Kaimo reikalų komitetas posėdyje svarstė Ūkininko ūkio įstatymo ir
Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Vyriausybės pateiktu projektu siekiama užkirsti kelią piliečiams,
kurie įsigiję 10-20 arų žemės ūkio paskirties žemės didžiųjų miestų apylinkėse,
registruoja ūkininko ūkį ir, pasinaudodami ūkininkams suteiktomis lengvatomis,
nerengdami detaliųjų planų, gauna leidimą individualiam namui statyti.
Projekte siūloma:nerengiant
detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje gali būti:
1) statomi pagalbinio ūkio ir kitos (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties
pastatai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype ne
mažesniame kaip 0,5 ha;
2) statoma ūkininko sodyba nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio
paskirties žemės sklype ne mažesniame kaip 1 ha.
Šio
įstatymo projektui tobulinti Komitetas sudarė darbo grupę. Komitetas
išnagrinėjo darbo grupės pasiūlymus ir nutarė atsižvelgti į Seimo kanceliarijos teisės
departamento pastabą, kad nustačius skirtingus žemės plotus ūkininkams sudaromos nevienodos sąlygos, todėl siūloma
ūkininko sodybą nerengiant detaliųjų
planų leisti statyti nuosavybės teise
priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype ne mažesniame kaip 0,5 ha.
Taip pat nutarta pritarti atitinkamiems saugikliams, kurie leistų atskirti ūkininkaujantį asmenį nuo
žmogaus įsigijusio žemės sklypą ir nevystančio jokios žemės ūkio veiklos.
Statant statinius ūkininko pajamos iš
žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. pajamų per kalendorinius metus, o jeigu
ūkyje vykdoma ir alternatyvi žemės ūkiui veikla, pajamos iš žemės ūkio veiklos
ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos taip pat turi sudaryti ne mažiau kaip 50
proc. pajamų per kalendorinius metus, iš jų iš žemės ūkio veiklos ne mažiau
kaip 25 proc.
Komitetas posėdyje taip pat pritarė Savivaldybių
asociacijos pasiūlymui, kad nerengiant detaliųjų planų ūkininkų sodybos gali
būti statomos žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus nustatyta tvarka miestams
priskirtas teritorijas po 1995 m.
birželio 1 d.
Komitetas nusprendė:
1.Pritarti komiteto
patobulintam Ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių papildymo ir pakeitimo,
4 skirsnio pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 81 , 11, 12
straipsniais įstatymo projektui 2, atskiriant jį iš pateikto Ūkininko ūkio
įstatymo ir teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo
projekto Nr. XP-1930, ir Komiteto išvadai.
2. Pritarti Teritorijų planavimo įstatymo 22
straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, atskiriant jį iš pateikto Ūkininko
ūkio įstatymo ir teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo
projekto Nr. XP-1930.
Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo išklausyta Žemės ūkio rūmų
(toliau tekste - Rūmai) pirmininko Broniaus Markausko informacija apie darbo
jėgos problemas kaime. Jis pažymėjo, kad Rūmų apklausų duomenimis virš 1500
stambesnių ūkių trūksta žmonių
įvairiems darbams atlikti.
Pirmininkas įvardijo pagrindines priežastis dėl ko kaime trūksta darbo
jėgos: jaunimas nelieka gyventi kaime dėl nepatrauklių gyvenimo sąlygų ir
išvažiuoja dirbti į užsienį ir miestus, dabartinė socialinių išmokų sistema
skatina žmones nedirbti, nėra nustatytos tinkamos tvarkos atlikti studentams ir
moksleiviams praktika pas ūkininkus.
Stambesnių ūkių savininkai norėtų pakviesti darbuotojus iš trečiųjų (ne ES
šalių) šalių. Tačiau jų netenkina ilgas dokumentų ruošimo periodas, gausybės
pažymų pildymas. Darbo birža išduoda leidimus dirbti per du mėnesius, tačiau
Migracijos departamentas leidimus gyventi Lietuvoje gali išduoti tik per šešis mėnesius.
Rūmai prašo peržiūrėti leidimų dirbti ir laikinai gyventi
užsieniečiams išdavimo sąlygas ir tvarką, siekiant, kad labiausiai Lietuvoje
trūkstamų kvalifikuotų profesijų
darbuotojai, turintys Darbo biržos leidimą dirbti, iš karto gautų ir leidimą
laikinai gyventi, sudaryti sąlygas įdarbinti kvalifikacijos nereikalaujančių
profesijų darbininkus iš užsienio sezoninių darbų atlikimo laikotarpiui,
taikyti mokestines lengvatas užsieniečiams, pradėjusiems dirbti Lietuvoje.
Taip pat siūloma gerinti profesinio rengimo
kokybę, tobulinti moksleivių ir studentų gamybinių praktikų atlikimo tvarką,
parengti ir įgyvendinti dualinio mokymo sistemą žemės ūkio sektoriuje bei į
kaimo gyventojų perkvalifikavimą įtraukti Rūmus.
Komitetas nusprendė pasiūlyti Rūmams,
pasikonsultavus su atitinkamomis valstybės institucijomis, sukonkretinti ir
apibendrinti visus pasiūlymus ir juos pateikti Kaimo reikalų komitetui.
Komitetas sprendimą svarstytu klausimu numato priimti po dviejų savaičių.
Kaimo reikalų komitetas, išklausė Žemės ūkio ministrės Kazimiros Danutės
Prunskienės informaciją apie
pasirengimą reorganizuoti Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų
ir grūdų tarnybą, Augalų veislių tyrimo centrą bei augalų veislių tyrimo stotis.
Ministrė informavo, kad reorganizaciją numatoma vykdyti dviem etapais:
pirmajame prie Valstybinę augalų apsaugos tarnybos prijungiant Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybą, o vėliau
apjungti visas tarnybas.
Komiteto nariai pasigedo Žemės ūkio rūmų nuomonės šiuo klausimu, todėl
nutarta priimti komitete sprendimą tik
gavus jų nuomonę.
Komiteto posėdyje Žemės ūkio
ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas pristatė 2007 m. rugsėjo 26 d.
vykusio ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio ataskaitą.
Sekretorius pažymėjo, kad šiame Tarybos posėdyje buvo pasiektas politinis
susitarimas dėl labai aktualaus Lietuvai klausimo - dėl cukraus sektoriaus
pramonės restruktūrizavimo schemos ir dėl bendro cukraus rinkos organizavimo.
Šio priimto pasiūlymo tikslas sumažinti cukraus perteklių Europos Sąjungoje.
Todėl Europos Komisijos skatina cukrinių runkelių augintojus savanoriškai
atsisakyti turimos cukraus kvotos, mokant jiems 237,5 EUR/t papildomas išmokas
už atsisakytos cukraus kvotos toną. Šia priemone siekiama skatinti ES
gamintojus atsisakyti 3,8 mln. t kvotos, kad 2010 m. bendra ES cukraus gamybos
kvota sumažėtų 6 mln. t. Gamintojų teikiamos paraiškos atsisakyti cukraus
kvotos neturi viršyti 10 proc. kiekvienai įmonei nustatytos cukraus gamybos
kvotos. Taip pat V.Grušauskas atkreipė dėmesį, kad šis pasiektas susitarimas
yra labai priimtinas visų ES valstybių cukrinių runkelių augintojams ir yra
tikimybė, kad stambūs cukrinių runkelių augintojai gali pasinaudoti šia parama
ir pasitraukti iš cukraus sektoriaus. Ypač turint omenyje, kad pagal
praėjusiais metais įvykusią cukraus sektoriaus reformą, ūkininkai, atsisakę
auginti cukrinius runkelius, išmokas už juos gaus iki 2014 m. Žemės ūkio
ministerijos informacija priimta žiniai.
