2007 m. vasario 21 d. Seimo nariai Valerijus
Simulik, Aušrinė Marija Pavilionienė, Rima Baškienė, Studijų kokybės vertinimo
centro direktorius Eugenijus Stumbrys, Šiaulių universiteto tęstinių studijų
direktorė doc. dr. L.Ušeckienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
vyresnysis patarėjas Alfonsas Ramonas ir padėjėja J.Antanavičienė dalyvavo
konferencijoje Nevalstybinės kolegijos aukštojo mokslo kontekste, kuri vyko
Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje.
Šios kolegijos direktorės pavaduotoja,
lektorė K.Butkuvienė ir katedros vedėja, lektorė L.Nevidonskienė papasakojo
apie šios mokyklos trylikos metų veiklą, struktūrą, jos pokyčius, studijų
programas. Studentų skaičius kasmet auga. 2006 metais čia mokėsi 550 studentų,
dirba 59 dėstytojai. Dėstytojai kelia kvalifikaciją rengdami vadovėlius,
žinynus, dalyvaudami konferencijose, seminaruose. Kolegija turi 15 sutarčių su
kitomis švietimo įstaigomis. Išaugo taikomųjų tyrimų skaičius, atliekamas
tyrimų planavimas, atsižvelgiama į jų pritaikomumą ir aktualumą. Vykdomi
dėstytojų ir studentų mainai su Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos,
Lenkijos aukštosiomis mokyklomis. Dėstytojos pristatė kolegijos pradėtą leisti
žurnalą, kur publikuojami šios kolegijos dėstytojų bei kitų Lietuvos ir
užsienio švietimo institucijų mokslininkų darbai, atsakė į konferencijos
dalyvių klausimus. Seimo nariai domėjosi, kas vadovauja studentų kursiniams ir
diplominiams darbams, kokias socialines garantijas gali pasiūlyti kolegija savo
studentams, ar gali šios kolegijos studentai tęsti studijas universitetuose.
A.Ramonas trumpai apžvelgė dabartinę
Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, mokyklų tinklą, informavo apie prasidėjusią
diskusiją dėl aukštojo mokslo reformos, įvardijo šios reformos priežastis ir
pagrindinį tikslą gerinti studijų kokybę. Komiteto vyresnysis patarėjas
atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje per mažas studentų skaičius kolegijose,
palyginti su universitetų studentų skaičiumi. Jo nuomone, nenormalu, kad kasmet
į Lietuvos aukštąsias mokyklas stoja apie 70 proc. bendrojo lavinimo mokyklų
abiturientų. Išaugęs kolegijų prestižas pakeistų visuomenės požiūrį į jas.
Būtina pasiekti, kad aukštąjį mokslą remtų ir ūkio sektorius, sudaryti
palankias sąlygas studentams paimti paskolą studijoms. Valstybė turi pirmiausia
remti gabiausius studentus, aukštasis mokslas turi būti prieinamas pagal
sugebėjimus.
Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų
kolegijos direktorė V.Dudėnienė palygino valstybinių ir nevalstybinių kolegijų
veiklos sąlygas Lietuvoje. Direktorė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės nutarimu
patvirtinta paskolų teikimo tvarka nenumato teikti paskolų nevalstybinių
kolegijų studentams. Jos nuomone, studento krepšelis turėtų priklausyti
kiekvienam studentui nepriklausomai nuo to, kokioje aukštojoje mokykloje jis
mokosi. Be to, valstybinės kolegijos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų
gavo 93 mln. Lt, tuo tarpu nevalstybinės kolegijos neturi galimybių net
pateikti projekto. Direktorė skundėsi, kodėl nevalstybinės kolegijos, būdamos
ne pelno siekiančios viešosios įstaigos, kurios pačios turi įsigyti pastatus,
vykdyti studijas, privalo mokėti 15 procentų pelno mokestį.
Švietimo ir mokslo pakomitečio pirmininkas
Seimo narys V.Simulik pažadėjo pasidomėti, kodėl nevalstybinės kolegijos
privalo mokėti pelno mokestį. Seimo nario nuomone, visi studentai turi turėti
vienodą teisę įgyti aukštąjį mokslą.
E.Stumbrys tikino, kad tam tikras studento krepšelis šiuo metu realiai
skiriamas valstybinėms aukštosioms mokykloms. Studentų skaičius Lietuvoje pagal
gyventojų skaičių yra didžiausias Europoje, nors ir nesame tauta, turinti
daugiausiai išsilavinusių žmonių. Studijų kokybės vertinimo centro direktorius
siūlė įvesti konkurencinius elementus tarp valstybinių ir nevalstybinių
aukštųjų mokyklų. Studijų kokybė gali pasitvirtinti tik absolventui nuėjus į
darbo rinką. Jis įsitikinęs, kad būtina keisti universitetuose valdymo sistemą.
Kolegijose direktorių renka taryba, todėl padėtis kolegijose yra kita
kolegijos dirba efektyviau. Pranešėjas informavo, kad 2007 metais yra numatytas
Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijos vertinimas. Bus svarstoma, ar
patvirtinti kolegijai teisę teikti profesijos bakalauro laipsnį. E.Stumbrys
informavo, kad universitetai mąsto apie verslo vadybos profesinės
magistrantūros steigimą priimant į šias studijas profesijos bakalauro diplomus
turinčius studentus.
L.Ušeckienė sutiko, kad pagrindinis aukštojo mokslo studijų tikslas
studijų kokybė. Ji pritarė profesinės magistrantūros studijų įvedimui.
Pranešėja informavo, kad Šiaulių universitete yra patvirtinta išlyginamųjų
studijų ir kreditų įskaitymo tvarka. Dalis šio universiteto dėstytojų dėsto ir
Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje, vadovauja studentų
kursiniams ir diplominiams darbams. Ji siūlė pagalvoti apie bendras studijų
programas tarp Šiaulių universiteto ir šios kolegijos.
Seimo narė A.M.Pavilionienė teigė, kad jai susidarė labai geras įspūdis
apie šios kolegijos veiklą.
V.Simulik laikėsi nuomonės, kad visuomenėje turi būti kuo daugiau
išsilavinusių žmonių, ir pažadėjo pasidomėti, ar gali nevalstybinės kolegijos
tikėtis paramos iš ES struktūrinių fondų.
