtos teikti minėtos paslaugos vaikams ir paaugliams.

Tačiau, Valstybės kontrolė nustatė, kad dar nesukurta vientisa kompleksinės pagalbos sergantiems priklausomybės ligomis sistema, užtikrinanti tolygų paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą šalyje.

 PSR bendruomenėse lėšos, tenkančios vieno asmens išlaikymui per mėnesį, buvo nevienodos. Yra rizika, kad iš Programos biudžeto finansuojamų PSR psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų apimtis ir kokybė įvairiose bendruomenėse skiriasi. 

            2006 m. psichologinės ir socialinės reabilitacijos projektus konkurso tvarka atrinko ir finansuoja Departamentas.

Auditorių nuomone, projekto „Asmenų (iki 18 metų), priklausančių nuo psichiką veikiančių medžiagų, psichologinė ir socialinė reabilitacija“ 2006-09-29 projekto veiklos ataskaitoje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad vykdant projekto veiklą teikiamos psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugos, t. y. visos veiklos, nurodytos projekto paraiškoje.

Auditorių nuomone, užtikrinti ir gerinti PSR paslaugų kokybę padėtų ne tik Departamento vykdoma PSR bendruomenių projektų finansavimo kontrolė, bet ir teikiamų paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimas.

Priklausomybės ligų ir jų gydymo struktūroje vyrauja priklausomybė nuo alkoholio, ir Programos priemonės Gerinti priklausomybės ligų gydymo metodus, paslaugų kokybę ir prieinamumą- plėsti teikiamas paslaugas didžioji lėšų dalis naudojama priklausomybei nuo alkoholio gydyti. Todėl tiksliai įvardijus programos priemones, paslaugas, kurios teikiamos dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar alkoholio, galima tiksliau planuoti lėšų poreikį.

 

NUTARTA: bendru sutarimu “už”. 

            1. Pritarti Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės pateiktoms   2006 m. gruodžio 21 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-10-9P-32 “Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas”  išvadoms ir  rekomendacijoms.

2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei :

2.1. Iki š.m. kovo 1 d. parengti ir  patvirtinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles.

2.2. Skirti Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 -2008 metų programos priemonių įgyvendinimui pakankamą finansavimą.  Programos 2005 - 2007  m. priemonių, už kurių vykdymą atsakingas Kalėjimų departamentas, numatytas finansavimas buvo nepakankamas, todėl yra nepakankamas  ir vykdytų priemonių, siekiant sumažinti narkomanijos lygį kalinimo įstaigose, veiksmingumas.

2.3. Atliekant psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimus, būtina atsižvelgti ir į opioidų dervitų (aguonų ekstraktas, nuoviras) paplitimą, nes šios grupės narkotinės medžiagos buvo labiausiai paplitusios tarp asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

2.4. Sukurti Lietuvoje visoms institucijoms vieningą sistemą kaupti, identifikuoti ir sisteminti visus duomenis pagal statistinės apskaitos formas apie asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, skaičių, įtraukiant į šią statistiką visose gydymo įstaigose ir anonimiškai gydomus asmenis. 

2.5. Reorganizuoti priklausomybės ligų centrus į viešąsias įstaigas, pagerinant  asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą, numatant valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą asmenims, sergantiems priklausomybės nuo alkoholio sindromu, narkomanijomis, toksikomanijomis, asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokant iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų.

            2. 6. Skubiai patvirtinti  pakaitinio gydymo metadonu ir subuteksu (buprenorfinu) tvarką, numatant kokio amžiaus asmenys gali dalyvauti programoje, kokiomis sąlygomis ir kuriam laikotarpiui ir kt., bei atlikti šalies mastu gydymo metadonu ir subuteksu (buprenorfinu) stebėseną.

            2.7. Teisės aktais apibrėžti  anoniminio gydymo sąvoką, nes nenaudojant asmens duomenų anonimiškai gydomi žalingai vartojantys psichiką veikiančias medžiagas asmenys negali būti įrašyti į narkologinę įskaitą ir išvengia teisės aktais nustatytų apribojimų. Parengti anoniminio gydymo tvarką, kad neprieštarautų kitiems teisės aktams ir sudarytų galimybę mokiems pacientams naudotis šia paslauga.

            2.8. Spręsti Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiojo specialisto konsultanto, priklausomybės ligų psichiatro  skyrimo klausimą.

2.9. Sudaryti darbo grupę teisės aktams iki š.m. rugsėjo 1 d. parengti:

2.9.1. Sukurti bendrą narkomanijos ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemą, siekiant padėti asmenims, priklausomiems nuo narkotikų.

2.9.2. Sujungti Alkoholio, Tabako kontrolės ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programų įgyvendinimo koordinavimą ir kontroliuoti, kad šių programų prevencijos priemonės būtų vykdomos moksliškai pagrįstais metodais.

2.9.3. Numatyti tarpinstitucinės Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 – 2008 metų programos vertinimo kriterijus, kad  ir Programos priemonių įgyvendinimas būtų  vertinamas pagal numatytus vertinimo kriterijus.

2.9.4. Parengti skirtingų modelių psichologinės ir socialinės reabilitacijos bendruomenėms licencijavimo tvarką.

2.9.5. Parengti efektyvią kompleksinę pagalbos sergantiesiems priklausomybės ligomis koordinavimo sistemą.

2.10. Reorganizuoti Narkotikų kontrolės departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, numatant atlikti koordinavimo,  kontrolės ir kitas su kitomis valstybės institucijomis nesidubliuojančias funkcijas. Netikslinga būtų pačiam Departamentui pavesti tiesiogiai vykdyti Programos įgyvendinimo priemones bei jas finansuoti, nes tokių priemonių įgyvendinimo kontrolės klausimas būtų netinkamai realizuotas.

3. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad:

3.1. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės naudojami duomenys apie asmenis, sergančius priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir naujus susirgimo atvejus yra nepakankamai išsamūs.

 3.2.  Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. neįgyvendino Programos priemonės Vykdyti gydymo metadonu stebėseną ir įvertinti jo veiksmingumą ir gydymo metadonu stebėsena šalies mastu neatlikta ir negalima vertinti šio gydymo rezultatyvumo.

            4. Pateikti Seimo Audito komitetui  Narkomanijos prevencijos komisijos sprendimą dėl Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos “Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas” išvadų ir rekomendacijų   ir siūlyti Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą “Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas”, išvadas ir rekomendacijas  svarstyti  Seimo posėdyje.