Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija, reaguodama į Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje E.B. prieš Prancūziją paskelbtą verdiktą, kad homoseksualūs asmenys gali turėti įvaikių ir į žiniasklaidos atstovų keliamą klausimą, ar tokiu atveju ir Lietuvos vaikus galės įvaikinti netradicinės seksualinės orientacijos asmenys, š.m. sausio 30 d. organizuojamame posėdyje aptarė šį klausimą su kompetentingų institucijų atstovais. Posėdyje dalyvavo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė, Komisijos narės Etela Karpickienė ir Audronė Pitrėnienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Diana Urbonaitė ir Vaikų ir jaunimo departamento direktorius Steponas Kulbauskas, Teisingumo ministerijos atstovė Renata Jurikienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Dalia Lapėnienė ir Asta Juškėnaitė bei Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Posėdžio metu Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nariai gilinosi į įvaikinimo problemas Lietuvoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės patvirtino, kad įvaikintojams (ar jie Lietuvos Respublikos gyventojai, ar užsieniečiai) visų pirma yra keliami šeimyninės padėties reikalavimai, o teisę įsivaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu pirmumo teise turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymu nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tik išimtinais atvejais leidžiama įsivaikinti vaikus nesusituokusiam (vienišam) asmeniui. Nesusituokę asmenys gali gauti leidimą įvaikinti vaiką jei atitinkamos socialinės tarnybos teigiamai įvertintų to asmens pasirengimą vienam auginti įvaikintą vaiką ir jei tai neprieštarautų vaiko interesams. Atstovės atkreipė dėmesį, kad įvaikinimo procedūra visų pirma siekiama tenkinti įvaikinamo vaiko, o ne šeimos ar asmenų, siekiančių įvaikinti, interesus.
Svarstymo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pritarė Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei dėl įvaikinimo sistemos tobulinimo bei teigė, kad yra svarbus dar didesnis vaiko interesų ir šeimos principas, kadangi vaikui turi būti parenkama jo interesus užtikrinanti šeima. Steponas Kulbauskas teigė, kad įvaikinant vaiko interesai turi būti pačiu svarbiausiu prioritetu, todėl yra parengta ir Vyriausybei pristatyta Vaiko globos strategija bei pateikta informacija dėl įvaikinimo sistemos tobulinimo, o taip pat informavo apie priimtą Vyriausybės nutarimą dėl vaiko globos sistemos ir įvaikinimo sistemos programos tobulinimo iki 2012 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijo teigė, kad yra tikslinga atlikti įvaikinimo situacijos tyrimą bei įsteigti tapinstitucinę įvaikinimo Tarnybą, kuri galėtų vispusiškai įvertinti įvaikinimo situaciją, o taip pat sudaryti sąlygas didesnėms įvaikinimo išmokoms, suteikiant papildomas atostogas vaikui prižiūrėti.
Išklausęs kompetentingų institucijų argumentus, Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija atkreipė dėmesį į atsakomybės svarbą, specialistų parengimo ir jų mokymo būtinumą, į atsakingų institucijų pareigą laikytis vaiko interesų pirmumo principą.
