Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projektui 10
metų
Šiaurės šalių asociacija
Lietuvoje buvo kuriama tikint kultūrinėmis ir švietėjiškomis vizijomis apie
bendradarbiavimą, viliantis, kad mūsų šalies šviesuoliai, tokie kaip:
bibliotekininkai, mokytojai, studentai, mokslininkai, meninkai, kultūros
darbuotojai- galės aktyviau pažinti kaimynines Šiaurės šalis, galės tapti
garbingais mūsų kultūros ambasdoriais ir skleidėjais. Nors ilgainiui
asociacijos prioritetai pasikeitė ir buvo nutolta nuo pirminių tikslų, vienas
iš pirmųjų projektų- Šiaurės šalių bibliotekų savaitė-, padėtų būtent po asociacijos vėliava, tebevyksta iki
dabar, tačiau nieko bendro su minėta asociacija nebeturi.
2007
metais minėsime ir švęsime jau
dešimtąsias projekto gyvavimo metines Lietuvoje- negirdėtas ilgaamžiškumas
vartotojiškoje visuomenėje. Prieš dešimtį metų Baltijos valstybės buvo
pakviestos dalyvauti tarptautinėje Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje. Lietuva,
Latvija ir Estija rinkosi skirtingus projekto įgyvendinimo kelius. Šiandien
Lietuvoje skaičiuojame ne vieną šimtą projekto dalyvių iš pačių įvairiausių
Lietuvos įstaigų ir vietovių- didelių miestų ir mažų miestelių, kaimų,
universitetų ir mokyklų, gimnazijų ir specialųjų ugdymo įstaigų, viešųjų
bibliotekų ir jų filialų.
Projekto tikslas- kultūrinis kaimyninių šalių
bendradarbiavimas, Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų ir jų skaitytojų
suartėjimas. Tuo tikslu, projekte dalyvaujančiose bibliotekose vienu metu
vyksta simbolinė šviesos ir žodžio šventė. Vieną lapkričio savaitę visos
projeto dalyvės organizuoja renginius bendra tema. Pirmoji Šiaurės šalių
bibliotekų savaitė įvko 1998 metais. Jos tema buvo jumoras. Atidarymą
organizavo Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, dalyvavo 12 bibliotekų. 1999
metais savaitės tema buvo mitologija. Atidarymas vyko Druskininkų Eglės
sanatorijoje, dalyvavo 26 bibliotekos. 2000 metais tema buvo vaikas. Atidarymą
globojo Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus VB, dalyvavo 29 bibliotekos. 2001-
žodis ir gaida. Atidarymą organizavo Kauno V.Kudirkos VB, dalyvavo 30
bibliotekų. 2002- Nobelio premijos laureatai. Atidarymas vyko Birštone,
dalyvavo 39 bibliotekos. 2003 metų tema buvo jūra. Atidarymas vyko Klaipėdoje,
dalyvavo 76 bibliotekos. 2004 metų tema buvo pasaka. Atidarymas vyko Visagino
VB, dalyvavo 283 bibliotekos. 2005 metų tema buvo keliaujant po Šiaurės šalis.
Atidarymas vyko Šiaulių P.Višinskio VB. Dalyvavo 185 bibliotekos. Šių metų
atidarymo šventę rengs Jonavos R.Samulevičiaus vidurinė mokykla, o ateinančiais
metais Kelmės Aukuro mokykla.
Knyga- visiems suprantamas,
daugiareikšmis simbolis. Todėl projekto namais tapo visų rūšių bibliotekos, o
jungiamąja grandimi- bendras skaitymas. Mistiškai ir pakylėtai skamba vakaro
prieblandoje žodžiai, skaitomi įvairiomis kalbomis, skirtingose vietose, bet
vienu metu. Tie žodžiai suburia, ištirpdo tamsos baimę ir vienatvę. Jiems
skambant, atsitraukia rudeninės darganos, išnyksta laiko ir erdvės ribos.
Tampame paslaptingo dvasinio aukojimo dalyviai. Šviesa- gyvybės ir prasmės
simbolis. Todėl viena is projekto sąlygu- uždegti žiburį, jaukų židinį, vilties
žvakę. Žiburio šviesa išsklaido šešėlius, sugrąžina šviesą, sutrumpina vis
ilgėjančius vakaro šešėlius. Čia, Lietuvoje, į knygos ir šviesos šventę
pakvietėme ir tuos, kuriems šilumos ir gero žodžio pritrūko, kuriems likimas
buvo žvarbus. Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių nori ateiti į žodžio ir
šviesos šventę, sušilti prie bendro židinio. Tikime, kad knyga neuždulkės
lentynose. Viliamės, kad žodžio duonos niekada nepritrūks and mūsų stalo.
Projekte gali dalyvauti visos
norinčios bibliotekos. Tam reikėtų pateikti užpildytą projekto dalyvio
paraiškos formą, kurios pavyzdį galima rasti Šiaurės ministrų tarybos biuro
Lietuvoje tinklapyje www.noredn.lt Projekto
dalyviai yra kviečiami dalyvauti dviejuose susitikimuose rugsėjo ir gruodžio
mėnesį. Susitikimų metu aptariami projekto organizaciniai klausimai,
supažindinama su tais metais skaitomų autorių kūryba, išdalinama informacinė ir
vaizdinė medžiaga, knygos, kurios perkamos projekte dalyvaujančioms
bibliotekoms. Šiuose renginiuose dalyvauja ir informacija pasidalina ir
valstybinių institucijų atstovai. Pasibaigus savaitei kiekviena dalyvavusi
biblioteka užpildo ir pateikia ataskaitos formą.Žvelgiant į ateitį norėtųsi
tikėti, kad pavyks įgyvendinti nuo projekto pradžios puoselėtą ketinimą- šio
projekto rėmuose padėti užmegzti teisioginius mainus tarp bibliotekų Šiaurės
šalyse ir Lietuvoje, kad biblioteka Lietuvoje taptų tokiu pačiu kultūros
traukos ir informacijos sklaidos centru kaip ir Šiaurės šalyse. Ne viena
Lietuvos biblioteka jau pasinaudojo projekto pateiktomis galimybės. Be to,
tikime, kad projekte dalyvaujančios bibliotekos įgyja projektinio darbo
patirties, pasisemia naujų kūrybinių sumanymų. Žinia, kartkartėm randasi
problemų, susijusių su neteisingai interpretuojamu dalyvavimu projekte.
Atsitinka ir taip, kad biblioteka pateikia dalyvio paraišką, tikėdamasi tik
finansinės paramos. Mūsų projekto parama skiriama tik patiems įdomiausiems,
originaliausiems ir kuo daugiau dalyvių pritraukaintiems pasiūlymams. Kol
dalyvių buvo kelios dešimtys, galėjome skirti paramą visoms bibliotekoms. Dabar
remiamų projektų atrankos kriterijai aukšteni. Vis dar tenka susidurti ir su
drausmės, pareigingumo ir garbingumo stoka, bet tokių atvejų pasitaiko retai,
todėl galime džiaugtis, kad Šiaurės šalių bilbiotekų savaitės projektas
Lietuvoje net tik gyvuoja, bet ir tobulėja, turtėja ir tampa neatsiejama jame
dalyavujančių bibliotekų gyvenimo dalimi.
Šiaurės šalių bibliotekų
savaitę Lietuvoje organizuoja , koordinuoja ir finansuoja Šiaurės Ministrų
Tarybos informacijos biuras, bendradarbiaudamas su Šiaurės šalių ambasadomis
Lietuvoje. Šiaurės šalių bibliotekų savaitę Šiaurės šalyse koordinuoja ir
finansinę paramą skiria Šiaurės šalių asociacija Foreningen Norden.
Šiaurės
šalių bibliotekų savaitės koordinatorė Lietuvoje
Virginija
Havstam
