Seimo Europos informacijos biure diskutuota apie imigraciją

 

2008 m. kovo 21 d. Seimo Europos informacijos biure vyko Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro Europos savaitės diskusija „Imigracija – ar tai išgelbės Europą?!“. Tai buvo pirmoji tradicinės „Europos savaitės Seime“ (kuri truks iki gegužės mėnesio) diskusija.

Įžanginę kalbą renginio metu sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Justinas Karosas. Pranešimus renginio metu skaitė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė, Užsienio reikalų ministerijos Eksporto ir investicijų skatinimo departamento direktorius Petras Šimeliūnas ir Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas.

J. Karosas pradėdamas diskusiją pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje imigrantų srautai nėra labai žymūs, bet greitai šie srautai didės, kadangi šiuolaikiniame pasaulyje migracija tampa nebeišvengiama. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas taip pat teigė, kad nėra galimybių atsiriboti nuo migrantų, reikia tik galvoti apie valstybės migracijos politiką, jos turinį bei bruožus.

K. Sadauskas savo pranešime bandė atsakyti į klausimą, ar imigracija yra vienintelė ir pati geriausia išeitis senstančiai Europai. Prelegentas pažymėjo, kad Europa sensta ir netolimoje ateityje ji bus vienintelis pasaulio regionas, kuriame mažės gyventojų skaičius. Kaip teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, pagrindinis iššūkis Europos Sąjungai – toks migracijos srautų valdymas, kad ir Europai, ir migrantams būtų geriausia. Jis informavo renginio dalyvius, kad bendros Europos Sąjungos imigracijos politikos gairės buvo nubrėžtos 1999 metais bei pristatė pagrindinius ES imigracijos politikos principus: teisėtos migracijos skatinimas pritraukiant kvalifikuotą darbo jėgą (JAV kvalifikuotos darbo jėgos atitenka 55 proc., ES – 5 proc.), nelegalios migracijos netoleravimas ir stabdymas bei imigrantų teisių apsauga ir integracija. Šiuo metu migracijos klausimais ES domisi ne tik Viduržemio, bet ir Europos rytų ir pietryčių regionuose.

D. Paukštė informavo, kad šiemet bus pasiekti nauji imigrantų iš trečiųjų šalių į Lietuvą rekordai. Pranešėjas pabrėžė, kad migracijos politika turėtų būti valdoma taip, kad imigracija neskatintų emigracijos, deja, dabar yra priešingai. Pasak Migracijos departamento atstovo, patirtis rodo, kad kol darbdavys turės galimybę gauti pigesnę darbo jėgą, tol lietuviai emigruos dirbti į kitas valstybes. Lietuviai ims grįžti tik tada, kai darbo jėga iš užsienio taps brangesnė už vietinę darbo jėgą. D. Paukštė aptarė įvairius būdus, kaip pabranginti darbo jėgą iš užsienio bei paskatinti jos buvimo Lietuvoje laikinumą. Prelegentas pabrėžė, kad migracija yra pateisinama, kai visos suinteresuotos pusės turi naudos: darbdavys – pelno, valstybė – mokesčius, darbuotojas – atlyginimą.

P. Šimeliūnas tvirtino, kad jei Lietuvoje pragyvenimo lygis atitiktų Europos Sąjungos vidurkį, tuomet lietuviai neemigruotų. Pasak jo, migracijos procesai turi būti griežtai prižiūrimi ir reguliuojami. Būtų galima kviesti imigrantus iš Europos Sąjungos valstybių narių, bet yra maža tikimybė, kad kitų ES valstybių narių piliečiai važiuotų pas mus dirbti, todėl Lietuva labiausiai laukia ekonominių migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos ir Pietų Kaukazo valstybių. Pranešėjas taip pat teigė, kad negalima galvoti vien apie kvalifikuotos darbo jėgos importą, nes praktika rodo, kad kuo aukštesnis valstybės pragyvenimo lygis, tuo daugiau nekvalifikuotos darbo jėgos jai reikia.

Pasak R. Ozolo, Europa šiandien primena tautų kraustymosi metą ir įdomiausia yra tai, kad ji tai priima visiškai ramiai. Pasak Kovo 11-osios akto signataro, darbo jėgos imigracija – tokiu pavidalu, kokiu ji šiandien yra mums siūloma - mums visiškai nereikalinga. Jis pateikė pasiūlymus dėl imigracijos: šalyje nuolatiniam gyvenimui galėtų pasilikti tik politiniai pabėgėliai, tuo tarpu ekonominiai migrantai galėtų apsigyventi šalyje ribotam laikui, atvykėliai turėtų gyventi nekompaktiškai, kad lengviau įsilietų į lietuvišką kultūrą bei visi emigrantai turėtų teisę išpažinti savo religiją, rengti savo tautines šventes, jei tai neprieštarautų Lietuvos interesams.

Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, Seimo ir kitų valstybės institucijų tarnautojai, interesų grupių, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

Diskusijos vaizdo įrašą galite rasti Seimo Europos informacijos biuro internetinėje svetainėje www.eib.lrs.lt

 

Seimo Europos informacijos biuras