Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narės Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Rima Baškienė š.m. balandžio 24 d. spaudos konferencijoje Laisvas darbo jėgos judėjimas: problemos ir jų sprendimo būdai pateikė informaciją, kad š. m. balandžio 21 22 dienomis Kopenhagoje vykusiame tarptautiniame Baltijos ir Šiaurės šalių seminare buvo daug diskutuojama apie laisvą darbo jėgos judėjimą. Seminare išklausyti pranešimai apie imigracijos ir emigracijos problemas Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Nuomonę šiuo klausimu išsakė Šiaurės šalių Tarybos ir Baltijos Asamblėjos atstovai.
Oficialių leidimų dirbti Norvegijoje išduota net 34 848 atvykusiems iš Lietuvos emigrantams, Danijoje - 5444. Pagal emigracijos mąstą esame antroji šalis po Lenkijos.
Norvegijos atstovai akcentavo, kad daugelyje migrantus priimančių šalių jau beveik nebetrūksta darbo jėgos, kad jiems reikalingi tik kvalifikuoti specialistai, kad 2009 m. sausio- gegužės mėn. numatoma peržiūrėti teisės aktus dėl emigrantų priėmimo, todėl tokių valstybių kaip Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir kt. politika turi būti nukreipta į grįžtamąją migraciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir priimančios emigrantus iš naujųjų ES šalių valstybės, siekia susigražinti savo emigravusius tautiečius.
2007 m. į Daniją atvyko daug imigrantų, todėl danai kelia atitinkamus reikalavimus imigrantams, (pvz., minimalus danų kalbos mokėjimas, tam tikri kvalifikacijos reikalavimai). Danijos parlamentarai akcentavo kolektyvinių sutarčių svarbą (darbo užmokestis, atostoginiai, viršvalandžiai, atleidimas turi būti apsprendžiami kolektyvinėse sutartyse). Danijoje kolektyvinės sutartys saugo 75 proc. darbuotojų.
Buvo akcentuojami nelegalaus ir legalaus darbo skirtumai. (Blogesnės gyvenimo sąlygos, mažesnis darbo užmokestis, mokestinių lengvatų netaikymas, ir net išnaudojimas), ir būtinybė panaikinti nelegalų darbą. Deja, dar pastebimi darbo užmokesčio skirtumai tarp vietinių gyventojų ir imigrantų.
Džiugino tai, kad Latvijos ir Norvegijos šalių darbo inspekcijos kartu tikrina ar nėra išnaudojami jų darbuotojai, ar yra užtikrinamos jų teisės. Sekant šiuo pavyzdžiu buvo pasiūlyta svarstyti įsteigti Baltijos Šiaurės šalių darbo inspekciją.
Latvijos atstovai akcentavo, kad teigiamus rezultatus duoda įtraukimas į darbo rinką ilgalaikių bedarbių, pasyvių žmonių. Skatinama suteikiant kreditą verslui sugrįžusiems į savo šalį. Latvijoje parengta ir sėkmingai jau antri metai įgyvendinama ekonominės migracijos koncepcija.
Atkreiptas dėmesys į būtinumą užtikrinti patikimą, naujausią informaciją išvykstantiems,
Į tai kad reikalinga informacinė sistema ir nuolatinis bendradarbiavimas tarp valstybių, organizuojant bendrą darbo rinką su Baltijos šalimis, šią mintį ypač akcentavo Norvegijos parlamento atstovai.
Buvo siūloma steigti informacinius biurus, aktyvinti emigrantų bendruomenes, teikti daugiau informacijos per valstybių ambasadas, pasinaudoti EURES, trESS, ir EUROSTAT šaltinių informaciją.
Seminare nuskambėjo siūlymai, kad reikia diskutuoti su visomis ES šalimis, kad tarptautinėse sutartyse atsispindėtų nacionaliniai šalių interesai. Reikalingi ilgalaikiai sprendimai dėl vieningos sistemos, kuri suderintų atskirų šalių teisės aktus, sudarant sąlygas ne tik lygiaverčiai dirbti ir uždirbti, bet ir gyventi kartu su šeima, mokyti vaikus. (Pvz., Danijoje organizuojami kalbos mokymo kursai vaikams ir suaugusiems).
Seminare siūlyta šia tema diskutuoti savo valstybėse, parengti ataskaitas Šiaurės Tarybai, Baltijos Asamblėjai.
Numatoma šia tema diskutuoti ir Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, pakviečiant atsakingų institucijų vadovus.
