Seimo Užsienio reikalų komitetas
iš dalies pritarė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui
Nr. XP-2952
2008 m. birželio11 d. posėdyje Užsienio reikalų komitetas svarstė:
Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (XP-2952). Komitete buvo padaryta svarstymo pertrauka, kadangi 2008 m. gegužės 28 d. posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą išsamios Vyriausybės išvados, tačiau Seimo valdyba nusprendė sprendimo nepriimti ir Komitetas privalėjo grįžti prie įstatymo projekto svarstymo. Komitetas priėmė sprendimą, kuriame iš dalies pritarė įstatymo projektui, tačiau atsižvelgęs į įvairių institucijų ekspertines pastabas, įvertinęs parengto projekto juridinės technikos netobulumą, pasiūlė pagrindiniam komitetui (Seimo Žmogaus teisių komitetui) patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie TM, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros, Teisės instituto, Vidaus reikalų ministerijos pastabas bei Komiteto siūlymus.
Svarbiausias siūlymas sprendžiant įstatymo projekte įtvirtintus pilietybės klausimus, detaliai vadovautis Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimuose pateiktu išaiškinimu, kad įstatymų leidėjas... turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais... kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti išimtiniai. Komitetas pasiūlė dvigubą pilietybę suteikti išimtinai tik Lietuvos Respublikos piliečių ar vieno iš jų vaikams, nesvarbu, ar gimusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, ir asmenims, kuriems dėl istorinių priežasčių be jų pareikštos valios yra suteikta kitos valstybės pilietybė bei asmenims, kuriems pilietybė suteikiama išimties tvarka.
Komitetas pasiūlė į įstatymo projektą įtraukti imperatyvią nuostatą, kad Lietuvos Respublikos piliečių vaikai, įgiję ir kitos valstybės pilietybę, sukakę 18 metų, trejų metų laikotarpyje privalėtų savo valia pasirinkti vieną iš turimų pilietybių. Komitetas pasiūlė įsigaliojus parengtam Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymui, kuriame atsispindėtų pilietybės suteikimo vaikams problemos sprendimas, kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų sudaryta darbo grupė iš atsakingų institucijų ir kompetentingų ekspertų naujam Pilietybės įstatymui parengti. Tikimasi, kad jei pagrindinis komitetas ir Seimas tinkamai nepataisys nagrinėjamo įstatymo projekto taip, kad įgyvendintų Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pateiktas pastabas, tai naujasis Pilietybės įstatymas bus neprieštaraujantis Konstitucijai ir atitinkantis juridinės technikos reikalavimus.
Seimo nutarimo Dėl Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose 1 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XP-2621. Su projektu Komiteto narius supažindino Seimo narys Algis Kašėta, Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento l. e. p. direktorius Andrius Krivas, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis. Komitetas nusprendė atmesti nutarimo projektą ir palikti galioti dabartinę sprendimų priėmimo dėl karinių vienetų dalyvavimo tarptautinės operacijose tvarką, o parlamentinę kontrolę stiprinti specializuotų Seimo komitetų lygmenyje. Stiprinant parlamentinę kontrolę, nuspręsta vieną kartą per kiekvieną Seimo sesiją rengti Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų bei NATO reikalų komisijos posėdžius su Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų vadovybėmis, Lietuvos Respublikos Prezidentu ar jo įgaliotu atstovu. Šių posėdžių metu detaliai aptarti Lietuvos Respublikos dalyvavimą visose tarptautinėse operacijose ir artimiausius planus šiuo klausimu.
Situaciją Gruzijoje (uždaras klausimas). Komiteto narius šiuo klausimu supažindino Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis.
Parengė:
URK biuro patarėja Laura Klečkauskaitė
