Žmogaus teisių komitetas, apsvarstęs Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą, pritarė Seimo narės Laimos Mogenienės pasiūlymui, kad LR įstatymuose būtų įtvirtintas žmogaus teisių įgyvendinimas ne tik nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo, kaip buvo iki šiol, bet ir socialinės padėties.
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje socialinė atskirtis didėja, todėl vis dažniau žmonės susiduria su naujomis diskriminacijos formomis visų pirma diskriminacija dėl socialinės padėties. Pavyzdžiui, kaip bebūtų graudu, šiuo metu darbdavys gali nepriimti į darbą darbuotojo, kuris dėl lėšų stygiaus neturi automobilio ar neišgali nusipirkti naujo kostiumo. Lygių galimybių principas darbo santykiuose neretai pažeidžiamas ir nėščiųjų moterų ar daugiavaikių tėvų atžvilgiu, sprendžiant jų įdarbinimo ar atostogų klausimus. Kitas atvejis - biblioteka neišduoda kai kurias knygas į namus tiems, kurie neturi aukštojo išsilavinimo. Vargu ar šią tvarką būtų galima racionaliai pagrįsti, teigė Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė.
Pasak politikės, jei įstatymas būtų priimtas, asmuo, patyręs diskriminaciją, turėtų teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kita vertus būtų garantuojama veiksminga ir atgrasanti tvarka, kuri sumažintų galimų pažeidimų apimtis ir leistų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tirti žmonių skundus dėl diskriminacijos socialiniu pagrindu.
Pažymėtina, kad šis pasiūlymas negimė atsitiktinai. Įstatymo pakeitimo projekte siekta įtvirtinti LR Konstitucijos 25 bei 29 straipsnių nuostatas, kurios numato, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir dėl socialinės padėties, - sakė L. Mogenienė.
