Antradienį Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas baigė svarstyti patobulintą Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Pavasarį Seimui buvo pateikti du alternatyvūs Mokslo ir studijų įstatymo projektai. Abiejų dokumentų projektų tikslai buvo užtikrinti mokslo ir studijų sistemos atitiktį šalies ūkio ir visuomenės poreikiams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę ir konkurencingumą Europos Sąjungos ir pasaulio mastu.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto uždavinys buvo parengti Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuris užtikrintų aukštojo mokslo reformą, atitiktų Partijų susitarime deklaruojamas nuostatas.
Ilgų diskusijų metu su abiejų Mokslo ir studijų įstatymo projektų rengėjais, akademine bendruomene, studentais, kitais socialiniais buvo susitarta dėl įstatymo paskirties ir taikymo, mokslo ir studijų politikos formavimo, aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo nuostatų.
Pasak Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Virginijaus Domarko, ,patobulintame mokslo ir studijų įstatymo projekte sustiprintos universiteto tarybos funkcijos: nuo šiol universitetų tarybos viešo konkurso tvarka rinks rektorių, be to, aukštųjų mokyklų valdyme dalyvaus didesnis procentas studentų kaip socialinių partnerių. Aukštųjų mokyklų taryboje studentus atstovaus 2 atstovai, senate (akademinėje taryboje) studentai sudarys ne mažiau kaip 20 procentų senato narių.
Projekte taip pat nustatytos aukštųjų mokyklų finansavimo ir valstybės paramos studentams sąlygos. Nutarta, kad bus teikiamos ne tik valstybės paskolos studentams, bet ir valstybės remiamos paskolos. Taip pat pritarta naujai paskolų rūšiai studijų kainai sumokėti. Tai būtų didelė parama valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems studentams. Šias paskolas galės gauti valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų studentai.
