Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Viktoras Rinkevičius su gluosninių žilvičių augintojais aptarė aktualiausias
biokuro problemas. Siekiant ambicingų ES ir Lietuvos tikslų dėl energijos
gamybos iš atsinaujinančių šaltinių įgyvendinimo, vis didesnis dėmesys
skiriamas energetinių augalų auginimui.
Šiuo
metu Lietuvoje yra apie 200 įvairių biokuro katilinių. Jos naudoja miško
kirtimo, medienos pramonės atliekas, pjuvenas, durpes, trumpos apyvartos augalų
biomasę. Jau pradedamos veisti
pramoninės gluosninių žilvičių plantacijos. Kol kas tokių plantacijų įveista tik 300 ha, o pramoniniam vartojimui
reikia ne mažiau kaip 1000 ha. Iš tokio ploto išauginta mediena užtektų
apšildyti 10 tūkst. gyventojų miestą. Labiausiai šios plantacijos išplitusios
Švedijoje, kur bendras plotas sudaro apie 20 tūkst. hektarų.
Iki šiol gluosninių žilvičių augintojai paramos
galėjo kreiptis pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę Žemės ūkio
paskirties žemės apželdinimas mišku. Pateikus želdinimo darbų įvertinimo
pažymą, žilvičių augintojams dengiamos
visos plantacijos įveisimo išlaidos.
Pakeitus galiojančius ES teisės aktus, nuo 2007
metų ūkininkai ir kiti asmenys, deklaravę
energetinių augalų plotus, galės
gauti tiesiogines išmokas, kaip ir už žemės ūkio pasėlius. Be to, už kiekvieną
energetinių augalų hektarą jiems bus
mokama papildoma 45 eurų išmoka. Reglamente taip pat numatyta, kad galės būti
dengiama 50 proc. plantacijų įveisimo išlaidų iš nacionalinio biudžeto. Ši kompensacija
bus išmokama tik gavus produkciją, kas žilvičių auginime pasiekiama po 4 metų.
Toks išlaidų kompensavimo mechanizmas netenkina gluosninių žilvičių augintojų,
nes plantacijų įveisimas reikalauja didelių investicijų.
Be to, nėra aišku, ar augintojai, deklaruodami
žilvičius tiesioginėms išmokoms gauti, galės kreiptis paramos pagal Kaimo
plėtros programą, kaip apželdinant žemę mišku. Žemės ūkio ministerijos
specialistai turi pasikonsultuoti su
Europos Komisijos atstovais ir į šį
klausimą atsakyti kaip galima greičiau.
Viktoras Rinkevičius pritarė išsakytoms mintims,
kad būtina skatinti ir remti energetinių augalų auginimą ir atkreipė dalyvių
dėmesį tai, kad trumpos apyvartos
medžių plantacijas geriau veisti mažiau palankiose ūkininkauti, nedrenuotose,
užmirkstančiose žemėse, labiau rūpintis,
kad nebūtų sugadintos melioracijos sistemos.
Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad Seimas 2007 m. sausio 18 d. priėmė Nacionalinę
energetikos strategiją, kurioje numatyta atsinaujinančių energijos išteklių
dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau
kaip iki 20 procentų. Tai didelė užduotis, kurios įvykdymui turi būti
nukreiptos visų atsakingų valdžios institucijų pastangos.
Kartu,
V. Rinkevičius pažadėjo kreiptis į
Žemės ūkio ministrę K.D. Prunskienę ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkę
B.Vėsaitę, kad biokuro plėtros klausimai būtų sprendžiami bendromis
pastangomis.
Kaimo reikalų komiteto patarėjas,
Leonardas Michelbertas, 239 67 66