SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETO VEIKLOS 2006 M. RUDENS SESIJOJE ATASKAITA

Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2006 metų V (rudens) sesiją pradėjo tokios sudėties:

Dangutė Mikutienė (pirmininkė iki 2006 metų spalio 19 dienos), A.Matulas (pirmininkas nuo 2006 metų spalio 19 dienos), nariai V.Čepas, V.M. Čigriejienė, J.Olekas (iki spalio 24 dienos), J.Juozapaitis, R.Turčinskas (nuo spalio 24 dienos), V.Vertelienė, M.Žymantas.

Komiteto narių kuruojamos sveikatos sistemos sritys:

Sritys	Kuratoriai
1.Asmens sveikatos priežiūra	V.M.Čigriejienė A.Matulas V. Vertelienė M.Žymantas R.Turčinskas
2.Donorystė ir transplantacija	A.Matulas D.Mikutienė
3.Farmacija, vaistų politika	A.Matulas V.Vertelienė
4.Medicinos specialistų rengimas, kvalifikacijos kėlimas	V.M.Čigriejienė V.Vertelienė R.Turčinskas
5.Nacionalinės sveikatos taryba	D.Mikutienė M.Žymantas
6.Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija	V.M.Čigriejienė
7.Odontologija	D.Mikutienė
8.Pacientų teisės, medicinos etika	V.Čepas V.M.Čigriejienė J.Juozapaitis A.Matulas
9.Sanatorinis - kurortinis gydymas ir reabilitacija	D.Mikutienė
10.Slauga ir palaikomasis gydymas	V.M.Čigriejienė J.Juozapaitis A.Matulas
11.Sveikatos apsaugos ministerijos parlamentinė kontrolė	V.Čepas A.Matulas D.Mikutienė
12. Sveikatos sistemos finansavimas ir sveikatos draudimas	A.Matulas D.Mikutienė J.Juozapaitis M.Žymantas R.Turčinskas
13. Sveikatos sistemos valdymas	V.M.Čigriejienė A.Matulas D. Mikutienė V.Vertelienė M.Žymantas R.Turčinskas
14. Psichikos sveikata	V.Čepas
15.Tabako ir alkoholio kontrolė ir profilaktika	V.Čepas J.Juozapaitis A.Matulas
16.Valstybinės ligonių kasos parlamentinė kontrolė	D.Mikutienė J.Juozapaitis V.Vertelienė M.Žymantas
17.Visuomenės sveikatos priežiūra	J.Juozapaitis A.Matulas D.Mikutienė M.Žymantas

Komitetas savo veikloje vadovavosi Seimo statuto 65 straipsniu, kuris nustato šias Sveikatos reikalų komiteto veiklos kryptis:

1) rengti gyventojų sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatą bei sveikatinimo veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančius klausimais;

3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės sveikatos politikos formavimo;

4) atlikti sveikatos sistemos institucijų ir kitų su asmens ir visuomenės sveikatos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo;

5) kontroliuoti sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos kūrimo procesą.

Komitetas savo veiklą vykdė, vadovaudamasis darbo planu, kuris buvo patvirtintas 2006 m. rugsėjo 12 dienos posėdyje Komiteto sprendimu Nr.13.

Komitetas ataskaitiniu laikotarpiu apsvarstė 30 įstatymų ir Seimo nutarimų projektų, 3 ES teisės aktų projektus. Kiti svarstyti klausimai susiję su aktualiais sveikatos sistemos reformos klausimais, jų svarstymą inicijavo Komiteto nariai arba į Komitetą kreipęsi visuomeninės organizacijos. Dėl svarstytų klausimų Komitetas priėmė sprendimus, pateikė išvadas, pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai, Nacionalinei sveikatos tarybai, kitoms institucijoms.

Teisės aktų projektų svarstymas

Viena iš pagrindinių komiteto veiklos krypčių yra rengti gyventojų sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatą ir sveikatinimo veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų teisės aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų.

Rudens sesijos metu Seimas priėmė šiuos įstatymus, kuriuos nagrinėjant Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu:

1. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Įstatymas keičia privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžius už apdraustuosius valstybės lėšomis. Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme reglamentuota, kad įmokos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondo biudžetą sudaro 30 proc. apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Tuo tarpu Sveikatos draudimo įstatyme reglamentuota, kad į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą patenka 30 proc. nuo priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos susijusios tik nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančio gyventojų pajamų mokesčio.

Nuo Sveikatos draudimo įstatymo įsigaliojimo pradžios (1997 metų sausio 1 d.) dėl gyventojų pajamų mokesčio surinkimo nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų lyginamojo svorio didėjimo, PSDF biudžete gyventojų pajamų mokesčio dalis mažėjo. 2005 – 2006 m. PSDF biudžete gyventojų pajamų mokestis sudarė ne 30, o tik 28 proc. nuo visų surinktų gyventojų pajamų mokesčio pajamų.

2. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15, 17, 29, 40 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Įstatymas įsigalios nuo 2007 m. liepos 1 d. Įstatyme atsisakyta nuostatos, jog privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos steigimui reikalingas savivaldybės valdybos išduotas leidimas. Tai leis plėtoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, gerinti paslaugų struktūrą ir mažinti administracinius suvaržymus, kurie gali sudaryti prielaidas korupcijai. Įstatyme panaikinta nuostata, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami 5 metams, atsisakyta vadovų amžiaus ribojimo bei privalomos vadovų atestacijos (nustatoma, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus).

3. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1, 2, 8, 10, 12, 14, 16, 20, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 8¹ straipsniu ir priedu įstatymas.

Šis įstatymas ištaisė spragas dėl teisės aktų skirtingo reglamentavimo, įgyvendinant Europos Sąjungos acquis. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus šį įstatymą, suderintos Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatos su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatomis. Taip pat numatyta galimybė asmenims, vykstantiems į Šengeno Susitarimo susitariančiųjų šalių teritoriją arba keliaujantiems po ją su savimi turėti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, skirtų gydymui, jei tam tikslui turi šalies, kurioje gyvena, kompetentingos institucijos išduotą nustatytos formos pažymą. Taip pat įstatyme numatyta galimybė Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms, perduoti kontroliuojamų medžiagų pavyzdžius kitoms institucijoms siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

4. Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 1, 2, 3, 4, 9, 10, 11 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 2¹ ir 5¹ straipsniais ir priedu įstatymas.

Įstatymo nuostatos užtikrina žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus. Įstatymas numato, kad visi audiniai, ląstelės ir organai turi būti atsekami (nuo donoro iki recipiento ir atvirkščiai) bet kokiame donorystės ir transplantacijos etape. Šis įstatymo griežtinimas yra būtina priemonė užkirsti kelią nusikalstamai veiklai, siejamai su prekyba žmogaus audiniais, ląstelėmis ir organais. Taip pat įstatymas draudžia reklamuoti žmogaus audinių ir ląstelių poreikį arba jų prieinamumą, siekiant sudaryti pasiūlą arba gauti finansinės arba panašios naudos.

5. 2007 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas.

Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis komitetas pateikė išvadas dėl šių įstatymų ir Seimo nutarimų projektų:

1. Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projektas, Nr.XP-1505. Įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

2. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (XP-1621).

3. Seimo nutarimo ,,Dėl Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo” projektas + strategija, Nr. XP-1800.

4. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XP-1746.

5. Seimo nutarimo “Dėl 2007 metų paskelbimo blaivybės metais” projektas, Nr. XP-1884.

Taip pat Komitetas, atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2006 metų teisėkūros ir darbo programos aktualius ir labai aktualius klausimus, apsvarstė ir pateikė išvadas bei pasiūlymus dėl šių ES teisės aktų projektų:

1. Dėl Europos Parlamento ir Tarybos spendimo dėl 2-osios bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2007-2013) priėmimo.

2. Dėl Europos Sąjungos alkoholio žalos mažinimo strategijos. Komitetas, pritardamas iš esmės ES alkoholio žalos mažinimo strategijai, atkreipė dėmesį, kad alkoholiniai gėrimai traktuojami kaip maisto produktai, o ne kaip specialios paskirties prekė ir tuo grindžiama alkoholio produktų vartotojų apsauga (kalbama apie žalingą ir pavojingą vartojimą, o ne vartojimą kaip tokį), taip pat nenumatytas ES bendrų teisės aktų rengimas (mokesčių tarifų, alkoholinių gėrimų kainų reguliavimo ir kt. klausimais). Strategijoje didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas visuomenės sveikatai, o ne verslo intereso užtikrinimui. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas visiškam alkoholio reklamos uždraudimui.

3. Dėl Europos Komisijos 2007 m. teisėkūros ir darbo programos.

Kaip papildomas Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė ir pateikė išvadas bei pasiūlymus dėl šių projektų:

1. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr. XP-1482;

2. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XP-1431(2);

3. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XP-1610;

4. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas, Nr. XP-1248;

5. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas, Nr. XP-1537.

6. Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, Nr. XP-379(3), XP-379A.

7. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, Nr. XP-1726.

8. 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XP-1738.

9. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas, Nr.XP-1565.

10. Seimo nutarimo ,,Dėl Seimo rekomendacijos dėl Lietuvos Respublikos pozicijos derybose su Europos Komisija dėl Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti” projektas, Nr.XP-1421(2).

11. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 ir 185 (4) straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XP-1694.

12. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr.XP-1850.

13. Seimo nutarimo “Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo projektas”, Nr. XP-1580.

Komiteto bei Seimo valdybos sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui

Vykdant Seimo 2006 m. birželio 6 dienos nutarimą Nr.X-647 “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos”, komitetas 2007 metų vasario 14 dieną sudarė darbo grupę Nacionalinės sveikatos tarybos funkcijoms ir jos sudarymo tvarkai peržiūrėti bei atitinkamiems teisės aktams parengti.

Komiteto iniciatyva Seimo valdyba 2007 metų vasario 28 dienos sprendimu sudarė darbo grupę gydytojų rengimo problemoms nagrinėti bei atitinkamiems teisės aktams parengti.

Seimo sveikatos reikalų komiteto iniciatyva 2007 m. sausio 17 d. vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Kauno medicinos universiteto, Mykolo Romerio universiteto deleguoti atstovai. Pasitarimo metu svarstyti pasiūlymai gydytojų emigracijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų trūkumo, gydytojų rengimo problemoms spręsti. Pasitarimo dalyviai pritarė pasiūlymui sudaryti tarpžinybinę darbo grupę pasitarimo metu iškeltų uždavinių įgyvendinimui.

Rudens sesijos metu tęsė darbą Seimo valdybos 2006 metų birželio 7 d. sprendimu Nr. 962 sudaryta darbo grupė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui parengti. Šios darbo grupės parengtas įstatymo projektas bus teikiamas Seimui 2007 metų pavasario sesijoje.

Rudens sesijos metu taip pat tęsė darbą Komiteto sudaryta darbo grupė Onkologijos problemoms spręsti. Kadangi darbo grupės nagrinėjamų klausimų spektras yra labai platus, nuspręsta koncentruoti dėmesį ties atskiromis problemomis ir jų sprendimo būdais. Rudens sesijos metu buvo sprendžiamas Vėžio registro tarnybos steigimo klausimas.

Posėdžiai ir klausymai

Pagrindinė Komiteto veiklos forma yra posėdžiai. Komitetas per V (rudens) sesiją surengė 22 posėdžius, iš jų 4 išvažiuojamuosius. Posėdžiuose dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų ministerijų, Valstybinės ligonių kasos, Nacionalinės sveikatos tarybos, kitų valstybės valdymo institucijų, medikų, pacientų bei kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

Komitetas 2006 metų rugsėjo 20 dienos posėdyje išklausė UAB “Sveikatos ekonomikos centro” ir Etinių farmacijos kompanijų atstovybių asociacijos atliktos studijos pristatymą “Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas gyventojams”. Komiteto nariams buvo pristatyti Lietuvos ir Europos Sąjungos demografiniai, sveikatos, ekonominiai ir socialiniai rodikliai, tai pat buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos sveikatinimo veiklos finansavimo problemas. Studijoje atlikta Lietuvos sveikatinimo veiklos finansavimo tendencijų analizė ir pateikti sveikatos apsaugos sistemos plėtros finansavimo scenarijai iki 2010 m.

Komitetas 2006 metų spalio 4 dieną surengė klausymus dėl Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projekto Nr.XP-1505. Klausymu metu buvo išklausytos valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, visuomeninių organizacijų, ekspertų, Seimo narių pastabos ir pasiūlymai. Po klausymų, svarstant šį įstatymo projektą komiteto 2006 metų spalio 11 dienos posėdyje, buvo nuspręsta jį grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Komitetas 2006 metų spalio 18 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį į Krašto apsaugos ministeriją. Posėdžio metu buvo skaitomi pranešimai apie šauktinių ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių sveikatą, karo medicinos sistemos Lietuvos kariuomenėje plėtrą bei tarptautinių operacijų medicininę paramą. Po pranešimų vyko komiteto narių ir ministerijos atstovų diskusijos.

Komitetas 2006 m. lapkričio 15 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį į Panevėžio apskritį, kur apsilankė VšĮ Panevėžio infekcinės ligoninės tuberkuliozės skyriuje, Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centre, VšĮ Panevėžio infekcinėje ligoninėje, VšĮ Panevėžio ligoninėje, Panevėžio sporto medicinos centre. Posėdžio metu, susipažinęs su šių asmens sveikatos priežiūros įstaigų nurodytomis problemomis bei išanalizavęs Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktus duomenis apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo tendencijas 2000-2006 metais, išnagrinėjęs susitikimo su miesto gyventojais ir Panevėžio ,,Vilties” vidurinės mokyklos bendruomene bei susitikimo su Panevėžio apskrities savivaldybių merais ar jų įgaliotais atstovais ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovais metu pateiktus pasiūlymus, problemas, pastabas ir skundus, komitetas priėmė sprendimą Nr.16. Sprendime buvo atkreiptas dėmesys, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Panevėžio apskrityje nepakankamas ir nuolat blogėjantis. Išanalizavus Panevėžio TLK pateiktus duomenis dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo 2000-2006 metais, darytina išvada, kad finansavimas kiekvienais metais ženkliai didinamas stacionarinei sveikatos priežiūrai. Įvertinus gydytojų specialistų planinių paslaugų prieinamumo duomenis, darytina išvada, kad didžiausios eilės yra laukiant šių specialistų konsultacijos: endokrinologo (60 d.), hematologo (60 d.), urologo (14-60 d.), echoskopuotojo (30 d.), o prireikus išsamesnio ligonio ištyrimo (kelių specialistų konsultacijų), paslaugos laukimo periodas gali užtrukti ir kelis mėnesius. Pagal pateiktus specialistų poreikio 2006 m. lapkričio 1 d. Panevėžio apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigose duomenis, iš viso šioje apskrityje trūksta 221 gydytojo.

Komitetas nusprendė siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai peržiūrėti Panevėžio apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą racionalumo aspektu, skiriant didesnį dėmesį pirminei sveikatos priežiūrai, ir kartu užtikrinant, kad būtų koncentruojamos tik aukštosiomis technologijomis paremtos sudėtingos sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat buvo atkreiptas ministerijos dėmesys, kad, vykdant sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką, nebūtų centralizuojamos dažniausiai visuomenei reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos (pediatrijos, chirurgijos, akušerijos-ginekologijos, terapijos, psichosomatinės, intensyvios terapijos). Šių paslaugų nefinansuoti tik tais atvejais, jeigu ženkliai sumažėja jų poreikis, ar jos tampa nesaugios visuomenei.

Komitetas 2007 metų sausio 17 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį į Vilniaus apskrities regioninį atliekų sąvartyną Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių seniūnijoje. Susipažinęs su Kazokiškėse vykdomais sąvartyno statybos darbais ir Kazokiškių kaimo kultūros namuose susitikęs su Kazokiškų kaimo bendruomene, komitetas savo išvadoje konstatuoja, kad įrengus numatytoje vietoje Vilniaus apskrities regioninį atliekų sąvartyną, bus daroma žala aplinkinių gyventojų sveikatai. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad šalia statomo Kazokiškių sąvartyno eksploatuojamas nelegalus sąvartynas, kuriame nėra įrengta jokių izoliuojančių sluoksnių ir į kurį vežamos biodegraduojančios atliekos iš Elektrėnų savivaldybės. Kazokiškių sąvartynas įrengiamas išeksploatuotame statybinių medžiagų karjere, kurio duobės dugnas atsidūrė tarpsluoksninio vandeningo horizonto lygyje, kuris dėl aukštos topografinės padėties drenuojasi žemesne Neries kryptimi, o sąvartyno dugnas yra gerai drenuojamas, todėl kyla pavojus, kad sąvartyno filtratas gali patekti į požeminius vandenis, kurių tarša keltų grėsmę Alesnykų, Kazokiškių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojų šulinių vandens kokybei. Be to, įrengiant Kazokiškių sąvartyną, buvusio karjero dugnas buvo išlyginamas įvairios sudėties gruntais, kurių inžinierinės savybės skirtingos, o išlyginimui užpilto grunto sluoksnis nevienodas, todėl dėl supiltinio grunto suspaudimo, uždėjus keliasdešimt milijonų tonų atliekų, atsiranda prielaidos sąvartyno dugno deformacijoms, kurių pasekmėje gali atsirasti izoliuojančios plėvelės įtrūkimai, sudarantys galimybę filtratui patekti į požeminius vandenis, kurių tarša keltų grėsmę aplinkinių gyventojų sveikatai.

Komitetas 2007 metų sausio 25 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį į Klaipėdos apskritį. Komiteto nariai lankėsi VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninėje, VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Všį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, susipažino su šių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliais bei iškeltomis problemomis, taip pat susitiko su Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų vadovais. Komitetas savo sprendime Nr. 2 nusprendė pasiūlyti Klaipėdos apskrities administracijai neperkelti savarankiškos specializuotos VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės į miesto centre esančią VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninę, kadangi tokio ligoninių sujungimo ekonominė nauda būtų žymiai mažesnė negu sukeltas gyventojų ir pacientų nepasitenkinimas. Sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į viešąjį interesą. Taip pat pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai atsisakyti neuniversitetinių ligoninių steigėjos funkcijų. Ateityje spręsti klausimą dėl VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės, VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės apjungimo.

Kita svarbi Komiteto veiklos dalis yra sveikatos sistemos institucijų ir kitų su asmens ir visuomenės sveikatos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinė kontrolė, pasiūlymų ir rekomendacijų dėl jų veiklos pagerinimo teikimas.

Komitetas išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos vadovų informaciją apie aktualius sveikatos apsaugos reformos klausimus. Atstovai iš SAM ir VLK nuolat dalyvauja Komiteto posėdžiuose, informuoja apie priimamus sprendimus, atsako į posėdžių dalyvių klausimus. Komiteto nariai aktyviai dalyvauja sprendžiant sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimo bei sveikatos draudimo sistemos valdymo tobulinimo klausimus.

Komitetas 2006 m. rugsėjo 20 dieną, dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams apsvarstė klausimą dėl Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės integravimo į Klaipėdos apskrities ligoninės sudėtį bei informaciją dėl sudėtingos tuberkuliozės epidemiologinės situacijos Klaipėdos apskrityje, kur tuberkuliozės sergamumo ir mirtingumo rodikliai vieni iš aukščiausių Lietuvoje. Komitetas priėmė sprendimą Nr. 14, kuriame nepritariama savarankiškos specializuotos Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės reorganizavimui bei jos integravimui į Klaipėdos apskrities ligoninės sudėtį. Tai pat buvo pasiūlyta Klaipėdos apskrities administracijai išanalizuoti sergamumo tuberkulioze rodiklius Klaipėdos apskrityje ir juos įvertinus, skubiai pateikti priemonių planą dėl tuberkuliozės susirgimų plitimo mažinimo Sveikatos apsaugos ministerijai.

Komitetas 2006 m. spalio 4 dieną išklausė Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitą “Civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo įgyvendinimo vertinimas” ir priėmė sprendimą Nr.15, kuriame pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, aiškiai nustatyti kontrolės mechanizmą, kad licencijuota asmens sveikatos priežiūros įstaiga neturėtų galimybės dirbti neturėdama civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo (poliso).

Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2006 m. birželio 21 d. sprendime nurodytą siūlymą ,,iš naujo apsvarstyti ir įvertinti Kauno onkologijos ligoninės prijungimo prie Kauno medicinos universiteto klinikų tikslingumą ir pasekmes’’, 2006 m. lapkričio 22 dieną išnagrinėjo Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti išvadas, susijusias su Kauno onkologijos ligoninės prijungimo prie Kauno medicinos universiteto klinikų aplinkybių ir pasekmių vertinimu, susipažino su VšĮ Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausomos agentūros pateikta informacija iš ,,Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės prijungimo prie Kauno medicinos universiteto klinikų poveikio įvertinimo ataskaitos”, išklausė posėdyje dalyvavusių institucijų atstovų bei kitų suinteresuotų asmenų argumentus, ir priėmė sprendimą Nr.17. Sprendime nuspręsta siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Kauno medicinos universitetui, kaip Kauno medicinos universiteto klinikų steigėjams, priimti sprendimą dėl šių klinikų reorganizavimo skaidymo būdu į du savarankiškus juridinius asmenis, kurių vienas vykdytų buvusios Kauno onkologinės ligoninės funkcijas arba įsteigti naują juridinį asmenį – Kauno onkologinę ligoninę, kuriai būtų perduota dalis Kauno medicinos universiteto klinikų turto, kurį šiuo metu valdo ir naudoja Kauno medicinos universiteto klinikų filialas – Kauno onkologijos ligoninė.

Komitetas 2006 metų gruodžio 20 dienos posėdyje pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. gruodžio 13 d. pateiktam trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui gerinti bei laukimui eilėse mažinti planui ir priėmė sprendimą Nr.18. Priemonių plane numatyta patvirtinti naują sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo tvarką, atsisakant pacientų hospitalizacijos ribojimo ir įstaigų baudimo už hospitalizacijos rodiklių nevykdymą, neriboti teikiamų ambulatorinių paslaugų, skatinant konkurenciją, sudaryti sutartis su visomis privačiomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios yra pasirengusios teikti kokybiškas ir visa apimtini atitinkančias medicinos normose numatytus reikalavimus paslaugas, didinti sveikatos priežiūros specialistų atlyginimus, skatinti jų darbą rajonuose ir kaimiškose vietovėse, didinti slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių. Ministerijos priemonių plane taip pat numatyta skatinti sveikatos priežiūros paslaugų socialinę reklamą, didinti šiuo metu vykdomų prevencijos programų efektyvumą, vystyti papildomą savanorišką sveikatos draudimą, teisės aktuose įtvirtinti pacientų atsakomybę už savo sveikatą ir daugelis kitų priemonių.

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Rudens sesijos laikotarpiu gauta ir išnagrinėta 454 gyventojų, visuomeninių organizacijų, savivaldybių ir valstybės institucijų laiškai ir raštai. Komitetas išsiuntė 201 paklausimą bei kitus raštus Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms.

Renginiai

Komiteto nariai rudens sesijos metu dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdžiuose, visuomeninių organizacijų organizuotuose renginiuose, susitikimuose su medikais, Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiuose.

Komitetas kartu su Seimo Narkomanijos prevencijos komisija, visuomenine organizacija “Tėvai prieš narkotikus”, Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklu NordAN bei Švietimo ir mokslo ministerija 2006 metų lapkričio 3-4 dienomis Seime suorganizavo konferenciją “Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus”. Konferencijoje buvo nagrinėjamos alkoholio ir narkotikų problemos Lietuvoje bei Europoje, pasidalinta alkoholio ir narkotikų kontrolės prevencijos bei gydymo programų diegimo patirtimi.

Komitetas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija 2006 metų gruodžio 8 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengė Sveikos gyvensenos kultūros ugdymo forumą „Sveika tauta – Lietuvos vertybė”. Renginyje dalyvavo politikai, rašytojai, dailininkai, muzikantai, filosofai, sveikos gyvensenos entuziastai, mokslo, kultūros, sporto, švietimo, žiniasklaidos atstovai, verslininkai. Renginyje buvo apžvelgta visuomenės sveikatos plėtra Lietuvoje, sveikos gyvensenos kultūros ugdymo tradicijos ir perspektyvos, įvairių visuomenės gyvenimo sričių įtaką gyventojų dvasinės sveikatos formavimui bei kiti aktualūs klausimai.

Komitetas 2006 metų gruodžio 15 dieną karu su Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga surengė konferenciją „Išsėtinė sklerozė – 2006-ieji“, kurioje buvo aptartos aktualios šios ligos gydymo problemos.

Tarptautiniai ryšiai

Sveikatos reikalų komiteto nariai kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais 2006 m. rugsėjo mėnesį Druskininkuose susitiko su Latvijos ir Estijos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariais. Susitikimo metu aptartos aktualios Lietuvos bei kaimyninių šalių sveikatos politikos problemos ir tolesnis komitetų bendradarbiavimas.

Komiteto pirmininkas A.Matulas